2022 birželio 26 d. sekmadienis, 1:41
Reklama  |  facebook

Robertas Dargis: Permainų laikotarpiu visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas

Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas      2017-12-06 08:27
Esame technologinių pokyčių ir globalios ekonomikos kryžkelėje. Šiame permainų laikotarpyje visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas, kurias šiandien ignoruojame. Turime atvirai pripažinti, kad įtampa Lietuvos visuomenėje yra eskaluojama ir kai kurie politikai ją laiko savo tikslu. Tai neramina, nes įtampa ir nesusikalbėjimas stabdo mūsų valstybės ateities kūrimą.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. LSA (Alekso Jauniaus) nuotr.


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Turime kalbėti apie tai, ką mes galime padaryti, kad mūsų visų judėjimo trajektorija pasikeistų. Ir tą turime daryti šiandien, nes laiko faktorius būtiniems pokyčiams yra labai svarbus. Pasaulyje vykstantys technologiniai pokyčiai nepalieka mums prabangos vėluoti ir dar vis galvoti, kad mūsų tai nepalies – mūsų valstybės ateitis yra labai įtakojama pasaulyje vykstančio neapibrėžtum, technologinių pokyčių ir ES finansų. Ar esame užsiauginę savo visuomenę, susitvarkę savo ekonomiką taip, kad galėtume atlaikyti šiuos pokyčius ir auginti valstybės potencialą? Tai didelis klausimas.

Prieš 27 metus visi kovojome už laisvę ir nepriklausomybę. Ir kiekvieno tikslai tos laisvės buvo visiškai skirtingi: vieniems tos laisvės reikėjo kurti, kitiems – tobulėti, tretiems – susitvarkyti savo asmeninę gerovę, dar kažkam reikėjo turėti stiprų pamatą, kad galėtų kurti savo valstybę ir t.t. Tai buvo tie baziniai dalykai, kurie davė žmogui pagrindą veikti. Tada visi norėjome gyventi kaip skandinavai. Net turėjome tokią naujadarą „finliandizacija“. 1990 m. atsirado ir naujadaras – Lietuvos verslininkas. Kas buvo to meto verslininkai? Viena grupė – tarybiniais laikais dirbę pogrindyje, kita – tie, kurie kažką privatizavo, trečia – kurie turėdami idėją kūrė nuo nulio savo įmones, siekdami realizuoti savo kūrybiškumą.

O kaip valstybė reagavo į tą gimusį verslo sluoksnį ir patį verslininką? Prisiminkime, ką 1992 metais pasakė finansų ministrė Elvyra Kunevičienė. Ji labai aiškiai išsakė valstybės požiūrį į verslą, kuris po to vis tvirtinosi ir tvirtinosi: „Verslas mums yra įdomus tiek, kiek mes iš jo galime paimti mokesčių“. Jos pasakymas uždavė toną valstybės požiūriui į verslininkus, kurie savo energiją atiduoda kūrybai ir kuria produktą.

Nesusikalbėjimas ir įtampa augo visą nepriklausomybės laikotarpį, vos atsiradus pirmiesiems verslininkams. Šis pleištas tarp visuomenės ir verslo turi labai giliais šaknis. Neigiamas požiūris į verslą yra sąlygotas sėkmės ir pavydo, pavydą dalis visuomenės jau yra pavertusi savo dorybe.

Neigiamo požiūrio laikosi ir Lietuvos kultūros žmonės. Susitikime su menininkais nuskambėjo tokia frazė: „Žodžiai – verstis, verslas, vertelgos, pelnas – tai kažkas tokio nešvaraus, kažkas tokio negero, prie ko nesinori liestis“. Tai yra mūsų kultūros patriarchų požiūris ir laikysena į tuos, kurie kuria visai visuomenei ekonominį pagrindą.

Kur mes atėjome su tuo požiūriu? Šiandien niekas nenori eiti į verslą ir Lietuvoje yra per mažai žmonių versle. Deja, bet į jį nenori eiti ir jaunoji karta. Pridėtinės vertės samprata tampa kažkuo nepadoriu ir neigiamu. Pamirštame, kad pridėtinės vertės kūrimas – ar moksle, ar mene yra tai, ką mes kiekvienas atiduodame mūsų bendruomenei. O Lietuvoje visuomenėje formuojama nuomonė, jog gėris į Lietuvą turi ateiti viską persidalinant arba nukristi iš dangaus, bet jo kurti nereikia. Toks požiūris veda mus į aklavietę. 

Turime pripažinti, kad versle, kaip ir politikoje visuomenėje, yra visokių žmonių, Kai manęs klausia „Kodėl verslas nesidalija? Kodėl jis toks grubus, toks neatjaučiantis?“, aš visada paklausiu – iš kur Lietuvoje atsirado verslas, ir pateikiu keturis atsakymo variantus: iš Marso, iš Mėnulio, iš Argentinos, iš Lietuvos. Visi žinome kuris atsakymas teisingas – iš Lietuvos. Taip, verslas atėjo iš tos pačios visuomenės, kurioje mes visi esame. Jis yra atspindys. Norite sužinoti, koks yra verslas? Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save, į visas savo ydas, į savo supratimą, į savo atjautą, į savo meilę artimui.Taip mes ir gyvename, bet toliau taip nebegalima – atėjo metas pripažinti, kas mes esame ir pažiūrėti, kas mus jungia, o ne skiria. Pažiūrėkime, kaip verslas reagavo į mūsų verslui sunkiausią 2008 metų krizę. Verslas pertvarkė sistemas ir optimizavo įmonių veiklą. Įmonių vadovai patys, pasiraitoję rankoves, ėjo dirbti kartu su visais, kad galėtų įvykdyti užsakymus. O kaip reagavo mūsų viešas sektorius? Visi suprantame, kad krizė yra puikus laikas susitvarkyti esamą sistemą ir padaryti ją efektyviai veikiančia. Ar mes pertvarkėme biurokratinį aparatą, kuris dabar veiktų efektyviai ir padėtų žmonėms įgyvendinti jo sumanymus?

Mes turime valstybės aparatą ir biurokratą, kuris galvoja ne apie tai, kaip suteikti energijos žmogui ir padėti jam kurti ateitį, jis galvoja apie savo kategorijas A16, B17, Ž18. Jūs klausiate, ką aš čia vardiju? Aš vardinu jų atlyginimų laiptelius. Mums nereikia A17, B18 mums reikia energingų žmonių, kurie norėtų padėti kuriančiam žmogui greičiau paleisti į gyvenimą savo idėjas. Susimąstykime, iki ko mes priėjome? Mes net savo pagrindinėje aikštėje negalime paminklo pasistatyti. Dėka A17, dėka Ž18. Mes nebeatitinkame savo pačių sukurtų įstatymų.

Galėtume nieko nedaryti, bet šiandien yra kritinis laikas – esame ketvirtosios pramonės revoliucijos sūkuryje ir jeigu visuomenė nesupras šių pokyčių ir kokie pokyčiai pasaulį stumia į priekį, tai mūsų valstybės ateitis yra labai miglota. Mūsų įmonės šiandien jau persitvarko, kad atlaikytų globalią konkurenciją. Ta konkurencija verčia temptis, investuoti į technologijas ir žmonių žinias. Deja, bet mūsų visuomenė dar toli nuo šių pokyčių suvokimo. Net mokyklose mokytojai mažai žino, kas yra ta ketvirtoji pramonės revoliucija. Jeigu mes galvojame, kad mus pakeisti ateina karta, kuri yra išsilavinusi, kuri turi žinių, kuri gali kurti, galiu drąsiai teigti, kad kol kas dar to nebus. Ir jeigu mes nepakeisime ugdymo ir mokytojų rengimo programų, tai mes nepajudėsime į priekį.

Ką mes turime daryti? Mes pagaliau turime pradėti KALBĖTIS, visuomenė turi ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Būtinas bendras darbas. Jau ne kartą esu citavęs buvusį Švedijos finansų ministrą Par Nuder, kuris sako, kad Švedijos vyriausybė turi dirbti taip, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kas yra kūrybingumas, išlaisvinta kūrybinė galia ir skatinti žmones imtis verslo ir jiems padėti šalinant biurokratines kliūtis. Jeigu kalbame apie Švediją ir norime būti tokie kaip jie, tai turime suprasti, kad Švedijos visuomenė yra stipri, išsilavinusi ir kiekvienas jos narys piešia savo kelią į ateitį, ko tikrai nedarome mes.

Lietuvoje mes turime kuriamą klasikinį dramos trikampį tarp visuomenės, verslo ir politikų. Kai kuriems politikams tai tapo tikslu. Turime tai griauti – mes turime daugiau kalbėtis, mes turime kurti atsakingus žmones. Kai kalbi su žmonėmis, tai akivaizdu, kad jie nemato jokio ryšio tarp to, ką jie įdeda į šią valstybę, ir to ką jie gauna. Jie nesupranta, kaip jų indėlis į savo pačių tobulėjimą, savarankiška veikla ir priimami sprendimai atsiliepia jiems patiems. Jaunimas mato, kad ir kiek jie besistengtų, tai senatvėje tai neužtikrins jų gerbūvio. Todėl jie ir sutinka priimti vokeliais, nes nori gyventi čia ir dabar. Jie mato, kad jų sumokėti mokesčiai niekaip nesusiję tuo, kiek jie gaus ateityje. Ar galime tai pakeisti? Esu įsitikinęs, kad galime.

Pagaliau turime pripažinti visuomenėje konfliktą, kad tas dramos trikampis egzistuoja, ir mes turime ieškoti išeities iš jo. Verslas žengė pirmą žingsnį ir yra atviras dialogui. Ir šioje situacijoje visiems mums noriu priminti P. Vileišio priesaką: „Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“ 





Aktualijos

nuotrauka
2022-06-23 10:31
Nuo liepos 1 dienos įsigalios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas.
nuotrauka
2022-06-23 09:50
Šių metų gegužę visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 7,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 6,1 proc.).
nuotrauka
2022-06-23 09:26
Finansų sektorius jau ne vienerius metus laikosi Europos žaliojo kurso diktuojamos tvarumo krypties. Bendraudami su savo klientais, bankai tampa žaliųjų idėjų ambasadoriais – komentuodami savo politiką verslo atstovams, kartu jiems perteikia ir pasaulio lūkesčius dėl tvarumo. Tačiau žaliosios ekonom...
nuotrauka
2022-06-23 07:55
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad fiziniai asmenys, norintys gauti kompensaciją pasikeitus taršius šilumos įrenginius į šilumos siurblius ar biokuro katilus pagal 2021m. rugsėjo 1 d. skelbtą kvietimą iki liepos 1 d. privalo įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojan...
nuotrauka
2022-06-22 09:06
Kaip ir kasmet rugsėjį įvyks vienas didžiausių ir svarbiausių metų renginių Lietuvos statybininkų bendruomenei – Statybininkų dienos šventė. Šios šventės metu tradiciškai pagerbiami statybos inžinieriai.
nuotrauka
2022-06-21 11:22
„Civinity“ grupės valdybai nusprendus transformuoti klasikiniu modeliu veikiančią pastatų priežiūros grupę į technologijų įmonę, pristatomi pirmieji darbai – įkurta nekilnojamojo turto technologijų įmonė „Smart Technologies“, kuriai vadovauti ėmėsi skaitmeninės rinkodaros ir finansinių technologijų ...
nuotrauka
2022-06-21 11:12
Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą.
nuotrauka
2022-06-21 10:35
Lietuvos bankas pateikė savo poziciją Finansų ministerijai dėl siūlomo visuotinio nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto. Ekspertai pateikia ir siūlomas priemones, kad mokestis mažintų turtinę nelygybę, skatintų savivaldybes investuoti į infrastruktūrą ir reikšmingai prisidėtų prie ...
nuotrauka
2022-06-21 10:13
Bendrovės „Realco“ duomenimis, beveik kas antras jaunas žmogus turi nuosavą būstą, o būsto nesibaimina keisti vis daugiau gyventojų.
nuotrauka
2022-06-20 16:42
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl nekilnojamojo turto vystytojo pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą būsto pirkėjams.
nuotrauka
2022-06-20 09:36
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Klaipėdos energija“ dėl įmonės geriamojo vandens pašildymo kainos taikymo bei mokėjimų už 2022 m. sausio ir vasario mėn. eilutėje „vandens pašildymas“ apskaičiavimo.
nuotrauka
2022-06-20 09:27
Apleista ir neprižiūrima žemė niekam nedaro garbės, o ir naudos iš jos mažai. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų - šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. hektarų. Didžiausi apleistos žemės ...
nuotrauka
2022-06-20 09:09
Tobulėjančios statinių technologijos bei inovacijos gali tapti ir privalumu įmonėms plečiant veiklos apimtis, ir kliūtimi tai daryti. Viskas priklauso nuo to, kaip tokius objektus apibrėžia teisės aktai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nėra aiškus, tad tikėtina, jog inovatyv...
nuotrauka
2022-06-20 06:44
Neretai kyla klausimų dėl keliamų reikalavimų mėšlinių ir srutų kauptuvų statybai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokiais atvejais reikalingi leidimai, norint įrengti organinių trąšų (mėšlo ir srutų) laikymui skirtą...
nuotrauka
2022-06-17 13:03
Vis daugiau jaunų porų, planuodamos įsigyti naują būstą, turi dar vieną planą – kurti šeimą. Tokiu atveju, keliami kriterijai naujam būstui yra kitokie: labiau atsižvelgiama į tai, kas gali būti aktualu ne tik suaugusiam, bet ir vaikui. Pasak psichologės ir nekilnojamo turto (NT) eksperto, labai sva...
nuotrauka
2022-06-17 12:03
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartis su dviejų konkursų laimėtoju. Pagal vieną jų bus suplanuota Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūra, pagal antrąją – rengiami regioninių stočių ir inžinerinių sistemų projektavimui reikalingi dokum...
nuotrauka
2022-06-16 11:26
Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą.
nuotrauka
2022-06-16 07:12
Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip rašoma teismo pranešime, išnagrinėjęs pareiškėjos VšĮ Inovacijų agentūra skundą atsakovui Registrų centrui, nusprendė, kad atsakovas Inovacijų agentūrai turės grąžinti 252 559,44 Eur, nepagrįstai sumokėtus už Registrų centro teiktus registrų ir valsty...
nuotrauka
2022-06-16 07:01
Regionų apygardos administraciniame teisme, rašoma šio teismo pranešime, birželio 14 d. buvo numatyta tęsti administracinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjos Kauno m. savivaldybės administracijos skundą dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento 2021 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo stabdyti Vilniaus g...
nuotrauka
2022-06-16 06:46
Visą mėnesį gyventojai kviečiami teikti paraiškas paramai dėl senų šildymo katilų keitimo. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė naują paramos etapą, kuriame maksimali paramos suma pareiškėjui siekia net 14,5 tūkst. eurų, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gyventojams savo r...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos