Vilnietė Eglė, gyvenanti viename iš sostinės Lazdynų rajono daugiaaukščių namų, yra didžiausias savo kaimynų priešas. Konfliktas kilo tuomet, kai Eglė, atsikrausčiusi į ką tik įsigytą butą, iš kaimynų pareikalavo atlaisvinti laiptinę – išnešti seną spintą, kuri buvo pastatyta tiesiog prie Eglės buto durų. Garbaus mažiaus pora spintoje laikė stiklainius, senus rakandus ir seną avalynę.

Su tokiais atvejais neretai susiduria ir Priešgaisrinės priežiūros specialistai, namų administratoriai. Į kaimynų santykius jie nesikiša, bet rakandų, dėžių ir spintų neleidžia laikyti dėl priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.

Senjorai kaupia turtą bendro naudojimo koridoriuose

Vilniaus APGV valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji inspektorė Tatjana Molienė, atlikdama numatytus sostinės daugiabučių namų patikrinimus, bendrojo naudojimo koridorius rado užgriozdintus įvairiais daiktais, dėžėmis. Gyventojai, anot pareigūnės, motyvuoja tuo, kad neturi sandėliukų, tad daiktus belieka sandėliuoti koridoriuose.

Paprastai tai yra senos statybos namai ir garbaus amžiaus gyventojai. Jauni žmonės, kaip pastebi priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, taip nesielgia.

Pasak T. Molienės, esant įprastoms sąlygoms, praeiti tie daiktai gal ir netrukdo. „Bet grėsmė ta, kad kilus gaisrui, patalpos uždūminamos, matomumas tampa labai mažas, žmonės gali užkliūti už tų baldų, daiktų, pargriūti, patirti ir traumas, ir uždusti, nespėję išeiti“, – sako pareigūnė.

Grėsmė kyla ir ugniagesiams gelbėtojams

Karoliniškėse, Viršuliškėse yra namų, kur į laiptinę patenkama per atvirus balkonus arba į apačią galima nusileisti tik liftu. Gaisro atveju naudotis liftu draudžiama, nes jis gali užstrigti, o žmonės uždusti. Tad ištikus nelaimei, kilus gaisrui, vienintelis išėjimas – per balkoną. Šiuose praėjimuose žmonės neretai ir įsirengia daiktų saugyklas.

„Pasitaiko ir taip, kad įsirengia grotas arba užrakina išėjimo į balkoną duris. Tokiu būdu bando saugotis nuo pašalinių asmenų, kad nepatektų į jų aukštą, – dalijasi T. Molienė. – Tačiau jeigu kas nors liks bute be raktų nuo grotų, durų su spyna, tai negalės išeiti iš aukšto. Žmonės labai rizikuoja. O gal ten liks maži vaikai, kurie net nesugebės atrakinti durų, kita vertus, iš baimės gali ir nebematyti tų raktų. Mūsų taisyklės leidžia tokiose duryse įsirengti stacionarų užraktą, kai būna – atidaromos tik iš vienos pusės. Iš vidaus kabliukas gali būti, bet ne užrakinta, jokiu būdu ne su grotomis.“

Pasak T. Molienės, dėl užgriozdintų patalpų, kilus gaisrui, problemų gali turėti ne tik gyventojai, bet ir ugniagesiai gelbėtojai. Jie eina gesinti į uždūmintas patalpas, nešini žarnomis, kitomis būtinomis priemonėmis. Tokiu būdu spintos gali atimti tas brangias minutes, kurios yra itin svarbios gesinant ugnį.

Keliasdešimt metų saugo plyteles iš sovietmečio

Spinteles žmonės stato ir šalia elektros skydinių, nors taisyklės draudžia sandėliuoti daiktus arčiau negu vienas metras nuo šių patalpų. „Jeigu įvyks techninis gedimas, trumpas elektros jungimas, gali nuo elektros instaliacijos užsidegti ir šalia esantys daiktai. Toks gaisras buvo ir Ledo rūmuose. Šalia elektros skydinės stovėjo minkštasuolis. Uždūminimas buvo nemažas“, – pasakojo T. Molienė.

T. Molienė sako, kad daiktų sandėliavimas bendrojo naudojimo patalpose yra tarsi mada, kuri sklinda iš vieno namo į kitą. „Vienas iš kito mokosi, pagalvojo, kad patogu daiktus susidėti čia pat koridoriuje“, – pastebi pareigūnė.

Didžiausios problemos kyla su garbaus amžiaus žmonėmis. Viena moteriškė aiškino, kad tokioje spintoje ji laiko plyteles, kurios esančios „geros ir gražios, labai reikalingos, dar iš sovietinių laikų“.

Bendrijų pirmininkams nelengva, nes jie turi kovoti su savo kaimynais, todėl ne kiekvienas tam ryžtasi.

Jei neišduoda kaupikų – moka visas namas

UAB „Viršuliškių būstas“ vyr. pastatų administravimo vadybininkė Anželika Jarmoliuk sako, kad užgriozdinimo atvejų pasitaiko gana dažnai. „Primename, jog tokių daiktų negalima laikyti bendrojo naudojimo vietose, t.y., tiek laiptinėse, tiek rūsių praėjimuose, tiek džiovyklose – balkonuose ar priešgaisrinėse laiptinėse, – sako ji. – Dažnai tenka kviesti valymo paslaugas teikiančią įmonę, kuri išneša ir išveža esančius daiktus.“ Prieš atliekant tokius darbus gyventojai yra informuojami skelbimų lentose ar net kiekviename aukšte kabinami skelbimai, tačiau net ir aiškiai pateikta informacija ne visada padeda išvengti papildomų mokesčių.

Pasak administratorių atstovės A. Jarmoliuk, gyventojų argumentai yra paprasti – čia ne mano džiovykla, rūsiu nesinaudoju, daiktus palikome ne mes, o tie, kurie išsikraustė. „Gyventojai žino, kurie kaimynai tuos daiktus sunešė, tačiau nenori gadinti santykių, – sako A. Jarmoliuk. – Gyventojai nesupranta, kad bendrosios erdvės yra bendra visų nuosavybė, todėl nesvarbu, kur bus padėtas daiktas – 1 aukšte ar 9-ame, – už jį yra atsakingi visi daugiabučio gyventojai.“

Jeigu pavyksta nustatyti, kieno tai yra daiktai, namą administruojantis vadybininkas prašo savininką susitvarkyti, kad visiems namo gyventojams nereikėtų mokėti už šiukšlių, netinkamoje vietoje sudėtų daiktų išvežimą. 

Fotogalerijoje Vilniaus APGV ir UAB "Viršuliškių būstas" nuotr.