Ėmėsi ginti nuo pasyvaus rūkymo – draus ir skirs baudas

Įstatymo projekte, kurį vakar Seime pristatė parlamentaras Antanas Matulas, siūloma nustatyti, kad rūkyti draudžiama ne tik bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, bet ir daugiabučių namų balkonuose, terasose, galerijose, pro daugiabučių namų langus ir lauke arčiau nei 5 metrų nuo daugiabučių namų bei vaikų žaidimo aikštelių, jei nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Teikiamu projektu taip pat siūloma uždrausti asmenims iki 18 metų rūkyti tabako gaminius ar jų turėti.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Sergejaus Jovaišos pateiktas Tabako kontrolės įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma drausti rūkyti transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra vaikų.

Teikiamomis pataisomis taip pat numatoma padidinti baudas už rūkymą vietose, kuriose tai draudžiama daryti. Pagal projektą rūkymas vietose, kuriose pagal savivaldybių tarybų sprendimus draudžiama tai daryti, arba vietose, kuriose pagal įstatymus draudžiama tai daryti, – užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 200 litų (šiuo metu – nuo 20 iki 50 litų).

Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rudens sesijoje.

Negali vėdinti buto, naudotis balkonu

Dabartiniu metu įstatymai nedraudžia rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir lauke, šalia gyvenamųjų namų langų bei vaikų žaidimo aikštelių. Politikai sulaukia daugybės skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai.

Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata.

Nikotinas greičiausiai sukelia priklausomybę

Rūkymas yra vienas pagrindinių šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios šaltinių. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę. Tai paaiškina, kodėl trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų rūko ir ne daugiau kaip 5 proc. pradėjusių rūkyti pavyksta atsikratyti šio įpročio. Pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių, taip pat apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo.

Lietuvoje rūkymo sukeltos ligos kasmet pasiglemžia apie 7000 gyvybių. Pasyvaus rūkymo žalą rodo šie iškalbingi faktai: degant tabakui tiek į rūkančiojo organizmą, tiek į aplinką patenka apie 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 70 sukelia vėžį. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę, mažo svorio naujagimių tikimybę.

Mirė dėl rūkymo

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo susijusių su rūkymu piktybinių navikų 2012 metais Lietuvoje mirė 1 594 asmenys (53,4 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2011 metais – 1 645 asmenys (54,3 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2010 metais – 1 577 asmenys (50,9 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2009 metais – 1 638 asmenys (51,8 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų); dėl lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybinių navikų 2012 metais mirė 237 asmenys, 2011 metais – 255 asmenys, 2010 metais – 275 asmenys, 2009 metais – 256 asmenys; dėl trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų 2012 metais mirė 1 357 asmenys, 2011 metais – 1 390 asmenų, 2010 metais – 1 302 asmenys, 2009 metais – 1 382 asmenys.

Du iš trijų yra rūkę – nors sykį gyvenime

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. atliktos apklausos duomenimis, du iš trijų (66,0 proc.) 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra nors kartą gyvenime rūkę, o nė karto nebandžiusiųjų rūkyti yra 34 proc. Lyginant 2008 ir 2012 m. tyrimo rezultatus, rūkymo paplitimas nors kartą gyvenime išliko stabilus (66 proc.), tuo tarpu per paskutinius metus ir per paskutinį mėnesį šiek tiek padidėjo ir atitinkamai sudarė 36,3 proc. ir 36,1 proc.

ESPAD–2011 tyrimo duomenimis, 74 proc. (79 proc. berniukų ir 70 proc. mergaičių) 15-16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių bent kartą gyvenime buvo surūkę cigaretę. Tabako vartojimas tarp 15-16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių nuo 2007 iki 2011 m. keliais procentais padidėjo.

Pažymėtina, kad Islandijoje rūkyti uždrausta visose viešose erdvėse, taip pat ir balkonuose.