„Iki metų pabaigos galimybių plėstis ieškančiam verslui tikimės išnuomoti 22-23 ha ploto sklypų Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje ir tai būtų sparčiausia mūsų plėtra nuo pat veiklos pradžios. Po pandemijos nulemtos pauzės 2020-aisiais šiemet sulaukiame didelio užklausų kiekio. Bendraujame su verslu ir, jei planai pasitvirtins, šiemet Šiaulių LEZ plėtra bus rekordinė“, – cituojamas Šiaulių LEZ direktorius Artūras Klangauskas.

Remiantis Šiaulių LEZ prognozėmis, jei verslas patvirtintų savo planus kurtis Šiauliuose, jis jau užimtų ketvirtadalį ekonominės zonos teritorijos.

Iš 130 hektarų teritorijos Šiaulių LEZ išnuomota 9 hektarai, kuriuose įsikūrė tokios įmonės kaip „Bär Cargolift“, „Plus Windows“, „RD Signs“ bei „Medicinos linija“.

Su kol kas neskelbiamu nauju investuotoju preliminariai sutarta dėl 7,5 hektaro sklypo nuomos, o iki metų pabaigos tikimasi pritraukti investuotojus į dar 15 hektaro ekonominės zonos ploto.

„Pandemijos nulemta pauzė pasibaigė, vartojimas neabejotinai auga toliau, todėl verslas jaučiasi užtikrintai vėl imdamasis naujų plėtros projektų. Po pernai išgyvento sąstingio šiemet praktiškai kas savaitę sulaukiame vis naujos užklausos iš investuoti norinčių įmonių“, – pastebi A. Klangauskas.

Pasak jo, Lietuva yra konkurencinga pritraukiant investuotojus, nes jie pirmiausiai renkasi šalį, o tik po to dairosi konkrečios vietos įsikurti. Šiaulių LEZ yra visiškai pasiruošusi naujoms „plyno lauko“ investicijoms bei siūlo sutvarkytą pagrindinę infrastruktūrą: nutiestus kelius, užtikrintas inžinerines komunikacijas, šalia krovinių gabenimo veiklą gaivina ir paslaugas verslui didina tarptautinis Šiaulių oro uostas.

Šiaulių miesto savivaldybės rūpesčiu šiuo metu yra projektuojama nauja geležinkelio vėžė, skirta Šiaulių pramoniniam parkui ir Šiaulių LEZ, taip pat bus įrengtos apie 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto geležinkelio krovinių krovos aikštelės.

„Žinoma, laisvosios ekonominės zonos statusas yra patrauklus ir dėl galimybės greitai įsikurti bei dėl pelno, nekilnojamojo turto ir kai kuriais atvejais dividendų apmokestinimo lengvatų, tačiau mes tiek dėmesio sulaukiame ne tik dėl to. Šiauliai neabejotinai tampa reikšmingu gamybos ir logistikos centru, gebančiu pritraukti investuotojų dėmesį ne tik vietos, bet ir tarptautiniu mastu, todėl bendrai tampame vis konkurencingesni“, – sako A. Klangauskas.

Jo teigimu, verslas dėl Šiauliuose susitelkusių kompetencijų miestą vertina kaip inžinerinės pramonės centrą, galintį pasiūlyti visą reikalingą infrastruktūrą bei išplėtotą logistiką, todėl laikui bėgant miesto potencialas tik dar labiau atsiskleis.

Investicijos į Šiaulių LEZ jau siekia 23,5 mln. eurų.

Bendrovė „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ yra valdoma dviejų rinkos lyderių – bendrovių „Progressive Business Solutions“ ir „Eika“.