Pasak susisiekimo ministro Juras Taminskas, vien pernai pėsčiųjų perėjose žuvo 10 žmonių – vietose, kurios turėtų garantuoti saugų kelio kirtimą. Tai rodo, kad net ir minimalūs infrastruktūros patobulinimai, tokie kaip papildomas kryptinis šviestuvas, gali turėti esminę reikšmę gyvybių išsaugojimui. Sisteminis perėjų atnaujinimas vertinamas kaip viena iš prioritetinių eismo saugos krypčių.

Investicijos ir įgyvendinimo mastas

Perėjos atnaujinamos pagal sudarytą Pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo pirmumo eilę. Dar 2025 metais pradėti pasirengimo darbai: pasirašytos sutartys dėl 102 perėjų sutvarkymo, parengti paprastojo remonto aprašai, o dalyje objektų pradėti rangos darbai. Visų šių perėjų atnaujinimą planuojama užbaigti šiemet.

Projektams, įskaitant projektavimo darbus, skirta 4,95 mln. eurų su PVM. Investicijos paskirstytos visoms Lietuvos apskritims, siekiant užtikrinti tolygų saugumo lygio augimą tiek didmiesčiuose, tiek regionuose. 2025 metais, įvertinus eismo įvykių statistiką, gyventojų lūkesčius ir savivaldybių pastabas, buvo atnaujinta perėjų tvarkymo prioritetų eilė. Per praėjusius metus Lietuvoje sutvarkyta arba naujai įrengta 113 pėsčiųjų perėjų, daugiausia darbų atlikta Panevėžio, Kauno, Utenos, Marijampolės ir Alytaus apskrityse.

Techniniai sprendimai ir sisteminis požiūris į saugumą

Martynas Gedaminskas, „Via Lietuva“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad tikslas – kurti infrastruktūrą, kurioje pėsčiųjų saugumas būtų sprendžiamas sistemiškai, o ne pavienėmis priemonėmis. Atlikta išsami pėsčiųjų perėjų analizė atskleidė dažniausiai pasitaikančius trūkumus: per plačias važiuojamąsias dalis, kryptinio apšvietimo nebuvimą, nepakankamą matomumą bei pėsčiųjų infrastruktūros tęstinumo stoką. Dėl šių priežasčių dalis perėjų neatitiko normatyvinių reikalavimų ir kėlė padidintą riziką eismo dalyviams.

Atsižvelgiant į nustatytas problemas, pertvarkymo sprendiniai orientuoti į realų rizikos mažinimą. Perėjose įrengiamas kryptinis apšvietimas, platesnėse nei 8 metrų važiuojamosiose dalyse formuojamos eismo saugos salelės, o tam tikrose vietose įrengiami greičio mažinimo kalneliai. Šios priemonės siaurina važiuojamąją dalį, trumpina pėsčiojo buvimo laiką kelyje ir skatina vairuotojus pasirinkti mažesnį greitį.

Visos atnaujinamos perėjos projektuojamos pagal universalaus dizaino principus. Jos pritaikomos žmonėms su regėjimo negalia, įrengiant taktilinius paviršius ir užtikrinant aiškią infrastruktūros struktūrą. Darbai vykdomi tiek gyvenvietėse, tiek užmiesčio teritorijose, įskaitant ir nežymėtas perėjas, kuriose saugumo lygis iki šiol buvo nepakankamas.

Tokiu būdu pėsčiųjų perėjų atnaujinimas tampa ne pavienėmis intervencijomis, o ilgalaikės eismo saugos politikos dalimi, orientuota į sisteminį rizikų mažinimą ir saugesnę susisiekimo aplinką visoje Lietuvoje.