Šiuo metu dėl piktnaudžiavimo STT atlieka ikiteisminius tyrimus Šiaulių, Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse.

Siekiant skaidresnės valstybės institucijų veiklos, atsparios korupcijai aplinkos kūrimo, korupcijos rizikos veiksnių mažinimo ir aiškumo priimamuose sprendimuose, STT, rašoma tarnybos pranešime, atliko atsitiktine tvarka atrinktų 23 savivaldybių teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų savivaldybių tarybos nariams kompensavimo tvarką, antikorupcinį vertinimą. Išvada kartu su pasiūlymais pateikti Lietuvos savivaldybių asociacijai, analizuotoms savivaldybėms ir Vidaus reikalų ministerijai, kurios per du mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Taip pat, siekiant padėti savivaldybėms tiksliau identifikuoti jų veikloje egzistuojančias korupcijos rizikas ir jų veiksnius, atnaujino pavyzdinį tipinių rizikų ir jų veiksnių, būdingų atskiroms veiklos sritims, sąrašą, kuriame šalia kitų sričių pateiktos ir rekomendacijos dėl tarybos narių veiklos apmokėjimo.

Be šių prevencinių priemonių, buvo kreiptasi ir į:

• savivaldybių administracijos direktorius su prašymu imtis priemonių dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimo,
• savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas, siūlant imtis veiksmų pagal kompetenciją, susijusių su 2019–2023 metų kadencijos savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimu, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimu,
• Vyriausybės atstovus apskrityse, prašant vertinti, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai, susiję su savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams.

Valstybėje, kuriant stiprią antikorupcinę aplinką, reikalingas tiek visuomenės, žiniasklaidos, tiek valstybės institucijų įsitraukimas, pažymi STT.