Dvarelis – savitas ir labai senas Vilniaus pastatų tipas, bajoriškos kaimo sodybos miestietiškasis variantas. Kartais mūriniai, bet dažniau mediniai ar mišrūs dvareliai glaudėsi istoriniuose Vilniaus priemiesčiuose, visai greta miesto gynybinės sienos. Sostinėje išskiriamos trys tokių dvarelių sankaupos – Antakalnyje, Užupyje ir Senamiestyje tarp Tilto ir Žygimantų gatvių.

Šių metų rudenį žiniasklaida paskelbė, jog Žygimantų g. 12A vietoje nugriauto, visuomenėje Juzefo Pilsudskio „dvareliu“ vadinamo pastato suplanuota pastatyti daugiabutį. Tai didelis, beveik 17 mln. eurų vertės projektas. Architektūrologų ir paveldosaugininkų teigimu, nugriautas dvarelis priklausė vienai iš trijų dvarelių sankaupų Vilniuje. Tokioms vietoms buvo būdingas žemas užstatymas ir susiliejimas su gamta, o planuojamas projektas pakeistų miesto vaizdą ir grasintų sunaikinti vieną iš vilnietiškumo požymių.

Galimybė pačiupinėti ir apžiūrėti radinius

Archeologas Robertas Žukovskis, atlikęs dvarelio Žygimantų g. 12A detaliuosius archeologinius tyrimus, dabar jau gali plačiau papasakoti apie šią teritoriją. R. Žukovskis sako, jog archeologinių tyrimų metu buvo atkastos trijų 2017 m. nugriautų pastatų pamatinės dalys, iškuopti griuvenomis ir buitinėmis šiukšlėmis užversti rūsiai.

Anot archeologo, pastatų pamatai datuotini XIX a. II puse – XX a. pradžia. O pačioje sklypo teritorijoje aptikti XVII–XIX a. archeologiniai radiniai: buitinės keramikos, plokštinių koklių, metalinių dirbinių fragmentai, monetos.

Archeologinių tyrimų metu specialistai šiaurinėje sklypo dalyje atrado akmenų grindinio fragmentų. Virš jų aptikta XVII–XIX a. radinių. Pasak R. Žukovskio, tikėtina, jog iš smulkių akmenų suplūktas grindinys yra rytų–vakarų kryptimi, nuo Žemutinės pilies (dabar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai) Žaliojo tilto link XVII ar XVIII amžiuje nutiesto kelio liekanos.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaro dalyvius archeologas pakvies apžiūrėti ir pačiupinėti keramikos ir koklių radinius iš Žygimantų g. 12A sklypo teritorijos.

Kokie yra vilnietiškumo požymiai?

Architektūrologė Jūratė Markevičienė ketvirtadienio vakarą kalbės apie teritorijos tarp Žygimantų ir Tilto gatvių (anksčiau vadintos Puškarnia) raidą, kaitą ir vertę.

Pasak J. Markevičienės, Puškarnios teritorijoje iki šiol matyti skirtingos urbanistinės sandaros tradicijos: dideli gynybinio ir reprezentacinio pobūdžio kompleksai, nedidelės užmiesčio rezidencijos, Vilniaus senųjų gatvių, XIX a. pabaigos – XX a. pirmųjų dešimtmečių daugiabučiai nuomojami namai ir kiti istorizmo laikotarpio bei kiek vėlesni statiniai, taip pat sovietinio laikotarpio statiniai.

J. Markevičienė teigia, kad Vilniaus senamiesčio istorinių pastatų santykis su erdve yra archajiškas ir ryškiausias vilnietiškumo požymis: „Vilnietiškomis vadiname miesto ir gamtos, vidaus erdvių ir jas juosiančios architektūros sąsajas, atvirų ir uždarų erdvių, elitinės ir vietinės architektūros jungtis, miesto mastelį ir ritmą.“

Anot architektūrologės, senamiestyje esantys pastatai vertingi ne vien kaip atskiri objektai, o kaip visuma, sukurianti unikalią erdvinę Vilniaus sandarą.

Antrasis naujojo sezono ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“ įvyks lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 17 val. 30 min. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3). Bilieto kaina 0,60 euro.