Regione įsikūrusios, bet veikiančios visoje šalyje bendrovės vadovas Saulius Bekampis įvardija ir kitas priežastis, kurios paskatino prieš aštuonerius metus jungtis į LSA. Jis juokauja, kad „statybų įmonių problemoms prikabinamos kojos ir jos vaikšto valdžios koridoriais“, o narystė LSA įmonei suteikia ir saugumo jausmo.

Atlyginimai. Šešėlio nematyti gali tik neregys

Nuotraukoje kairėje – Saulius Bekampis, UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius

Viena iš opiausių problemų, kurios neišvengia nė viena LSA įmonė, kurios nesiseka įveikti ir Asociacijai – mažiausia kaina viešuosiuose pirkimuose. Valstybė paspendė spąstus verslui, bet pati į juos pateko – kartodama apie „spaudimą mažiausiai kainai“, verslą paskatino imtis „vokelių“: kai viešuosius pirkimus laimima mažiausia kaina, reikia gerai pasukti galvą, kaip sutilpti. Vieša paslaptis – didelis atlyginimo apmokestinimas yra priežastis lėšas dalinti į oficialias ir „vokelines“, taip sukuriant nesąžiningą konkurenciją. Pati valstybė trukdo verslui veikti skaidriai, nes oficialiai mokant atlyginimus sudėtinga laimėti viešųjų pirkimų konkursus.

„Dalyvaudami viename iš konkursų, nurodėme įmonės gegužės atlyginimų vidurkį – 985 eurai, o konkursą laimėjo konkurentai, nurodę apie 400 eurų. Netikiu, kad statybininkai dirba už tokius pinigus. Vadinasi, yra šešėlis, konkuruojame nevienodomis sąlygomis. Pirkimo dokumentuose turi atsirasti reikalavimas dėl privalomo atlyginimo vidurkio, priešingu atveju, kaip liudija praktika, nesumokama darbuotojams, subrangovams, neatliekami darbai, įvyksta bankrotai. Dėl to ir statybininkų įvaizdis nukenčia“, – dalijasi neramiomis mintimis S. Bekampis, sveikindamas dar itin retą iniciatyvą atlyginimui taikyti ekonominio vertinimo balą. Deja, nesąžiningai veikiančios savivaldybės greitai sugalvojo, kaip „rašinėjant rašinėlius“ laimėtoju paskelbti proteguojamą įmonę. Netoleruotina situacija, kai verslas nukenčia dėl skaidriai mokamų atlyginimų.

Nevienodos konkurencijos sąlygos kelia ir socialinių įtampų. Statybos sektoriuje veikia iš vadinamųjų patentininkų sudarytos brigados, kurios, mokėdamos menkus mokesčius, uždirba kur kas daugiau, negu dėl itin didelio mokesčių skirtumo gali mokėti įmonės. Tačiau visi mokosi tose pat mokyklose, kreipiasi į tuos pačius gydytojus, naudojasi tomis pat sąlygomis. Ar skirtingi mokesčiai neiškreipia solidarumo principo? 

Darbuotojai. Svarbu pastebėti ir tinkamai nukreipti

Ieškant efektyvių sprendimų, įmonės darbuotojų patirtis, kūrybiškumas yra itin svarbūs. Viena iš tokių sričių – nekokybiški projektai.

„Viešųjų pirkimų praktika rodo – projektuotojai dirba atmestinai, statybininkai turi atsakyti už viską, o projektuotojų atsakomybės lyg ir nebelieka, kaip ir savivaldybių, kurios nuperka prastą projektą ir pagal jį organizuoja pirkimus. Tai yra konfliktų šaknys, – sako S. Bekampis. – Prasti techniniai projektai mums, statybininkams, kainuoja neadekvačiai brangiai. Dėl pakeitimų, derinimų, klaidų taisymo gaištame šiltojo sezono laiką, o statybai lieka ruduo ir žiema, tad pritariu LSA siekiui dėl BIM privalomumo viešuosiuose pirkimuose. Tai neabejotinai mažintų klaidų žiniaraščiuose ir brėžiniuose tikimybę.“

Kai tenka taisyti projektavimo klaidas, kūrybingi ir sąžiningi įmonės žmonės yra didelis turtas. Gavę net prastai parengtus projektus su nelogiškais sprendimais, įmonės specialistai geba rasti racionalų, lėšų taupantį sprendimą, pritaiko naujoves. Sprendimų paieškoje dalyvauja ir brigadininkai: jų patirtis, kūrybiškumas, atsakingas požiūris į darbą, sąžiningumas yra tos vertybės, kurios generuoja sprendimus dirbti greičiau ir pigiau. Todėl profesinės šventės proga apdovanojimai bus įteikti brigadininkams: Ramūnui Stankui, Albinui Cinokui, Ričardui Rimkevičiui ir statybos vadovui Gediminui Beivydui. 

„Mano, kaip vadovo, pareiga yra pamatyti kūrybišką žmogų ir jį tinkamai nukreipti. Taip įmonė įgyja vertingą darbuotoją, o pats darbuotojas gali realizuoti save, daryti, ką geriausiai supranta, moka ir gali“, – atskleidžia vieną iš būdų, kaip paskatinti tobulėti ir išsiugdyti tinkamos kvalifikacijos, kompetencijų darbuotojų, S. Bekampis. Tokiu būdu įmonė iš darbininkų užsiaugino brigadininkų, meistrų, tačiau, kaip ir daugelyje įmonių, didėja darbuotojų amžiaus vidurkis: 2012 m. jis buvo 41-eri, 2017 m. – 44-eri.

Projektai. Laukia vienas iš sudėtingiausių objektų

Brandūs ir kvalifikuoti darbuotojai yra ta varomoji jėga, kuri įmonei leidžia imtis sudėtingų projektų. Artimiausiu metu „Raseinių statyba“ pradės statyti automatizuotą sandėlį, kurio plotas – apie 12 tūkst. kv. m: viena iš dalių – 7,5 tūkst. kv. m – yra 30 m aukščio, kita – 6–11 metrų. Technologinei sandėlio įrangai montuoti bus įrengta 80 cm storio gelžbetoninė plokštė ant tampraus pagrindo. Tam reikės 6 tūkst. kub. m betono arba per 800 betono betonvežių ir nenutrūkstamo betonavimo. Tai vienas iš pačių didžiausių įmonei tekusių iššūkių. 

„Statysime 60x120 m belangį technologinį sandėlį, talpinsiantį 50 tūkst. palečių, kurių vienos svoris sieks iki 1 tonos, tad su visa įranga dangos apkrova bus apie 60–70 tūkst. tonų, – pasakoja S. Bekampis, akcentuodamas, kad darbų sudėtingumą lems ir darbas dideliame aukštyje. Statybose visada daug lemia gamtos sąlygos, itin svarbu, kad visiems rūpėtų darbų sauga. – Šis projektas nėra lengvas: sandėlis turi būti itin sandarus, jame bus specialūs generatoriai, kurie iš oro pašalins deguonį, kad nekiltų gaisras. Tai sudėtingas kitos paskirties technologinis statinys – kiek mums žinoma, Baltijos šalyse analogo nėra.“

Pernai užbaigusi Radviliškio baseiną – pelkėtame grunte pastatytas 5 mln. eurų vertės objektas, – šiemet „Raseinių statyba“ atiduoda duoklę savo miestui: baigiama Nepriklausomybės gynėjų aikštės rekonstrukcija, aikštė iš esmės pertvarkoma. Dėl nestabilaus grunto teko įrengti per 400 polių, suformuoti gelžbetonines atramines sienutes skirtinguose aukščiuose. Didelio atidumo pareikalavo jų betonavimo darbai, nes matomose plokštumose neturėjo likti klojinių siūlių žymės. Tam tarp betono ir klojinio naudota papildoma medžiaga. Aikštėje įrengtos kelių rūšių dangos: trinkelės, sušiurkštintas betonas. Rekonstruojant aikštę, taip pat įrengti suoliukai, apšvietimas, laistymo sistema, parengtos vietos laikiniems statiniams, kurie, prijungiant prie būtinų komunikacijų, bus montuojami švenčių metu. 

Jau vyksta paruošiamieji darbai statyti 9 tūkst. kv. m gamyklos pastatą Pabradėje. Objektą sutarta pastatyti per 8 mėnesius. Šiam užsakovui „Raseinių statyba“ stato trečią gamyklos korpusą: 2014–2015 m. pastatyta tyrimo ir plėtros laboratorija, 2016–2017 m. – gamybinis cechas.

Naujo derliaus sezonui baigtas grūdų elevatorius Eržvilke, pastatyta degalinė Raseiniuose. Vienu metu įmonė paprastai darbuojasi 3–5 objektuose.

Tarp užsakovų, su kuriais jau ne sykį bendradarbiauja įmonė, yra ir „Grigeo“, kuriai pastatyta gofruoto kartono gamykla Grigiškėse; sandėlis popieriaus mašinai, rekonstruotas cechas su sandėliu, įrengta biologiškai skaidžių atliekų aikštelė. Įmonei „Intersil“ pastatyti keli žemės ūkio paskirties statiniai visoje Lietuvoje, nemažai bendradarbiauta su „Dotnuvos projektais“ (dabar „Dotnuva Baltic“). 

„Imamės projektų, kuriuos galime įvykdyti patys – dirbdami kaip generaliniai rangovai. Apsisprendėme imtis darbų tokių ir tiek, kiek galime padaryti patys, nes turime karčios patirties dirbdami Jungtinės veiklos sutarties pagrindu – tai rizikingas dalykas, nes nelabai aiški riba, kai gali pažeisti Konkurencijos įstatymą“, – sako UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius S. Bekampis. 

RASEINIŲ STATYBOS nuotr.