2022 liepos 3 d. sekmadienis, 8:30
Reklama  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-24 14:20
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Rubedo sistemos, UAB
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

Mokslininkai

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė. KTU nuotr. 

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Inovacijos, mokslas

KTU profesorius Sigitas Tamulevičius. KTU nuotr.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“. 

Mokslininkų žodį vertina visuomenė

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininkas, inžinerija, robotika

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius. KTU nuotr. 

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

KTU atstovai praneša, kad šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija. 

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Mokslas robotikos, inžinerija, inovacijos

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė. KTU nuotr.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio procesotendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.
Mokslininkas, robotika

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas. KTU nuotr. 

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-07-01 15:00
Atnaujinant Klaipėdos senamiesčio gatves – pirmasis finišas. Darbai baigiami Sukilėlių gatvėje, ji bus atverta jau ateinantį pirmadienį.
nuotrauka
2022-07-01 14:18
Vilniaus naujo būsto rinka traukiasi jau ketvirtą ketvirtį iš eilės: vien per I šių metų pusmetį būsto buvo parduota 64% mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1526 butai lyginant su 4225). Tai vyksta dėl visos puokštės besikaupiančių priežasčių.
nuotrauka
2022-07-01 08:53
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti trijų teisės aktų pakeitimų paketą, kuris reguliuoja automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių projektavimą ir statybą. Atsižvelgus į tai, kad šiuose sandėliuose nedirba žmonės, visus procesus atlieka kompiuterizuoti įrenginiai, liftai ir robotai, siū...
nuotrauka
2022-06-30 15:38
Šiemet Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) registruoti jau du mirtini nelaimingi atsitikimai darbe: abiem atvejais darbuotojai žuvo, statybvietėse kritę iš aukščio. Net 5 iš 10 darbuotojai, statybvietėse kritę iš aukštai, susižalojo.
nuotrauka
2022-06-30 09:11
Panevėžio apylinkės teismas, išnagrinėjęs Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, jį tenkino – pripažino Linkavičių dvaro sodybos rūmus, ofisinas, svirną, tvartą, kumetyną, Ramygalos miestelyje esantį ūkinį pastatą bei Paįstrio ir Gegužinės k. va...
nuotrauka
2022-06-30 08:34
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo patikrinimą dėl Kauno mieste galimai vykdomų aplinkosaugos pažeidimų.
nuotrauka
2022-06-30 08:19
Manoma, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, sutartyje sutarta galutinė elektros kaina negali keistis, tačiau net ir nepriklausomo tiekėjo klientams elektros energijos kaina susideda iš dviejų dalių: nereguliuojamos dalies, dėl kurios sutariama su savo tiekėju, ir iš valstybės reguliuojamos dalies,...
nuotrauka
2022-06-29 14:01
Vyriausybė suteikė startą įmonių konversijos projektams – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro naudojimo į atsinaujinančius energijos išteklius. Finansų ministerijos teikiamu Vyriausybės nutarimu šiandien, birželio 29 d., skirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro 90 mln. eurų krepšelio tokiems pro...
nuotrauka
2022-06-29 13:49
Nuo liepos 1 d., nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio statusas. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, teks mokėti patiems.
nuotrauka
2022-06-29 13:38
Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų, pakeitusį anksčiau galiojusią dviprasmišką tvarką, kai žemės mokesčio lengvata galėjo naudotis ir apleistų, neprižiūrimų žemės sklypų savininkai.
nuotrauka
2022-06-29 10:13
Paskelbtas antrasis Tauragės daugiafunkcio sporto ir kultūros centro (arenos) statybos darbų konkursas, kuriuo statybos bendrovės kviečiamos pasiūlymus teikti iki liepos 21 dienos. Pirmasis arenos statybos darbų konkursas, skelbtas 2021 m. lapkričio mėn., neįvyko rangovams nepateikus reikalingų doku...
nuotrauka
2022-06-29 09:50
Darbo rinkos rodikliai birželį pajuto neigiamas geopolitinių pokyčių pasekmes. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su geguže, nukrito 1,3 balo ir šiuo metu siekia 102,9. Nepaisant šio nuosmukio, tendencijos išlie...
nuotrauka
2022-06-29 09:18
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui, praneša Statistikos departamentas, turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimas 1,2 proc. bei vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio, mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas po 0,5 proc.
nuotrauka
2022-06-29 07:34
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
nuotrauka
2022-06-28 10:04
Pastarąjį pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, nors 2021 m. antrąjį pusmetį buvo užfiksuotas skolų mažėjimas, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva" atlikta analizė. Palyginęs gyventojų įsiskolinimo rodiklius pernai birželį, gruodį ir šių metų birželį, kredito biuras nustatė daugelio rodiklių...
nuotrauka
2022-06-28 09:49
Baltijos šalių gyventojams svarbu gyventi nuosavame būste, o ketvirtadalis jų ketina būsto nekeisti visą gyvenimą. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau vis...
nuotrauka
2022-06-28 09:33
Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo: nors gyventojų skaičius šalyje mažėja, būstų – priešingai – daugėja, ypač vieno buto namų. Lietuviai iš daugiabučių keliasi į vienbučius nuosavus namus. Surašymas parodė, kad gyvename erdviau ir patogiau. Naudingasi...
nuotrauka
2022-06-27 16:51
Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu iškils daugiau grėsmių, todėl jos rizikingumas auga, konstatuoja tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Naujausiame ekonominiame tyrime* „Barometer Q2 2022“ teigiama, kad užsitęsęs Rusijos karas prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių ūkių sukels naujų iššū...
nuotrauka
2022-06-27 08:32
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose paskelbta nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį 4 atsakovams (Šiaulių m. savivaldybė ir savivaldybės administracija bei dvi bendrovės) dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, Šiaulių miesto...
nuotrauka
2022-06-27 08:23
Prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bus paprasčiau – Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta daugiau tikslinių grupių ir mokymosi formų. Pagrindinė naujovė – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Taip pat bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos užsieniečiams.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos