Šalies konkurencingumas 2018: Lietuva – 40-ta
2018-10-17 13:12
Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 subindeksų vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius. Pagal PEF pakeistą metodiką 2018 m. pirmoje vietoje buvo JAV, antroje – Singapūras, trečioje – Vokietija. Lietuva pagal BKI, palyginti su 2017 m., nukrito dviem pakopomis žemyn ir užėmė 40 vietą, Estija – 32, Latvija – 42.

Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt ( Vilniaus sav., S. Žiūros) archyvo nuotr.
kaip praneša Statistikos departamentas, pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140.
Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Naujoji Zelandija, Lietuva yra 41 vietoje, Latvija – 49, Estija – 22. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (2 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (21 vieta) bei biudžeto skaidrumo (27 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal socialinės aplinkos (121 vieta) ir Vyriausybės reguliavimo naštos (106 vieta) vertinimus.
Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 42. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (procentas, palyginti su gyventojais) (1 vieta), kelių jungčių indeksas (21 vieta), geležinkelių tankis (27 vieta) ir traukinių paslaugų efektyvumas (27 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos jungiamumo indeksas (74 vieta).
Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT naudojimo plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 18, Latvija – 11, Estija – 14. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal šviesolaidžio interneto (6) ir mobiliojo ryšio telefonų (13) naudojimo plėtrą. Žemesnėje, t. y. 52 vietoje, Lietuva buvo pagal plačiajuosčio interneto abonementų skaičių, tenkantį 100 gyventojų.
Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 77 vietą, o pagal tikėtiną gyventojų gyvenimo trukmės rodiklį – 76. Pasaulio šalių tarpe pirmoje vietoje yra Singapūras.
Pagal švietimo ir įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo sistemos veiksmingumą ir gyventojų išsimokslinimo lygį, pirmoje vietoje yra Suomija, Lietuva – 31, Latvija – 23, Estija – 18. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (11 vieta), personalo apmokymo laipsnį (31), mokyklinio gyvenimo galimybes (32) ir skaitmeninius gyventojų įgūdžius (33). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal kvalifikuotų darbuotojų suradimo lengvumo (123) ir absolventų gebėjimų (107) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.
Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 53, Latvija – 49, Estija – 21. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (9 vieta) ir prekybos paslaugų atvirumas (10). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 112 vieta.
Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 32, Latvija – 29, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), moterų užimtumą (12) ir darbuotojų teises (14). Žemiausiai įvertintos buvo šios sritys: užsieniečių įdarbinimo lengvumas (133), darbo mokesčių dydis procentais (130) ir atleidimo iš darbo išlaidos (106).
Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 46. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (16 vieta), rizikos kapitalo prieinamumą (59), neveiksnių paskolų dydį, procentais nuo paskolų portfelio vertės (60). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (114), rinkos kapitalizavimas procentas BVP (93), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (87) ir vidaus kreditas privačiam sektoriui procentas BVP (82).
Pagal rinkos dydžio vertinimus, apimančius šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui (JAV doleriais) ir importo dydį (procentas BVP), pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 97. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal importo dydį (procentas BVP) – 17 vieta, o žemiausią – pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui (JAV doleriais) – 79 vieta.
Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, bankroto reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 29. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos bankroto reguliavimo sistema (88 vieta).
Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 52, Estija – 33. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (96 vieta) ir pirkėjo išprusimas (78).
Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report 2018“.
Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Naujoji Zelandija, Lietuva yra 41 vietoje, Latvija – 49, Estija – 22. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (2 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (21 vieta) bei biudžeto skaidrumo (27 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal socialinės aplinkos (121 vieta) ir Vyriausybės reguliavimo naštos (106 vieta) vertinimus.
Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 42. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (procentas, palyginti su gyventojais) (1 vieta), kelių jungčių indeksas (21 vieta), geležinkelių tankis (27 vieta) ir traukinių paslaugų efektyvumas (27 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos jungiamumo indeksas (74 vieta).
Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT naudojimo plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 18, Latvija – 11, Estija – 14. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal šviesolaidžio interneto (6) ir mobiliojo ryšio telefonų (13) naudojimo plėtrą. Žemesnėje, t. y. 52 vietoje, Lietuva buvo pagal plačiajuosčio interneto abonementų skaičių, tenkantį 100 gyventojų.
Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 77 vietą, o pagal tikėtiną gyventojų gyvenimo trukmės rodiklį – 76. Pasaulio šalių tarpe pirmoje vietoje yra Singapūras.
Pagal švietimo ir įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo sistemos veiksmingumą ir gyventojų išsimokslinimo lygį, pirmoje vietoje yra Suomija, Lietuva – 31, Latvija – 23, Estija – 18. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (11 vieta), personalo apmokymo laipsnį (31), mokyklinio gyvenimo galimybes (32) ir skaitmeninius gyventojų įgūdžius (33). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal kvalifikuotų darbuotojų suradimo lengvumo (123) ir absolventų gebėjimų (107) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.
Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 53, Latvija – 49, Estija – 21. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (9 vieta) ir prekybos paslaugų atvirumas (10). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 112 vieta.
Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 32, Latvija – 29, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), moterų užimtumą (12) ir darbuotojų teises (14). Žemiausiai įvertintos buvo šios sritys: užsieniečių įdarbinimo lengvumas (133), darbo mokesčių dydis procentais (130) ir atleidimo iš darbo išlaidos (106).
Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 46. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (16 vieta), rizikos kapitalo prieinamumą (59), neveiksnių paskolų dydį, procentais nuo paskolų portfelio vertės (60). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (114), rinkos kapitalizavimas procentas BVP (93), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (87) ir vidaus kreditas privačiam sektoriui procentas BVP (82).
Pagal rinkos dydžio vertinimus, apimančius šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui (JAV doleriais) ir importo dydį (procentas BVP), pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 97. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal importo dydį (procentas BVP) – 17 vieta, o žemiausią – pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui (JAV doleriais) – 79 vieta.
Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, bankroto reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 29. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos bankroto reguliavimo sistema (88 vieta).
Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 52, Estija – 33. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (96 vieta) ir pirkėjo išprusimas (78).
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2018 m. tyrime dalyvavo 112 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 49 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 51 proc. – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). Nuo 2018 m. PEF pakeitė indeksų skaičiavimo metodiką, sumažindami ankstesniuose tyrimuose naudotų rodiklių skaičių ir įvesdami 64 naujus rodiklius, todėl ankstesnių metų indeksai tapo nepalyginami.
- Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2018 m. – 140, 2017 m. – 137, 2016 m. – 138). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2018“.
Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report 2018“.
Žymės Konkurencingumas
Aktualijos
2023-11-30 13:26
Šią vasarą Vyriausybė leido Susisiekimo ministerijai komerciniais pagrindais nupirkti 167 sklypus, kurie yra reikalingi „Rail Baltica" geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge ir „Rail Baltica" geležinkelio ruožo nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios upelio, statyboms. Teisininkas nu...
2023-11-30 09:55
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (KPD) įgyvendina projektą „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“.
2023-11-30 09:47
Vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis naują būstą ar ketinantiems perplanuoti pagal savo poreikius jau turimą – patogiai išdėstytos erdvės. Tačiau, siekdami didesnio komforto, būsto savininkai neretai pamiršta pasitikrinti, ar tokie darbai daugiabučiame name galimi ir kokie leidimai tam reikalin...
2023-11-30 09:29
Nepaisant įvairių per pastaruosius pusantrų metų patirtų iššūkių, Lietuvos gyventojų noras turėti nuosavą būstą nemažėja, tačiau jam besiskolinantys žmonės pasikeitė. 2022–2023 metų „Luminor" banko duomenys rodo, kad būstą su paskola dažniau perka vyresni gyventojai, pastebimi skirtumai ir tarp besi...
2023-11-30 09:14
Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstaty...
2023-11-29 13:30
VĮ Turto bankui bus suteikta iki 57,5 mln. eurų valstybės perskolinama paskola iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB). Šios paskolos lėšos bus naudojamos viešųjų pastatų modernizavimui.
2023-11-29 13:25
Iki Kalėdų liko mažiau nei mėnuo, todėl neišvengiamai pradedame galvoti apie dovanas artimiesiems, Kalėdų eglutės puošybą, jaukias dekoracijas. Namų dekoratorė Karolina Kandrotė siūlo nepamiršti ir kalėdinio stalo dekoro – pasirinkti tinkamas spalvas, medžiagas ir šventiškai paserviruoti.
2023-11-29 12:41
Kultūros infrastruktūros objektų savininkai ir valdytojai kviečiami teikti projektų įgyvendinimo planus ir pretenduoti į paramą objektui atnaujinti.
2023-11-29 12:26
Kauno apygardos teismas paskelbė sprendimą, kuriuo patenkino Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį ir pripažino negaliojančiomis penkių žemės sklypų Druskininkų savivaldybėje pirkimo-pardavimo sutartis. Taikyta restitucija.
2023-11-29 10:49
40 šeimų, laukiančių socialinių būstų, jau įsikūrė naujuose namuose. Baigtas įgyvendinti socialinio būsto adresu Rambyno g. 14A, Klaipėda, projektas. Naujos statybos gyvenamasis namas jau yra visiškai apgyvendintas.
2023-11-29 10:05
Siekiant kuo efektyviau prižiūrėti Panevėžio miesto savivaldybės įstaigų nekilnojamąjį turtą, sukurti ir administruoti sporto salių ar kitų erdvių rezervavimo sistemą, ieškoti būdų pritraukti investicijas į administruojamus objektus šią vasarą buvo įsteigta biudžetinė įstaiga – Panevėžio nekilnojamo...
2023-11-29 09:57
Kaip tvariai su minimaliai neigiamu aplinkai poveikiu gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo ir vandens? Kaip išsisukti nenaudojant iškastinio kuro? Šiuos ir kitus klausimus praėjusią savaitę kėlė šalies inžinerinė bendruomenė Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociaci...
Kelių direkcija: „Iki metų pabaigos šalyje suremontuotas kelių kilometrų skaičius pasieks rekordinį“
2023-11-28 12:36
Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat plan...
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
2023-11-28 12:14
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų schemų Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje, susijusių su stambaus masto kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu, piktnaudžia...
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
2023-11-28 09:42
Vėstant orams gyventojams vėl pradeda kilti klausimai dėl šildymo – norima, kad kambariuose būtų komfortiška temperatūra, tačiau baiminamasi didesnių sąskaitų. Įtaką sąskaitų dydžiui daro ne tik šilumos suvartojimas, kurį lemia lauko oro temperatūra, drėgmė, vėjo stiprumas, pastato energetinis efekt...
2023-11-28 09:37
Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuvoje netyla svarstymai apie šalies saugumui būtinos infrastruktūros pokyčius. Vienas jų – nuo šių metų sausio įsigaliojęs reikalavimas įrengti priedangas ar slėptuves naujos statybos viešosios paskirties objektuose ir aukštesniuose nei penkių aukštų daugiabuč...
2023-11-27 14:36
Konkurencijos taryba pakartotinai atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo (KĮ) pataisos turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių institucijos veiklos efektyvumui ir ūkio subjektų atgrasymui nuo konkurencijos teisės pažeidimų. Taip pat siūloma atsisakyti planuojamo Asociacijų įstatymo (AĮ)...
2023-11-27 12:09
Įsigijus nebaigtos statybos statinį atsiveria galimybės statybas užbaigti ir statinį įsirengti pagal savo poreikius. Tačiau naujajam savininkui, norinčiam tapti statytoju ir tęsti statybą, svarbu žinoti ne tik statytojui keliamus reikalavimus, bet ir kada privaloma persiregistruoti statybos leidimą.