„Mes džiaugiamės, kad pasirinktas KTU „Santakos“ slėnio valdymo modelis, kai trys institucijos pasirašė jungtinę veiklos sutartį, išgryninant vieningus Slėnio veiklos rodiklius ir nuolat atsiskaitant Santakos valdybai už pusmetinius ir metinius pasiekimus, tikrai atrodo pasiteisinęs. O nuo 2015 m. prie Slėnio jungtinės veiklos sutarties prisijungęs Vytauto Didžiojo universitetas dar labiau išplėtė veiklos galimybes“, – sako KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė.

Viena didžiausių KTU „Santakos“ slėnio stiprybių įvardijanti Kaune sutelkto mokslinio potencialo suvienijimą, A. Pundzienė pabrėžia ir aktyvų verslo įsitraukimą į jo veiklą. Slėnio valdybos nariai yra jo steigėjai ir partneriai – Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai, Lietuvos energetikos institutas bei bendrovės „Achemos grupė“, „MG Baltic Investment“ ir „Tiltra Group“.

Investicijos sugrįžta

Nuo Slėnio atidarymo praėjusių metų lapkritį, KTU pajamos už atliktus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbus bei paslaugas įvairiems projektams ir užsienio bei Lietuvos ūkio subjektams išaugo 22 proc., palyginti su ankstesniais metais.

Dar sparčiau auga pajamos gautos iš vykdomų tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų. 2014 m. iš nacionalinių mokslo projektų gautos pajamos yra beveik 3 kartus didesnės, palyginti su 2012 m., o iš tarptautinių mokslo projektų gauta 21 proc. daugiau pajamų nei 2013 m.

Stabili projektinė veikla išlieka ir 2015 m., o ateinančiais metais vėl tikimasi ženklaus dalyvavimo Europos Sąjungos, Lietuvos, įvairių organizacijų inicijuotose programose, kuriant mokslo inovacijas, augimo.

Išnaudoja sutelktą mokslinį potencialą

KTU „Santakos“ slėnyje sutelktas mokslinis potencialas katalizavo ir mokslinės veiklos aktyvumą.

Mokslinių straipsnių „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazės sąrašo užsienio leidiniuose su cituojamumo rodikliu šiemet, palyginti su 2014 m., publikuota apie 10 proc., o, palyginti su 2012 m., net pusantro karto daugiau.

2015 m. Lietuvos ir užsienio patentų biurams pateiktos 22 patentinės paraiškos (14 – Lietuvos, 8 – užsienio patentų biurams) ir tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais ir net 3 kartus daugiau nei 2012 m. Taip pat buvo gauti ne tik 5 Lietuvos patentai, bet ir itin svarbus Europos patentas, atskleidžiantis naujų fotochrominių junginių gamybą.

Nuosekliai daugėja „Santakos“ slėnio padaliniuose moksline veikla užsiimančių doktorantų. Nuo 2012 m. jų skaičius išaugo apie 30 proc. 2015 m. bendrovės „Virtustream“ ir „Ernestena“ įsteigė finansuojamas doktorantūros vietas.

Atlieka pasaulinio lygio tyrimus

Slėnyje sutelkta unikali mokslinė įranga, įrengtos tokios darbo erdvės, kaip pirmasis Lietuvoje ISO 5 klasės „švarusis kambarys“, suteikia galimybę atlikti pasaulinio lygio tyrimus, būti lygiaverčiais partneriais geriausiems Europos moksliniams centrams.

Atviros prieigos centre įdiegta „vieno langelio“ principu veikianti slėnio valdymo sistema jau pirmaisiais veiklos metais nudžiugino puikiais rezultatais įveiklinant modernią mokslinę įrangą.

Pavyzdžiui, 700MHz branduolių magnetinio rezonanso spektrometro (BMRS) apkrovimas siekia net 90 proc., 400MHz BMRS – 85 proc., Elektroninės litografijos ir elektroninės mikroskopijos įrenginio su rentgeno spindulių energijos dispersijos spektrometru – 70 proc. Taip pat efektyviai išnaudojama ir kita brangiausia, naujausia mokslinių tyrimų įranga.

Veikia „vieno langelio“ principu

„Per šiuos metus KTU „Santakos“ slėnyje turėjome labai daug lankytojų, verslo delegacijų iš Lietuvos ir užsienio. Nors žengiame tik pirmuosius žingsnius, matome stiprėjantį abipusį ryšį tarp mokslo ir verslo. Efektyvesniam tyrėjų ir verslininkų dialogui sukūrėme „vieno langelio“ principu veikiančią informacinę sistemą https://apcis.ktu.edu, kurioje patalpintos visos Slėnyje ir KTU teikiamos paslaugos ir esanti įrangą“, – sako Edmundas Šalna, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC), kuris koordinuoja slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ veiklą, direktorius.

KTU „Santakos“ slėnis tapo ir reikšmingų nacionalinių bei tarptautinių renginių traukos centru – jų per metus surengta daugiau nei 30: konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“, kurioje dalyvavo Europos Komisijos (EK) narys mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms Carlosas Moedas, EK tematinis forumas „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“, jaunųjų mokslininkų paroda-konkursas KTU „Technorama 2015“, mokslo festivalis KTU „Tyrėjų naktis“, pasaulinio garso mokslininkus, tyrėjus pritraukiantis paskaitų ciklas „Zooetika“ ir daugelis kitų.

Paskaitas Slėnyje skaitė Nobelio taikos premijos laureatas Anilas Markandya, „Google“ marketingo vadovas Baltijos šalims Regimantas Urbanas, kiti žinomi tyrėjai, antrepreneriai.

Per metus Slėnyje sulaukta daugiau nei 100 verslo ir mokslo delegacijų iš užsienio, apsilankė 2 tūkst. moksleivių.

Kuria inovatyvius sprendimus

Kauną papuošusį KTU „Santakos“ slėnį, kuris yra slėnio „Santaka“ dalis, sudaro dvi organiškai susijungiančios dalys – Mokslo ir technologijų centras bei Kauno mokslo ir technologijų parko (KMTP) padalinys – Technologinio verslo inkubatorius.

Didžioji Slėnio dalis – apie 9 tūkst. kv. metrų – skirta mokslinių tyrimų reikmėms. Mokslo ir technologijų centre įsikūrę 5 mokslo institutai (Prof. Kazimiero Baršausko ultragarso, Sveikatos telematikos mokslo, Biomedicininės inžinerijos, Medžiagų mokslo ir Sintetinės chemijos), 2 moksliniai centrai (Realaus laiko kompiuterių sistemų ir Informacinių sistemų projektavimo technologijų) ir Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros laboratorijos.

Į tarpdiciplininės biomedicinos informatikos studijų programai skirtą laboratoriją Mokslo ir technologijų centre JAV įmonė „Intermedix“ investavo 100 tūkst. eurų.

Technologinio verslo inkubatoriuje įsikūrė 14 inovatyvių Lietuvos ir užsienio įmonių, tokių kaip „Virtustream“, „SEMS Technologies“, „Rubedo sistemos“ ir kt. Kartu su Technologinio verslo inkubatoriumi KTU „Santakos“ slėnyje duris atvėrė modernios inovacijų ekspozicijų KMTP erdvės, užimančios 350 kv. m. Centro tikslas – sukurti išskirtinę aplinką naujų žinių, technologijų ir produktų pristatymui bei kūrėjų ir vartotojų inovacijų kultūros ugdymui.

Prognozuojama, kad į KTU „Santakos“ slėnį investuotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos turėtų atsipirkti per 15 metų.

KTU Santakos slėnis vakare. Garbacauskas.lt nuotr.