2022 lapkričio 30 d. trečiadienis, 12:02
Reklama  |  facebook

Robertas Dargis: Permainų laikotarpiu visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas

Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas      2017-12-06 08:27
Esame technologinių pokyčių ir globalios ekonomikos kryžkelėje. Šiame permainų laikotarpyje visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas, kurias šiandien ignoruojame. Turime atvirai pripažinti, kad įtampa Lietuvos visuomenėje yra eskaluojama ir kai kurie politikai ją laiko savo tikslu. Tai neramina, nes įtampa ir nesusikalbėjimas stabdo mūsų valstybės ateities kūrimą.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. LSA (Alekso Jauniaus) nuotr.


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Turime kalbėti apie tai, ką mes galime padaryti, kad mūsų visų judėjimo trajektorija pasikeistų. Ir tą turime daryti šiandien, nes laiko faktorius būtiniems pokyčiams yra labai svarbus. Pasaulyje vykstantys technologiniai pokyčiai nepalieka mums prabangos vėluoti ir dar vis galvoti, kad mūsų tai nepalies – mūsų valstybės ateitis yra labai įtakojama pasaulyje vykstančio neapibrėžtum, technologinių pokyčių ir ES finansų. Ar esame užsiauginę savo visuomenę, susitvarkę savo ekonomiką taip, kad galėtume atlaikyti šiuos pokyčius ir auginti valstybės potencialą? Tai didelis klausimas.

Prieš 27 metus visi kovojome už laisvę ir nepriklausomybę. Ir kiekvieno tikslai tos laisvės buvo visiškai skirtingi: vieniems tos laisvės reikėjo kurti, kitiems – tobulėti, tretiems – susitvarkyti savo asmeninę gerovę, dar kažkam reikėjo turėti stiprų pamatą, kad galėtų kurti savo valstybę ir t.t. Tai buvo tie baziniai dalykai, kurie davė žmogui pagrindą veikti. Tada visi norėjome gyventi kaip skandinavai. Net turėjome tokią naujadarą „finliandizacija“. 1990 m. atsirado ir naujadaras – Lietuvos verslininkas. Kas buvo to meto verslininkai? Viena grupė – tarybiniais laikais dirbę pogrindyje, kita – tie, kurie kažką privatizavo, trečia – kurie turėdami idėją kūrė nuo nulio savo įmones, siekdami realizuoti savo kūrybiškumą.

O kaip valstybė reagavo į tą gimusį verslo sluoksnį ir patį verslininką? Prisiminkime, ką 1992 metais pasakė finansų ministrė Elvyra Kunevičienė. Ji labai aiškiai išsakė valstybės požiūrį į verslą, kuris po to vis tvirtinosi ir tvirtinosi: „Verslas mums yra įdomus tiek, kiek mes iš jo galime paimti mokesčių“. Jos pasakymas uždavė toną valstybės požiūriui į verslininkus, kurie savo energiją atiduoda kūrybai ir kuria produktą.

Nesusikalbėjimas ir įtampa augo visą nepriklausomybės laikotarpį, vos atsiradus pirmiesiems verslininkams. Šis pleištas tarp visuomenės ir verslo turi labai giliais šaknis. Neigiamas požiūris į verslą yra sąlygotas sėkmės ir pavydo, pavydą dalis visuomenės jau yra pavertusi savo dorybe.

Neigiamo požiūrio laikosi ir Lietuvos kultūros žmonės. Susitikime su menininkais nuskambėjo tokia frazė: „Žodžiai – verstis, verslas, vertelgos, pelnas – tai kažkas tokio nešvaraus, kažkas tokio negero, prie ko nesinori liestis“. Tai yra mūsų kultūros patriarchų požiūris ir laikysena į tuos, kurie kuria visai visuomenei ekonominį pagrindą.

Kur mes atėjome su tuo požiūriu? Šiandien niekas nenori eiti į verslą ir Lietuvoje yra per mažai žmonių versle. Deja, bet į jį nenori eiti ir jaunoji karta. Pridėtinės vertės samprata tampa kažkuo nepadoriu ir neigiamu. Pamirštame, kad pridėtinės vertės kūrimas – ar moksle, ar mene yra tai, ką mes kiekvienas atiduodame mūsų bendruomenei. O Lietuvoje visuomenėje formuojama nuomonė, jog gėris į Lietuvą turi ateiti viską persidalinant arba nukristi iš dangaus, bet jo kurti nereikia. Toks požiūris veda mus į aklavietę. 

Turime pripažinti, kad versle, kaip ir politikoje visuomenėje, yra visokių žmonių, Kai manęs klausia „Kodėl verslas nesidalija? Kodėl jis toks grubus, toks neatjaučiantis?“, aš visada paklausiu – iš kur Lietuvoje atsirado verslas, ir pateikiu keturis atsakymo variantus: iš Marso, iš Mėnulio, iš Argentinos, iš Lietuvos. Visi žinome kuris atsakymas teisingas – iš Lietuvos. Taip, verslas atėjo iš tos pačios visuomenės, kurioje mes visi esame. Jis yra atspindys. Norite sužinoti, koks yra verslas? Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save, į visas savo ydas, į savo supratimą, į savo atjautą, į savo meilę artimui.Taip mes ir gyvename, bet toliau taip nebegalima – atėjo metas pripažinti, kas mes esame ir pažiūrėti, kas mus jungia, o ne skiria. Pažiūrėkime, kaip verslas reagavo į mūsų verslui sunkiausią 2008 metų krizę. Verslas pertvarkė sistemas ir optimizavo įmonių veiklą. Įmonių vadovai patys, pasiraitoję rankoves, ėjo dirbti kartu su visais, kad galėtų įvykdyti užsakymus. O kaip reagavo mūsų viešas sektorius? Visi suprantame, kad krizė yra puikus laikas susitvarkyti esamą sistemą ir padaryti ją efektyviai veikiančia. Ar mes pertvarkėme biurokratinį aparatą, kuris dabar veiktų efektyviai ir padėtų žmonėms įgyvendinti jo sumanymus?

Mes turime valstybės aparatą ir biurokratą, kuris galvoja ne apie tai, kaip suteikti energijos žmogui ir padėti jam kurti ateitį, jis galvoja apie savo kategorijas A16, B17, Ž18. Jūs klausiate, ką aš čia vardiju? Aš vardinu jų atlyginimų laiptelius. Mums nereikia A17, B18 mums reikia energingų žmonių, kurie norėtų padėti kuriančiam žmogui greičiau paleisti į gyvenimą savo idėjas. Susimąstykime, iki ko mes priėjome? Mes net savo pagrindinėje aikštėje negalime paminklo pasistatyti. Dėka A17, dėka Ž18. Mes nebeatitinkame savo pačių sukurtų įstatymų.

Galėtume nieko nedaryti, bet šiandien yra kritinis laikas – esame ketvirtosios pramonės revoliucijos sūkuryje ir jeigu visuomenė nesupras šių pokyčių ir kokie pokyčiai pasaulį stumia į priekį, tai mūsų valstybės ateitis yra labai miglota. Mūsų įmonės šiandien jau persitvarko, kad atlaikytų globalią konkurenciją. Ta konkurencija verčia temptis, investuoti į technologijas ir žmonių žinias. Deja, bet mūsų visuomenė dar toli nuo šių pokyčių suvokimo. Net mokyklose mokytojai mažai žino, kas yra ta ketvirtoji pramonės revoliucija. Jeigu mes galvojame, kad mus pakeisti ateina karta, kuri yra išsilavinusi, kuri turi žinių, kuri gali kurti, galiu drąsiai teigti, kad kol kas dar to nebus. Ir jeigu mes nepakeisime ugdymo ir mokytojų rengimo programų, tai mes nepajudėsime į priekį.

Ką mes turime daryti? Mes pagaliau turime pradėti KALBĖTIS, visuomenė turi ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Būtinas bendras darbas. Jau ne kartą esu citavęs buvusį Švedijos finansų ministrą Par Nuder, kuris sako, kad Švedijos vyriausybė turi dirbti taip, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kas yra kūrybingumas, išlaisvinta kūrybinė galia ir skatinti žmones imtis verslo ir jiems padėti šalinant biurokratines kliūtis. Jeigu kalbame apie Švediją ir norime būti tokie kaip jie, tai turime suprasti, kad Švedijos visuomenė yra stipri, išsilavinusi ir kiekvienas jos narys piešia savo kelią į ateitį, ko tikrai nedarome mes.

Lietuvoje mes turime kuriamą klasikinį dramos trikampį tarp visuomenės, verslo ir politikų. Kai kuriems politikams tai tapo tikslu. Turime tai griauti – mes turime daugiau kalbėtis, mes turime kurti atsakingus žmones. Kai kalbi su žmonėmis, tai akivaizdu, kad jie nemato jokio ryšio tarp to, ką jie įdeda į šią valstybę, ir to ką jie gauna. Jie nesupranta, kaip jų indėlis į savo pačių tobulėjimą, savarankiška veikla ir priimami sprendimai atsiliepia jiems patiems. Jaunimas mato, kad ir kiek jie besistengtų, tai senatvėje tai neužtikrins jų gerbūvio. Todėl jie ir sutinka priimti vokeliais, nes nori gyventi čia ir dabar. Jie mato, kad jų sumokėti mokesčiai niekaip nesusiję tuo, kiek jie gaus ateityje. Ar galime tai pakeisti? Esu įsitikinęs, kad galime.

Pagaliau turime pripažinti visuomenėje konfliktą, kad tas dramos trikampis egzistuoja, ir mes turime ieškoti išeities iš jo. Verslas žengė pirmą žingsnį ir yra atviras dialogui. Ir šioje situacijoje visiems mums noriu priminti P. Vileišio priesaką: „Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“ 





Aktualijos

nuotrauka
2022-11-30 09:24
VšĮ Telšių regioniniame profesinio mokymo centre lapkritį įvyko respublikinis konkursas „Apdailininkas 2022“, kuriame dalyvavo rekordiškai daug komandų. Pirmoji vieta atiteko telšiškiams.
nuotrauka
2022-11-29 17:00
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) 2022-11-17 paskyrė 12 tūkst. eurų baudą UAB „Statybos investicija“, kuri V. Kavoliuko ir J. Matuso gatvėse Kaune, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų (SLD) vykdė dešimties gyvenamųjų namų sta...
nuotrauka
2022-11-29 16:24
Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į ginčų praktiką, pristato, kokias klaidas daro verslas, pripažindamas nuostolius, ir pateikia patarimus, kaip šių klaidų išvengti.
nuotrauka
2022-11-29 14:50
2023 m. bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viaduko kapitalinio remonto projektas. Remonto darbai turės būti atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) ir ...
nuotrauka
2022-11-29 13:32
„Laikai, kai įmonės rungėsi dėl biurų išskirtinumo, pamažu lieka praeityje. Dabar, įsigalėjus lanksčiam hibridinio darbo modeliui, pagrindinė konkurencija vyksta tarp savo namų ir biuro. Čia viskas turi būti šiek tiek geriau negu namuose – ir kava skanesnė, ir stiklai švaresni, ir kėdė ergonomiškesn...
nuotrauka
2022-11-29 11:37
Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o sulygtas darbas – darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys, t. y. darbdavys ir darbuotojas, gali sulygti dėl išbandymo. Dėl išbandymo laikotarpio šalys gali susitarti tik sudarydamos darbo sutartį, vadinasi, galimybių s...
nuotrauka
2022-11-29 07:16
Įmonė „Kauno šilas“, į rinką tiekianti šiltinimo medžiagas, specialistams pasiūlė ir konkrečių šiltinimo sprendinių – sukurti du katalogai – „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu. Brėžinių katalogas, A+, A++ klasė“ ir „Skydiniai namai. A+, A++ klasė“. Didžioji šių katalogų vertė – ilgametė patir...
nuotrauka
2022-11-29 05:21
Gruodžio 2 d., penktadienį, Aplinkos ministerijos kartu su asociacija „Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas“ rengia XVI Lietuvos urbanistinį forumą, kuris kvies pažvelgti į Lietuvos miestų problemas ir jų ateitį. Visą šią savaitę dar galite į jį registruotis.
nuotrauka
2022-11-28 15:18
Utenoje baigtas įgyvendinti dar vienas miestui ir jo gyventojams svarbus projektas – Utenos miesto darnaus judumo plano priemonių diegimo pirmasis etapas. Jo metu mieste įrengta 21 nauja autobusų sustojimo stotelė, kurios pritaikytos ir žmonėms su negalia.
nuotrauka
2022-11-28 12:05
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Kauno miesto savivaldybės (Savivaldybė) infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesų korupcijos rizikos analizę, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesams trūksta aiškumo, skaidrum...
nuotrauka
2022-11-28 11:21
Apie tvarumą kalbų apstu: juo susirūpinusi švietimo bendruomenė, verslininkai, valdantieji ir pati visuomenė. Augantis sąmoningumas ir rūpestis ateities kartomis – sveikintinas, tačiau ar iš tikrųjų visi vienodai suprantame, kokia yra tvari visuomenė, tvari gamyba, tvarus verslas? Kas nustato taisyk...
nuotrauka
2022-11-27 06:39
Vartotojų aljansas pradėjo kolektyvinio nutolusios saulės elektrinės pirkimo kampaniją. Tai pirma tokia kampanija, kurią Lietuvoje įgyvendina nevyriausybinė organizacija. Kolektyvinis pirkimas reiškia, kad vartotojai kviečiami ne po vieną, o visi kartu, kolektyviai, įsigyti nutolusią saulės elektrin...
nuotrauka
2022-11-27 06:29
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba išrinko 2022 m. geriausiai ir profesionaliausiai organizuotus pirkimus. Iš viso tarp laimėtojų pateko net 13 Lietuvos organizacijų.
nuotrauka
2022-11-25 08:56
Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai.
nuotrauka
2022-11-25 06:58
Seimas pritarė Želdynų įstatymo pataisoms įstatyme įtvirtindamas, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos galės pačios spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
nuotrauka
2022-11-24 16:15
Ketvirtadienį, lapkričio 24 d., Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisoms, numatančioms palengvinimus gyventojams. Nuo 2023 m. įteisinti gręžinius bus dar paprasčiau, o įteisinimo procedūros tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui...
nuotrauka
2022-11-24 14:37
Ketvirtadienį, lapkričio 24 d., Seimas priėmė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimus. Jiems įsigaliojus poveikio aplinkai vertinimas bus efektyvesnis ir skaidresnis, pagerės procedūrų kokybė.
nuotrauka
2022-11-24 11:45
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) laimėjo dar vieną bylą dėl valstybės patirtos žalos priteisimo iš buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų, dėl kurių netinkamai atliktų funkcijų Kuršių nerijos teritorij...
nuotrauka
2022-11-24 09:55
Į valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių sąrašą bus įtrauktas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose. Tam pritarė Vyriausybė.
nuotrauka
2022-11-24 08:26
Vyriausybė patvirtino Modernizavimo fondo projektų atrankos ir finansavimo aprašo pakeitimus. Nuo šiol iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo finansuojamų projektų atrankos procesas bus aiškesnis ir efektyvesnis. Kiekvienam konkrečiam investicijų projektui bus rengiamas atskiras ministro įsakymu tv...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos