„Neretai sulaukiame klausimų, kaip turėtų elgtis įmonės, susidūrusios su audrų ir liūčių padariniais. Force majeure – tai, kas iš tikrųjų netikėta,“ - sako V.Kalmatavičius.

Anot advokato, force majeure aplinkybės yra laikytinos itin neįprastomis ir retomis. Verslo santykiuose tokios aplinkybės pasižymi šiais požymiais: jų nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti (t.y. sutarties šalims negalėjo būti nei kiek tikėtina), dėl ko sutarties objektyviai negalima įvykdyti, o neįvykdžiusi sutarties šalis tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar užkirsti joms kelio ir nebuvo prisiėmusi tokios rizikos.

Vytautas KALMATAVIČIUS, advokatų kontoros TRINITI partneris

Išplatintame informaciniame pranešime teigiama, kad Aukščiausiasis Teismas (AT) yra nagrinėjęs bylą dėl grūdų pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo. Ginčas kilo tada, kai vienas ūkis grūdų supirkėjui nepristatė sutartyje nustatyto kieko grūdų dėl to, kad dalį ūkininko derliaus sunaikino škvalas su ledukais. Tada AT pabrėžė, kad nepalankios gamtinės sąlygos visada gali būti laikomos force majeure aplinkybėmis, tačiau svarbu įrodyti, kad tam tikros oro sąlygos yra neįprastos Lietuvos klimatui. Tuomet LAT konstatavo, kad šiuo atveju oro sąlygos – škvalas su ledukais, - nebuvo neįprastos Lietuvos klimatui ir nustatė, kad ūkininkas laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.

Pavyzdžiui, sutarčiai tarp dviejų įmonių Vilniuje dėl valymo paslaugų teikimo, ekstremali situacija Klaipėdoje neturėtų būti laikomi force majeure aplinkybe, dėl kurios būtų galima sustabdyti sutarties vykdymą. Taip pat teisininkas atkreipia dėmesį, kad force majeure yra taikoma privatinėje teisėje. Tai reiškia, kad mokesčių mokėjimui ir kitiems viešiesiems santykiams su valstybės institucijomis nenugalimos jėgos egzistavimas neturi reikšmės.

V.Kalmatavičius primena, kad bet kuriuo atveju sutarties šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties sąlygų neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja force majeure aplinkybė. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma įvykdyti sutarties sąlygų, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Pavyzdžiui, jei dėl kilusių klimato reiškinių staiga nustotų veikti įmonės įsipareigojimams įvykdyti būtinas interneto ryšys, sutarties šalis greičiausiai būtų atleidžiama nuo atsakomybės tam laikotarpiui, kuomet ryšys neveikė.

Praktikoje, siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą, yra pravartu kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad ginčui pasiekus teismą šis, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, turi teisę nuneigti rūmų išduodą pažymą ir konstatuoti priešingai. Nors tokia situacija yra ne kartą įvykusi praktikoje, tokia rūmų pažyma apie force majeure yra laikytina svariu įrodymu byloje.