2022 birželio 27 d. pirmadienis, 20:42
Reklama  |  facebook

Šalies konkurencingumas 2018: Lietuva – 40-ta

2018-10-17 13:12
Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 subindeksų vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius. Pagal PEF pakeistą metodiką 2018 m. pirmoje vietoje buvo JAV, antroje – Singapūras, trečioje – Vokietija. Lietuva pagal BKI, palyginti su 2017 m., nukrito dviem pakopomis žemyn ir užėmė 40 vietą, Estija – 32, Latvija – 42.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt ( Vilniaus sav., S. Žiūros) archyvo nuotr.


kaip praneša Statistikos departamentas, pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140.

Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Naujoji Zelandija, Lietuva yra 41 vietoje, Latvija – 49, Estija – 22. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (2 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (21 vieta) bei biudžeto skaidrumo (27 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal socialinės aplinkos (121 vieta) ir Vyriausybės reguliavimo naštos (106 vieta) vertinimus.

Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 42. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (procentas, palyginti su gyventojais) (1 vieta), kelių jungčių indeksas (21 vieta), geležinkelių tankis (27 vieta) ir traukinių paslaugų efektyvumas (27 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos jungiamumo indeksas (74 vieta).

Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT naudojimo plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 18, Latvija – 11, Estija – 14. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal šviesolaidžio interneto (6) ir mobiliojo ryšio telefonų (13) naudojimo plėtrą. Žemesnėje, t. y. 52 vietoje, Lietuva buvo pagal plačiajuosčio interneto abonementų skaičių, tenkantį 100 gyventojų.

Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 77 vietą, o pagal tikėtiną gyventojų gyvenimo trukmės rodiklį – 76. Pasaulio šalių tarpe pirmoje vietoje yra Singapūras.

Pagal švietimo ir įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo sistemos veiksmingumą ir gyventojų išsimokslinimo lygį, pirmoje vietoje yra Suomija, Lietuva – 31, Latvija – 23, Estija – 18. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (11 vieta), personalo apmokymo laipsnį (31), mokyklinio gyvenimo galimybes (32) ir skaitmeninius gyventojų įgūdžius (33). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal kvalifikuotų darbuotojų suradimo lengvumo (123) ir absolventų gebėjimų (107) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.

Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 53, Latvija – 49, Estija – 21. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (9 vieta) ir prekybos paslaugų atvirumas (10). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 112 vieta.

Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 32, Latvija – 29, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), moterų užimtumą (12) ir darbuotojų teises (14). Žemiausiai įvertintos buvo šios sritys: užsieniečių įdarbinimo lengvumas (133), darbo mokesčių dydis procentais (130) ir atleidimo iš darbo išlaidos (106).

Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 46. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (16 vieta), rizikos kapitalo prieinamumą (59), neveiksnių paskolų dydį, procentais nuo paskolų portfelio vertės (60). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (114), rinkos kapitalizavimas procentas BVP (93), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (87) ir vidaus kreditas privačiam sektoriui procentas BVP (82).

Pagal rinkos dydžio vertinimus, apimančius šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui (JAV doleriais) ir importo dydį (procentas BVP), pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 94, Estija – 97. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal importo dydį (procentas BVP) – 17 vieta, o žemiausią – pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui (JAV doleriais) – 79 vieta.

Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, bankroto reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 44, Latvija – 47, Estija – 29. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos bankroto reguliavimo sistema (88 vieta).

Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 52, Estija – 33. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (96 vieta) ir pirkėjo išprusimas (78).
  • Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2018 m. – 140, 2017 m. – 137, 2016 m. – 138). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2018“.
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2018 m. tyrime dalyvavo 112 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 49 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 51 proc. – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). Nuo 2018 m. PEF pakeitė indeksų skaičiavimo metodiką, sumažindami ankstesniuose tyrimuose naudotų rodiklių skaičių ir įvesdami 64 naujus rodiklius, todėl ankstesnių metų indeksai tapo nepalyginami.

Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report 2018“.
Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-06-27 16:51
Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu iškils daugiau grėsmių, todėl jos rizikingumas auga, konstatuoja tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Naujausiame ekonominiame tyrime* „Barometer Q2 2022“ teigiama, kad užsitęsęs Rusijos karas prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių ūkių sukels naujų iššū...
nuotrauka
2022-06-27 08:32
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose paskelbta nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį 4 atsakovams (Šiaulių m. savivaldybė ir savivaldybės administracija bei dvi bendrovės) dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, Šiaulių miesto...
nuotrauka
2022-06-27 08:23
Prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bus paprasčiau – Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta daugiau tikslinių grupių ir mokymosi formų. Pagrindinė naujovė – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Taip pat bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos užsieniečiams.
nuotrauka
2022-06-23 10:31
Nuo liepos 1 dienos įsigalios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas.
nuotrauka
2022-06-23 09:50
Šių metų gegužę visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 7,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 6,1 proc.).
nuotrauka
2022-06-23 09:26
Finansų sektorius jau ne vienerius metus laikosi Europos žaliojo kurso diktuojamos tvarumo krypties. Bendraudami su savo klientais, bankai tampa žaliųjų idėjų ambasadoriais – komentuodami savo politiką verslo atstovams, kartu jiems perteikia ir pasaulio lūkesčius dėl tvarumo. Tačiau žaliosios ekonom...
nuotrauka
2022-06-23 07:55
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad fiziniai asmenys, norintys gauti kompensaciją pasikeitus taršius šilumos įrenginius į šilumos siurblius ar biokuro katilus pagal 2021m. rugsėjo 1 d. skelbtą kvietimą iki liepos 1 d. privalo įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojan...
nuotrauka
2022-06-22 09:06
Kaip ir kasmet rugsėjį įvyks vienas didžiausių ir svarbiausių metų renginių Lietuvos statybininkų bendruomenei – Statybininkų dienos šventė. Šios šventės metu tradiciškai pagerbiami statybos inžinieriai.
nuotrauka
2022-06-21 11:22
„Civinity“ grupės valdybai nusprendus transformuoti klasikiniu modeliu veikiančią pastatų priežiūros grupę į technologijų įmonę, pristatomi pirmieji darbai – įkurta nekilnojamojo turto technologijų įmonė „Smart Technologies“, kuriai vadovauti ėmėsi skaitmeninės rinkodaros ir finansinių technologijų ...
nuotrauka
2022-06-21 11:12
Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą.
nuotrauka
2022-06-21 10:35
Lietuvos bankas pateikė savo poziciją Finansų ministerijai dėl siūlomo visuotinio nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto. Ekspertai pateikia ir siūlomas priemones, kad mokestis mažintų turtinę nelygybę, skatintų savivaldybes investuoti į infrastruktūrą ir reikšmingai prisidėtų prie ...
nuotrauka
2022-06-21 10:13
Bendrovės „Realco“ duomenimis, beveik kas antras jaunas žmogus turi nuosavą būstą, o būsto nesibaimina keisti vis daugiau gyventojų.
nuotrauka
2022-06-20 16:42
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl nekilnojamojo turto vystytojo pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą būsto pirkėjams.
nuotrauka
2022-06-20 09:36
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Klaipėdos energija“ dėl įmonės geriamojo vandens pašildymo kainos taikymo bei mokėjimų už 2022 m. sausio ir vasario mėn. eilutėje „vandens pašildymas“ apskaičiavimo.
nuotrauka
2022-06-20 09:27
Apleista ir neprižiūrima žemė niekam nedaro garbės, o ir naudos iš jos mažai. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų - šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. hektarų. Didžiausi apleistos žemės ...
nuotrauka
2022-06-20 09:09
Tobulėjančios statinių technologijos bei inovacijos gali tapti ir privalumu įmonėms plečiant veiklos apimtis, ir kliūtimi tai daryti. Viskas priklauso nuo to, kaip tokius objektus apibrėžia teisės aktai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nėra aiškus, tad tikėtina, jog inovatyv...
nuotrauka
2022-06-20 06:44
Neretai kyla klausimų dėl keliamų reikalavimų mėšlinių ir srutų kauptuvų statybai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokiais atvejais reikalingi leidimai, norint įrengti organinių trąšų (mėšlo ir srutų) laikymui skirtą...
nuotrauka
2022-06-17 13:03
Vis daugiau jaunų porų, planuodamos įsigyti naują būstą, turi dar vieną planą – kurti šeimą. Tokiu atveju, keliami kriterijai naujam būstui yra kitokie: labiau atsižvelgiama į tai, kas gali būti aktualu ne tik suaugusiam, bet ir vaikui. Pasak psichologės ir nekilnojamo turto (NT) eksperto, labai sva...
nuotrauka
2022-06-17 12:03
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartis su dviejų konkursų laimėtoju. Pagal vieną jų bus suplanuota Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūra, pagal antrąją – rengiami regioninių stočių ir inžinerinių sistemų projektavimui reikalingi dokum...
nuotrauka
2022-06-16 11:26
Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos