2024 gegužės 28 d. antradienis, 5:21
Reklama  |  facebook

Saulės architektūra – paprastas sprendimas dideliam pokyčiui pasiekti

Povilas SABALIAUSKAS      2016-01-30 09:00
„Kokia statybos paradigma dominuoja Lietuvoje? Įprastai mes siekiame pastatyti per kuo trumpesnį laiką ir kuo pigiau. Kokybės klausimas vis dar ir yra tik klausimas. Ne būtinybė. Tačiau šalia viso to tyliai vystoma ir darnios statybos idėja”, – konferencijoje „A klasės pastatai. Kaip sutaupyti energijos ir pinigų, pritaikant energinio efektyvumo laimėjimus ir galimybes“ ketvirtadienį kalbėjo dr. Edita Milutienė. Statybų pasaulio atstovams ji pristatė taip vadinamos saulės architektūros idėją.
nuotrauka
Šiaudiniai namai geba puikiai išlaikyti šilumą. Bendrovės „Ecococon“ nuotr.


Minimos įmonės
Ecococon, UAB
Keturių Žemių neturime

Dr. Milutienė primena, kad A ir A+ pastatų energinės klasės yra tik pradžia. Ateityje, po 2020 m., dėmesys bus sutelktas į atsinaujinančias medžiagas. Pastatai galiausiai privalės iš viso nenaudoti energijos. Ir tai yra ne ambicija, o būtinybė.

„Kur mes esame? Kodėl apskritai kalbame apie A+ klasės pastatus? Pasirodo, kad žmonija šiuo metu naudoja tiek išteklių, kiek nuolatos generuoti galėtų nebent keturios Žemės planetos. Tačiau, deja, mes ją turime tik vieną. Tam, kad visi joje tilptų, mūsų išteklių vartojimą reikėtų sumažinti dešimt kartų“, – kalbėjo ji.

Pasak daktarės, šiuo metu pastatai sunaudoja labai didelę dalį mūsų energijos išteklių. Galų gale, ištekliai naudojami ir gaminant pačias medžiagas, iš kurių vėliau statomi pastatai. Tačiau svarbiausia tai, kad pastatas labai ilgai veikia aplinką. Net ir po jo nugriovimo. Visiškai sunaikinus buvusį pastatą, jį griaunant išsiskyrusios dujos apie šimtą metų cirkuliuoja atmosferoje.

Kokia išeitis? Išeitis yra pereiti prie visiškai švarių, energijos nesiurbiančių pastatų. Statybų sektorius į ES įpareigojimus tai pradėti daryti ir palaipsniui link to eiti žiūri kreivai, lyg į bereikalingą vargą, bet, anot ponios dr. E. Milutienės, tai iš principo klaidingas požiūris.

„Atrodo, kad šiuo metu visi galvoja, jog viskas veikia lazdos principu. Štai Europa nuleido įstatymą, ir visi turim jo laikytis. Norėčiau pasakyti, kad labai ilgą laiką vyko moksliniai tyrimai, diskusikos eko bendruomenėse. Tik tada atsirado įstatymai. Taigi jie iš tikrųjų kyla iš apačios, o ne yra nuleidžiami iš viršaus“, – teigia ji.

Ir išeičių iš esamos padėties, jos įsitikinimu, tikrai yra.

„Taip atsitiko, kad 2003-aisiais dalyvavau pasauliniame Saulės kongrese. Tada nieko nesitikėjau, nieko neplanavau. Tačiau patekau į ekskursiją po namą be šildymo sistemos. Tas saulės architektūros pastatas atrodė kaip visiškas kosmosas. Viena dalyvė iš Didžiosios Britanijos pasiteiravo, kokios medžiagos buvo naudotos kuriant tokį pastatą. Architektas atsakė, kad tai buvo visiškai rinkoje įprastos medžiagos. Tada ir supratau, ką iš tikrųjų galime sukurti iš atsinaujinančių medžiagų“, - dėstė specialistė.

Atsakymas: saulės architektūra?

Kas būtent yra toji saulės architektūra ir atsinaujinančios statybos medžiagos, kurių idėja taip sužavėjo dr. E. Milutienę? Ji teigia, jog tai tikrai nėra kažkas visiškai naujo. Jau ne vieneri metai vyksta diskusijos, seminarai šia tema, o saulės architektūros koncepcija jau yra kaip reikiant iškristalizuota.

„Saulės architektūros pastatas yra tarsi vienas didelis saulės kolektorius. Visą reikiamą energiją jis gauna iš Saulės. Jam sukurti nereikalinga kažkokia ypatinga įranga ar klimato sąlygos. Mes dažnai painiojame saulės spinduliuotę su šiluma. Mes turime tiek pat saulės energijos, kiek ir, pvz., Vokietija, bet Vokietijoje yra šilčiau. Sutaupymai gali būti labai žymūs. Tereikia tinkamos vietos pastatui ir, žinoma, gero architekto, kuris gebėtų tinkamai suprojektuoti pastatą. Pasikartosiu, jokių ypatingų technologijų nereikia“, - dėstė specialistė.

Lietuvoje jau taip atlikti atitinkami eksperimentai. Netoli hidrometereologijos stoties pastatytas pavyzdinis pastatas, kuriame matuota saulės spinduliuotė ir temperatūra, kad pavyktų aiškiai matyti, kokia naudą mums gali duoti saulė. Pažymėtina, kad eksperimentas vyko name niekam negyvenant. Be to, jame buvo palikta nesandarių plyšių.  Todėl pastatas iš esmės atitiko C energinę klasė.

Nustatyta, kad per vieną šildymo sezoną saulės energijos kiekis padengia pusę šilumai reikalingos energijos. Geresnės energinės klasės pastate tas energijos kiekis duotų dar didesnį pokytį. Vien dėl to, kad energiškai efektyvių pastatų poreikiai yra gerokai mažesni. Vis tik reikia būti atsargiam ir nepadauginti langų, nes net vasario mėnesį tokiame name gali būti per karšta.

Dar geresnių rezultatų galima pasiekti derinant saulės energetiką ir natūralias medžiagas.

„Geras pavyzdys yra šiaudiniai namai. Ta techologija naudoja presuotus šiaudus, ir jie padengiami molio tinku. Taip pastate sukuriama šilumą akumuliuojanti masė, kuri yra labai svarbi. Ji išlaiko šilumą name. Beje, visos atsinaujinančios medžiagos atlieka kelias funkcijas. Tai ir konstrukcijos, ir šilumos izoliacijos, ir oro filtravimo, ir drėgmės palaikymo elementas“, – vardino specialistė.

Ji ragina nebijoti naudoti šiaudinių ar kanapinių medžiagų. Jos gal ir atrodo tarsi nerimtos. Bent jau lyginant su betonu. Tačiau iš šiaudų ir tinko mišinio galima statyti netgi daugiabučius. Visos neigiamos nuostatos, kurias galimai turime apie natūralias statybines medžiagos, tėra stereotipiško mąstymo būdo sukeltas dalykas.

„Galėtų kilti klausimas: jeigu jau turime tinkamas technologijas, kodėl jos taip lėtai skinasi kelią į gyvenimą? Tai susiję su vidiniais žmonijos niuansais. Visų pirma, turi atsirasti darni asmenybė, tada darni visuomenė ir tik tada darnūs pastatai. To darnaus bendravimo labiausiai ir norisi palinkėti. Aišku, gyvenimo kelionėje visko pasitaiko, bet jau pats ketinimas yra labai svarbus“, – teigia dr. Milutienė
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-05-23 10:29
Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik į atliekų, neigiamo poveikio aplinkai ir CO2 mažinimą, žaliųjų sprendimų bei atsinaujinančios energijos naudojimą, bet ir teritorijų konversiją. Tai – tars...
nuotrauka
2024-05-23 10:01
2024 m. padėtas pagrindas ilgai lauktam architektūros ir urbanistikos kokybės proveržiui Lietuvoje. Sukurti įrankiai savivaldybėms, regioninėms architektų taryboms, architektams ir projektuotojams, kurie suteikia daugiau aiškumo, skaidrumo verslui, įtvirtina gyventojų ir bendruomenių lūkesčius.
nuotrauka
2024-05-22 14:22
Sparčiai augančiame Vilniaus Kalnėnų mikrorajone bus statomas darželis-pradinė mokykla. Architektūros projekto konkursų dalyviai pateikė net 12 idėjų, kaip galėtų atrodyti naujoji švietimo įstaiga. Iš jų bus renkamas nugalėtojas. Planuojama, kad nauja ugdymo įstaiga adresu Moravų g. 4, duris turėtų ...
nuotrauka
2024-05-14 10:59
XX a. architektūros tyrimai Lietuvoje įgauna naujų atspalvių – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete gegužės 9-10 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Netobulas Modernizmas".
nuotrauka
2024-05-09 08:58
Virtuvė sujungta kartu su valgomuoju ir svetaine jau seniai tapo norma naujuose būstuose. Tam priežasčių yra įvairių. Vieni tokį namų planą renkasi norėdami erdvesnės virtuvės zonos, o kiti – dėl galimybės vienu metu bendrauti su kitais šeimos nariais, kol ruošiamas maistas. Tad jeigu svarstote įren...
nuotrauka
2024-05-06 13:00
Į parodą atvežėte gerą gaminį, norėjote pristatyti įdomią naujovę, bet prie ekspozicijos priėjo vos vienas kitas žmogus. Priešais įsikūrusioje ekspozicijoje nebuvo nieko naujo, bet žmonės nuolat prie jos būriavosi. Kaip įminti buvimo parodos dalyviu mįslę, kad išleisti pinigai sugrįžtų padidėjusiu ž...
nuotrauka
2024-05-06 09:01
Išmanūs namai – tai pastatas ar butas, suprantantis savininko poreikius. Jame visos valdymo sistemos bendrauja tarpusavyje, o pats valdymas yra labai paprastas. Ar daugiau komforto suteikianti bei sutaupyti leidžianti moderni namų valdymo sistema yra tokia pat patikima ir saugi?
nuotrauka
2024-05-03 10:44
Dar aštuoni moksliniai tyrimai atvers iki šiol nepažintus Vilniaus istorijos sluoksnius. 45 tūkst. eurų šiemet paskirstyti vienuolikai mokslininkų, kurie tirs sostinės istorinę, architektūrinę praeitį. Per visą stipendijų istoriją mokslininkų tyrimams paskirstyta didžiausia paramos suma. Šiemet moks...
nuotrauka
2024-04-29 17:04
Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas" skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas Vilniuje, visuotinio Lietuvos architektų rūmų susirinkimo metu.
nuotrauka
2024-04-29 16:05
Tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad kas penktam Lietuvos gyventojui vienas iš svarbiausių idealių namų aspektų yra ryšys su gamta. Deja, daugelis žmonių neturi nuosavos lauko erdvės. Todėl interjero dizainerė dalinasi praktiškais patarimais, kaip pajusti ryšį su gamta, būnant namuose.
nuotrauka
2024-04-26 10:08
Įsitikinti, kaip įvairiai interjerą mato ir kokias emocijas juo gali perteikti skirtingi žmonės, galima užsukus į LITEXPO parodos „Baldai ir dizaino sprendimai" garsių nuomonės formuotojų erdvę. Joje dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkė Monika Dirsytė ir tinklaraščio susitvarkyk.lt autorė Toma ...
nuotrauka
2024-04-25 07:53
Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas.
nuotrauka
2024-04-23 07:26
Iki balandžio 30 d. vilniečiai kviečiami teikti paraiškas istorinių pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybė remia nuo 60 iki 80 proc. istorinių pastatų tvarkybos darbų išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė pasakoja svarbiausius dalykus, kuriuos ...
nuotrauka
2024-04-22 14:19
Nuo balandžio pabaigos vyksta medinių Šnipiškių pastatų vertybinis inventorizavimas ir fotogrametriniai matavimai. Šių matavimų prireikia siekiant išsaugoti šio rajono identitetą, restauruojant pastatus ir pretenduojant gauti paveldo apsaugos programų finansavimą. Šnipiškių senų pastatų savininkai k...
nuotrauka
2024-04-19 13:25
Kino filmų vakarai – tai ypatingas atokvėpis nuo varginančios rutinos. Nėra nieko geriau nei patogiame fotelyje įsitaisius žiūrėti mėgstamiausius filmus su šeima arba draugais. Ypač patogu, kai nereikia niekur eiti, o sparčiai gerėjant ir filmų žiūrėjimo namuose galimybėms, namuose žiūrėti filmus ga...
nuotrauka
2024-04-19 07:38
Nekilnojamojo turto pirkėjai šalyje – vis reiklesni, žinantys, ko nori, ir išsianalizavę rinką, pastebi ekspertai. Jie atidžiai renkasi patikimus vystytojus ir jų projektus. Daugėja ir tokių pirkėjų, kurie nori įsigyti pilnai įrengtą būstą gyvenimui čia ir dabar. Tačiau vis dar vyrauja įsitikinimas,...
nuotrauka
2024-04-18 10:42
Išrinktas architektūrinio konkurso nugalėtojas Pavilnio bibliotekos ir aplink ją esančios teritorijos prikėlimui naujam gyvenimui. Avarinės būklės biblioteka bus rekonstruojama – joje įsikurs bendruomenės namai, edukacijų erdvės, vaikų kambarys, skaitykla. Kartu čia įsikurs ir Naujosios Vilnios seni...
nuotrauka
2024-04-16 12:31
Interjero dizaineriai unisonu kalba – namų dekoro įrengimas nėra tik tinkamas daiktų išdėstymas. Tai buities dvasios ir malonios, jaukios erdvės kūrimas, kuris yra ypač aktualus, nes namai yra intymiausia ir artimiausia aplinka, kurioje leidžiame sau būti visiškai atsipalaidavusiems. Ne veltui inter...
nuotrauka
2024-04-15 14:08
Pirmuosiuose Lietuvos architektų rūmų mokymuose apie priedangų projektavimą nuotoliniu būdu dalyvavo beveik 250 dalyvių. Profesionalams skirtuose mokymuose architektas Tumas Mazūras pristatė darbo grupės parengtas rekomendacijas padidinto saugumo patalpoms (priedangoms), supažindino dalyvius su pana...
nuotrauka
2024-04-15 10:06
Apgyvendinti skirtingo amžiaus vaikus viename kambaryje daugeliui tėvų skamba kaip rimtas iššūkis. Ypač, kai vaikų amžius ir poreikiai yra skirtingi, o vietos reikia ne tik namų darbams ruošti, bet ir žaidimams. Kaip padaryti, kad kambaryje vyrautų tvarka, o vietos pakaktų visiems, pademonstravo int...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras