Priimtas dokumentas – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) – pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma ilgalaikė šalies teritorijos vystymo perspektyva. Šis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentu, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.

Kaip Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m.

Pirmasis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien, birželio 4 d., Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė antrajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui.

„Tai yra koncepcija, kuri leis Lietuvai tapti konkurencinga. Neturi būti konkurencijos tarp Zarasų, Utenos, Marijampolės, Vilkaviškio ar kitų mažų miestelių ir savivaldybių, Lietuva turi kartu konkuruoti prieš Rygą, prieš Latviją, Lenkiją, Varšuvą ir kitus miestus, kurie ir sudaro didžiąją konkurenciją. Turime dokumentą, kuris leis mums bendrai susitelkti ir į Lietuvą žiūrėti ne iš savo apygardos ar savo namų prizmės, bet kalbėti bendrai apie Lietuvos pozicijas ir konkurencingumą“, – Seimo pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pasak ministro, dokumentas yra pakankamai išdiskutuotas, nuo 2017 metų buvo suorganizuoti aštuoni forumai, kuriuose kiekviename iš jų dalyvavo nuo 200 iki 300 žmonių. Buvo diskutuota įvairiausiomis formomis dar 220 kartų. Iš jų 96 susitikimai vyko institucijose prie apskritojo stalo, vyko 30 susitikimų su pavaldžiomis institucijomis, aštuonios tarpvalstybinės konsultacijos.

Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ priimtas už balsavus 63, prieš – 8, susilaikius 29 Seimo nariams.

Šiame etape suformuota bendra ir integrali šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo vizija, suformuoti naudojimo ir apsaugos prioritetai ir kryptys (koncepcija).

Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės trečiasis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai.

Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.

Kaip Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, rašoma išplatintame pranešime, Lietuvos strateginio planavimo struktūroje yra trys aukščiausi lygiaverčiai šalies strateginio planavimo dokumentai, kuriuos tvirtina Seimas: Nacionalinė saugumo strategija, Nacionalinė pažangos strategija 2030 m. ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) (koncepciją tvirtina Seimas, o sprendinius – Vyriausybė). Nacionalinė pažangos strategija ir LRBP turi tą patį siekį – darnus visų šalies sektorių vystymas. Nacionalinė pažangos strategija šių tikslų įgyvendinimui turi finansines priemones, o LRBP – privalomąsias teritorijos (naudojimo ir apsaugos) nuostatas.