Investicijos svarbiai žemės ūkio infrastruktūrai

Projektams finansuoti valstybė skiria 90 proc. tinkamų išlaidų, o likusią dalį padengs pačios savivaldybės. Pasak žemės ūkio viceministro Valdemaro Liorenšaičio, melioracijos sistemos yra viena svarbiausių šalies žemės ūkio infrastruktūros dalių, turinčių tiesioginę įtaką žemės našumui, ūkinės veiklos efektyvumui ir regionų plėtrai.

Anot viceministro, melioracijos reikšmė dažniausiai išryškėja tuomet, kai susiduriama su eksploatavimo problemomis – užmirkstančiais laukais, prastėjančia dirbamos žemės būkle ar didėjančia apleistų teritorijų rizika. Todėl būtinos nuoseklios investicijos į melioracijos statinių priežiūrą, rekonstravimą ir modernizavimą. Savivaldybių įsitraukimas leidžia tiksliau įvertinti vietos poreikius ir užtikrinti efektyvų valstybės lėšų panaudojimą.

Prasideda pasirengimas darbams

Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė pabrėžia, kad pasirašytos sutartys žymi perėjimą nuo paraiškų vertinimo etapo prie konkrečių darbų planavimo. Žemės ūkio duomenų centras administruos skirtą finansavimą, vertins savivaldybių pateikiamus dokumentus ir prižiūrės, kad lėšos būtų naudojamos pagal nustatytas sąlygas.

Savivaldybių administracijos savo teritorijose organizuos reikalingus darbus, o netrukus jų prašymu bus išmokėta 60 proc. skirto finansavimo. Šios lėšos bus skirtos viešųjų pirkimų procedūroms pradėti, reikalingoms paslaugoms įsigyti bei pasirengti melioracijos infrastruktūros atnaujinimo darbams.

Bus atnaujinta beveik 28 kilometrai infrastruktūros

Įgyvendinant projektus šešiose savivaldybėse planuojama rekonstruoti beveik 16 kilometrų drenažo linijų ir beveik 12 kilometrų melioracijos griovių. Taip pat bus tvarkomos pralaidos, vandens nuleistuvai, drenažo žiotys ir kiti melioracijos statiniai, būtini efektyviam perteklinio vandens nuvedimui.

Drenažo linijų rekonstrukcijos darbai numatyti Panevėžio, Kėdainių, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Didžiausios darbų apimtys suplanuotos Kauno rajone, Rokų, Mastaičių ir Šlienavos vietovėse.

Tuo metu Plungės ir Trakų rajonų savivaldybėse pagrindinis dėmesys bus skiriamas melioracijos griovių, pralaidų bei griovių žiočių tvarkymui ir rekonstravimui.

Projektai bus baigti iki 2027 metų pabaigos

Melioracijos infrastruktūros atnaujinimas vyks etapais. Pirmiausia bus organizuojami viešieji pirkimai, atliekami melioracijos statinių tyrimai, rengiami techniniai darbo projektai ir vykdomos jų ekspertizės. Vėliau bus perkami rekonstravimo darbai, sudaromos rangos sutartys ir pradedami statybos darbai, kuriuos lydės techninė priežiūra.

Pagal pasirašytas sutartis savivaldybių administracijos iki 2027 m. spalio 29 d. Žemės ūkio duomenų centrui turės pateikti melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, inžinerinių tinklų planus ir kitus projektų įgyvendinimą pagrindžiančius dokumentus. Galutinis atsiskaitymas už projektų įgyvendinimą turės būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.