2025 vasario 10 d. pirmadienis, 17:57
Reklama  |  facebook

Robertas Dargis: Permainų laikotarpiu visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas

Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas      2017-12-06 08:27
Esame technologinių pokyčių ir globalios ekonomikos kryžkelėje. Šiame permainų laikotarpyje visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas, kurias šiandien ignoruojame. Turime atvirai pripažinti, kad įtampa Lietuvos visuomenėje yra eskaluojama ir kai kurie politikai ją laiko savo tikslu. Tai neramina, nes įtampa ir nesusikalbėjimas stabdo mūsų valstybės ateities kūrimą.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. LSA (Alekso Jauniaus) nuotr.


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Turime kalbėti apie tai, ką mes galime padaryti, kad mūsų visų judėjimo trajektorija pasikeistų. Ir tą turime daryti šiandien, nes laiko faktorius būtiniems pokyčiams yra labai svarbus. Pasaulyje vykstantys technologiniai pokyčiai nepalieka mums prabangos vėluoti ir dar vis galvoti, kad mūsų tai nepalies – mūsų valstybės ateitis yra labai įtakojama pasaulyje vykstančio neapibrėžtum, technologinių pokyčių ir ES finansų. Ar esame užsiauginę savo visuomenę, susitvarkę savo ekonomiką taip, kad galėtume atlaikyti šiuos pokyčius ir auginti valstybės potencialą? Tai didelis klausimas.

Prieš 27 metus visi kovojome už laisvę ir nepriklausomybę. Ir kiekvieno tikslai tos laisvės buvo visiškai skirtingi: vieniems tos laisvės reikėjo kurti, kitiems – tobulėti, tretiems – susitvarkyti savo asmeninę gerovę, dar kažkam reikėjo turėti stiprų pamatą, kad galėtų kurti savo valstybę ir t.t. Tai buvo tie baziniai dalykai, kurie davė žmogui pagrindą veikti. Tada visi norėjome gyventi kaip skandinavai. Net turėjome tokią naujadarą „finliandizacija“. 1990 m. atsirado ir naujadaras – Lietuvos verslininkas. Kas buvo to meto verslininkai? Viena grupė – tarybiniais laikais dirbę pogrindyje, kita – tie, kurie kažką privatizavo, trečia – kurie turėdami idėją kūrė nuo nulio savo įmones, siekdami realizuoti savo kūrybiškumą.

O kaip valstybė reagavo į tą gimusį verslo sluoksnį ir patį verslininką? Prisiminkime, ką 1992 metais pasakė finansų ministrė Elvyra Kunevičienė. Ji labai aiškiai išsakė valstybės požiūrį į verslą, kuris po to vis tvirtinosi ir tvirtinosi: „Verslas mums yra įdomus tiek, kiek mes iš jo galime paimti mokesčių“. Jos pasakymas uždavė toną valstybės požiūriui į verslininkus, kurie savo energiją atiduoda kūrybai ir kuria produktą.

Nesusikalbėjimas ir įtampa augo visą nepriklausomybės laikotarpį, vos atsiradus pirmiesiems verslininkams. Šis pleištas tarp visuomenės ir verslo turi labai giliais šaknis. Neigiamas požiūris į verslą yra sąlygotas sėkmės ir pavydo, pavydą dalis visuomenės jau yra pavertusi savo dorybe.

Neigiamo požiūrio laikosi ir Lietuvos kultūros žmonės. Susitikime su menininkais nuskambėjo tokia frazė: „Žodžiai – verstis, verslas, vertelgos, pelnas – tai kažkas tokio nešvaraus, kažkas tokio negero, prie ko nesinori liestis“. Tai yra mūsų kultūros patriarchų požiūris ir laikysena į tuos, kurie kuria visai visuomenei ekonominį pagrindą.

Kur mes atėjome su tuo požiūriu? Šiandien niekas nenori eiti į verslą ir Lietuvoje yra per mažai žmonių versle. Deja, bet į jį nenori eiti ir jaunoji karta. Pridėtinės vertės samprata tampa kažkuo nepadoriu ir neigiamu. Pamirštame, kad pridėtinės vertės kūrimas – ar moksle, ar mene yra tai, ką mes kiekvienas atiduodame mūsų bendruomenei. O Lietuvoje visuomenėje formuojama nuomonė, jog gėris į Lietuvą turi ateiti viską persidalinant arba nukristi iš dangaus, bet jo kurti nereikia. Toks požiūris veda mus į aklavietę. 

Turime pripažinti, kad versle, kaip ir politikoje visuomenėje, yra visokių žmonių, Kai manęs klausia „Kodėl verslas nesidalija? Kodėl jis toks grubus, toks neatjaučiantis?“, aš visada paklausiu – iš kur Lietuvoje atsirado verslas, ir pateikiu keturis atsakymo variantus: iš Marso, iš Mėnulio, iš Argentinos, iš Lietuvos. Visi žinome kuris atsakymas teisingas – iš Lietuvos. Taip, verslas atėjo iš tos pačios visuomenės, kurioje mes visi esame. Jis yra atspindys. Norite sužinoti, koks yra verslas? Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save, į visas savo ydas, į savo supratimą, į savo atjautą, į savo meilę artimui.Taip mes ir gyvename, bet toliau taip nebegalima – atėjo metas pripažinti, kas mes esame ir pažiūrėti, kas mus jungia, o ne skiria. Pažiūrėkime, kaip verslas reagavo į mūsų verslui sunkiausią 2008 metų krizę. Verslas pertvarkė sistemas ir optimizavo įmonių veiklą. Įmonių vadovai patys, pasiraitoję rankoves, ėjo dirbti kartu su visais, kad galėtų įvykdyti užsakymus. O kaip reagavo mūsų viešas sektorius? Visi suprantame, kad krizė yra puikus laikas susitvarkyti esamą sistemą ir padaryti ją efektyviai veikiančia. Ar mes pertvarkėme biurokratinį aparatą, kuris dabar veiktų efektyviai ir padėtų žmonėms įgyvendinti jo sumanymus?

Mes turime valstybės aparatą ir biurokratą, kuris galvoja ne apie tai, kaip suteikti energijos žmogui ir padėti jam kurti ateitį, jis galvoja apie savo kategorijas A16, B17, Ž18. Jūs klausiate, ką aš čia vardiju? Aš vardinu jų atlyginimų laiptelius. Mums nereikia A17, B18 mums reikia energingų žmonių, kurie norėtų padėti kuriančiam žmogui greičiau paleisti į gyvenimą savo idėjas. Susimąstykime, iki ko mes priėjome? Mes net savo pagrindinėje aikštėje negalime paminklo pasistatyti. Dėka A17, dėka Ž18. Mes nebeatitinkame savo pačių sukurtų įstatymų.

Galėtume nieko nedaryti, bet šiandien yra kritinis laikas – esame ketvirtosios pramonės revoliucijos sūkuryje ir jeigu visuomenė nesupras šių pokyčių ir kokie pokyčiai pasaulį stumia į priekį, tai mūsų valstybės ateitis yra labai miglota. Mūsų įmonės šiandien jau persitvarko, kad atlaikytų globalią konkurenciją. Ta konkurencija verčia temptis, investuoti į technologijas ir žmonių žinias. Deja, bet mūsų visuomenė dar toli nuo šių pokyčių suvokimo. Net mokyklose mokytojai mažai žino, kas yra ta ketvirtoji pramonės revoliucija. Jeigu mes galvojame, kad mus pakeisti ateina karta, kuri yra išsilavinusi, kuri turi žinių, kuri gali kurti, galiu drąsiai teigti, kad kol kas dar to nebus. Ir jeigu mes nepakeisime ugdymo ir mokytojų rengimo programų, tai mes nepajudėsime į priekį.

Ką mes turime daryti? Mes pagaliau turime pradėti KALBĖTIS, visuomenė turi ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Būtinas bendras darbas. Jau ne kartą esu citavęs buvusį Švedijos finansų ministrą Par Nuder, kuris sako, kad Švedijos vyriausybė turi dirbti taip, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kas yra kūrybingumas, išlaisvinta kūrybinė galia ir skatinti žmones imtis verslo ir jiems padėti šalinant biurokratines kliūtis. Jeigu kalbame apie Švediją ir norime būti tokie kaip jie, tai turime suprasti, kad Švedijos visuomenė yra stipri, išsilavinusi ir kiekvienas jos narys piešia savo kelią į ateitį, ko tikrai nedarome mes.

Lietuvoje mes turime kuriamą klasikinį dramos trikampį tarp visuomenės, verslo ir politikų. Kai kuriems politikams tai tapo tikslu. Turime tai griauti – mes turime daugiau kalbėtis, mes turime kurti atsakingus žmones. Kai kalbi su žmonėmis, tai akivaizdu, kad jie nemato jokio ryšio tarp to, ką jie įdeda į šią valstybę, ir to ką jie gauna. Jie nesupranta, kaip jų indėlis į savo pačių tobulėjimą, savarankiška veikla ir priimami sprendimai atsiliepia jiems patiems. Jaunimas mato, kad ir kiek jie besistengtų, tai senatvėje tai neužtikrins jų gerbūvio. Todėl jie ir sutinka priimti vokeliais, nes nori gyventi čia ir dabar. Jie mato, kad jų sumokėti mokesčiai niekaip nesusiję tuo, kiek jie gaus ateityje. Ar galime tai pakeisti? Esu įsitikinęs, kad galime.

Pagaliau turime pripažinti visuomenėje konfliktą, kad tas dramos trikampis egzistuoja, ir mes turime ieškoti išeities iš jo. Verslas žengė pirmą žingsnį ir yra atviras dialogui. Ir šioje situacijoje visiems mums noriu priminti P. Vileišio priesaką: „Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“ 




Aktualijos

nuotrauka
2025-02-10 16:29
Duomenys iš didžiausios Lietuvos centralizuotos darbuotojų blaivumo patikros sistemos dirbkblaivus.lt rodo, kad pastaraisiais metais blaiviausiu išlieka transporto ir statybos sektoriai. Ir toliau blaivėjimo pratimą sunkiausiai sekasi atlikti žemės ūkiui ir paslaugų sektoriui. Duomenų analizė taip p...
nuotrauka
2025-02-10 15:49
Šeštadienį, vasario 9 d. Baltijos šalys sėkmingai sinchronizavo savo elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Tai – istorinės ir praktinės svarbos įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą. Visos elektros ener...
nuotrauka
2025-02-10 09:38
Kauno apygardos prokuratūros prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje mokesčių nesumokėjimu kaltinamas vienos didmenine prekyba užsiėmusios Kauno įmonės buvęs direktorius.
nuotrauka
2025-02-07 09:42
Vasario 6 d. Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio pirmininkaujama Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė (toliau - Jungtinė grupė) kartu su Klaipėdos miesto meru Arvydu Vaitkumi apsvarstė situaciją dėl Klaipėdos Atgimimo aikštėje rastų sprogmenų.
nuotrauka
2025-02-07 09:29
Šalies savivaldybių vardu Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) dar kartą skyrė paramą jau trečius metus kariaujančiai Ukrainai: akcijai „Radarom“ bus pervesta 50 tūkstančių eurų.
nuotrauka
2025-02-07 08:29
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo vasario 7 d. teiks paramą įmonėms didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti, siekiant subalansuoti elektros energetikos sistemą. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui skirta 102 mln. eurų suma.
nuotrauka
2025-02-07 08:00
Kai 2019 m. bendrovė NARESTA minėjo veiklos 25-metį, vienas iš įmonės akcininkų ir generalinis direktorius Arūnas Šlenys sau pažadėjo per artimiausius penkerius metus atsitraukti nuo operatyvaus vadovavimo. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas – jis kilo iš ilgamečio darbo patirties ir suvokimo, kad a...
nuotrauka
2025-02-05 18:01
Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje.
nuotrauka
2025-02-05 17:37
Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, kurios dažniausiai bent trims mėnesiams sustabdo statybų darbus. Tačiau šie metai parodė, kad situacija keičiasi, o tuo pačiu, ir požiūris į statybas šaltuoju sezonu. Ekspertas įspėja, kad nesilaikant esminių taisyklių ir medžiagų gamintojų rekomendacijų...
nuotrauka
2025-02-04 10:10
Vasario 4 d., antradienio rytą Vilniaus oro uoste iškilmingai atidarytas naujasis keleivių išvykimo terminalas, atveriantis naujas galimybes aptarnauti augančius keliautojų srautus ir gerinti mūsų šalies pasiekiamumą. Atidarymas žymi moderniomis technologijomis pagrįstą Lietuvos oro uostų (LTOU) pro...
nuotrauka
2025-02-04 09:20
Nelegalus darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos veiksnių, kuris daro neigiamą poveikį sklandžiai gamybinei veiklai ir darbo jėgos kokybei. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos atstovų, jis trukdo įgyvendinti į augimą orientuotą ekonominę, socialinę ir biudžetinę politiką; esą, tai ne tik ekonomin...
nuotrauka
2025-02-03 18:07
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus istoriškai vertingų pastatų išorės tvarkybos finansavimą. Prioritetas skiriamas avarinės būklės istoriniams pastatams. Programa kompensuoja iki 80 proc. pastatų išorės tvarkybos išlaidų – fasadų, stogų, balkonų, medinių langų ir...
nuotrauka
2025-02-03 10:28
Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. vidutinės ir didelės šalies įmonės gali teikti paraiškas subsidijai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse“.
nuotrauka
2025-01-31 11:26
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skatina gyventojus jungtis prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų ir pakartotinai kviečia iki š. m. vasario 17 d. pateikti prašymus dėl prisijungimo.
nuotrauka
2025-01-31 10:40
Taikant energetinio efektyvumo didinimo priemones norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą gyventojai nuo kovo galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti 8 mln. eurų skiriama finansine parama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programo...
nuotrauka
2025-01-31 08:48
Išankstiniais duomenimis, 2024 m., neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 120 darbuotojų. Atitinkamai per 2023 m. buvo gauta 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 112 pranešimų apie įvykiu...
nuotrauka
2025-01-31 08:18
Apklausos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis būsto paskolas turinčių respondentų svarsto galimybę jas refinansuoti. Nuo vasario mėnesio įsigaliojus su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms, tai padaryti tampa dar paprasčiau.
nuotrauka
2025-01-31 07:52
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) baigė reikšmingą projektą – visos Lietuvos teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo vertinimą. Šio darbo rezultatas – pirmasis sudėtingų ir vidutinių inžinerinių geologinių sąlygų žemėlapis, sukurtas GIS pagrindu ir prieinamas visuomenei LGT interneto s...
nuotrauka
2025-01-31 05:02
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus F-dujų reglamente (ES) 2024/573 nustatytiems draudimams tiekti rinkai kai kurią automatinę šaldymo įrangą, turinčią fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujos), Aplinkos ministerija sulaukia gyventojų klausimų, ar jiems nereikės keisti namuose jau įreng...
nuotrauka
2025-01-30 16:23
Didžiausia Lietuvoje centrinė perkančioji organizacija CPO LT siekia kartu su verslu sukurti unikalų Europoje dirbtiniu intelektu (DI) grįstą įrankį, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų kainų analizei. Šis sprendimas padės perkančiosioms organizacijoms tiksliau planuoti pirkimams skirtą biudžetą, o...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos