Apleisti plotai dažniausiai reiškia ne dirbamą lauką, o krūmynais ar kitais sumedėjusiais augalais apaugusią teritoriją, kuri nebenaudojama žemės ūkio veiklai vykdyti. Tai yra signalas, kad žemė nenaudojama pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, o nuomininkai nevykdo įsipareigojimų, kuriems buvo pasirašyta nuomos sutartis.

„Artimiausiu metu visiems šių sklypų nuomininkams bus išsiųsti pranešimai apie nustatytus pažeidimus. Jie turės pateikti informaciją, kokia veikla vykdoma išnuomotame žemės plote, o prireikus bus atlikti patikrinimai vietoje. Jei apleista žemė nebus sutvarkyta arba pažeidimai pasitvirtins, nuomos sutartys galės būti nutrauktos anksčiau laiko“, – sako pranešime cituojama Gabrielė Valentaitė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.

Patikrinimus planuojama užbaigti iki 2026 m. vasario 1 d.

Apleistos žemės nustatomos naudojant modernius nuotolinio kartografavimo metodus ir palydovinius vaizdus. Lietuvoje kasmet sudaromas apleistų žemių žemėlapis, kuris viešai prieinamas Geoportal platformoje.

Lietuvoje apleistos žemės (išnuomotos valstybinės ir privačios) dalis siekia mažiau nei 1 proc. naudmenų, tačiau šiaurės rytinėje ir rytinėje šalies dalyje šis rodiklis peržengia 3 proc. ribą.

Stebėti, kaip naudojama žemė yra svarbu ne tik dėl žemės ūkio produktyvumo, bet ir dėl aplinkosaugos tikslų. Valstybinė žemė turi tarnauti visuomenei, todėl jos priežiūra yra būtina prielaida atsakingam ir vertę kuriančiam jos naudojimui.