Ričardas Malinauskas įsipareigojo per 24 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos savo sąskaita parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą dėl Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos atkūrimo ir pagal jį atkurti pakrantės apsaugos juostą, kad į ją nepatektų gyvenamasis namas (pastatas), stoginė, lauko židinys ir tvora, parengti pastato statybos projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, pranešė Kauno apygardos teismas.

Neįvykdęs taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų per nustatytą terminą, atsakovas per 6 mėnesius turės nugriauti pastatą, stoginę, lauko židinį ir tvoros dalį, kad tvora nepatektų į Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostą, bei sutvarkyti statybvietę.

Taikos sutartį tarp viešąjį interesą dėl neteisėtų statybos padarinių šalinimo Ratnyčios upės pakrantėje gynusios ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ir grupės atsakovų: ginčo statinių savininko Ričardo Malinausko, Druskininkų savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Aplinkos apsaugos departamento bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patvirtino Kauno apygardos teismas. 

2014 m. Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, prašydama panaikinti statybos leidimą bei kitus dokumentus, sudariusius prielaidas neteisėtoms statyboms Ratnyčios upės, esančios Druskininkų rajono savivaldybės teritorijoje, pakrantės apsaugos juostoje. Ieškinys buvo parengtas patenkinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmosios instancijos teisme prokuratūros ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ieškinys buvo patenkintas visiškai. Tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutiko atsakovai, kurie kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu.

2018 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su prokuratūros argumentais, kaip rašoma pranešime, kad minėti statiniai yra pastatyti neteisėtai, ir panaikino projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą bei statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, tačiau nurodė, kad, atsižvelgiant į susiformavusią nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, statinių griovimas yra kraštutinė priemonė, todėl visų pirma turi būti įvertinta, ar neteisėtų statybų padariniai negali būti pašalinti kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo buvo grąžinta ir iš naujo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

Šio teisminio proceso metu buvo atlikta kompleksinė ekspertizė. Savo išvadas taip pat pateikė už valstybinę statybų priežiūrą bei aplinkos apsaugą atsakingų institucijų specialistai, po ko ginčo šalys priėjo išvados, kad viešasis interesas gali būti apgintas ne tik nugriaunant ginčo statinius, bet ir taikos sutartimi, kuri nustatytų aiškius reikalavimus ir jų įvykdymo terminus statytojui.