Tad ir konferencijos dalyviai, save vadinantys „tais, kurie eina BIM link“, daug kalbėjo ne tik apie jau sukauptą patirtį ir nuveiktus darbus, bet ir apgailestavo, kad kol kas vilkinama priimti teisės aktus, kurie leistų plėtoti skaitmeninę statybą ir išnaudoti visas BIM teikiamas galimybes.

Einantys BIM link

„Susirinkti visiems į vieną vietą yra pradžia, būti kartu – yra pažanga, o visiems kartu pabandyti ką nors padaryti – yra sėkmė“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, gruodžio 15 dieną „Litexpo“ centre vykstančioje konferencijoje „BIMLINK 2015“.

Primindamas, kaip prieš metus 13 asociacijų, kurios suinteresuotos skaitmeninės statybos plėtra, ir tikinčių, kad inovatyvios technologijos padės pasiekti proveržį statybos sektoriuje, įkūrė VšĮ „Skaitmeninė statyba“, šiandien jis jau vardijo nuveiktus darbus ir kartu su kolegomis svarstė, kaip įveikti biurokratines kliūtis ir visiems atskleisti BIM pridėtinę vertę, kurią jau atrado ir įvertino ne viena šalis Vakarų Europoje ir Skandinavijoje.

D. Gedvilas minėjo, kad nors Aplinkos ministerija sutiko su jų siūloma sektoriaus plėtros vizija, tačiau kol kas galima tik viltis, kad nubrėžtos gairės – programinių siekių įgyvendinimas bus finansuojamas iš ES struktūrinės paramos fondų lėšų, nes sprendimai dėl finansavimo užtruko.

Jis priminė, kad 2015 metų rugsėjo 28 dieną Lietuvoje buvo priimtas pirmasis teisės aktas, kuriame paminėtas BIM – statinių informacinis modeliavimas – tada Vyriausybė priėmė sprendimą, atvėrusį skaitmeninėms technologijoms kelią į statybų sektorių, ir priėmė sprendimą sukurti grupę, kuri plėtos šalyje BIM metodologiją, tačiau „siekiamybė yra pereiti prie verslo modelio, kad BIM neštų naudą tiems, kurie investavo į informacinį modelį“.

Jis taip pat kalbėjo apie Statybos įstatymo pataisas, kurios kol kas guli Seime. Joms „Skaitmeninė statyba“ pateikė pasiūlymus, kad statybos sektoriuje be apribojimų būtų leista naudotis skaitmeniniu parašu, tačiau ši iniciatyva labai sunkiai skinasi kelią – Aplinkos ministerija pateikė pasiūlymą tai leisti tik nuo kitų metų gruodžio 1 dienos.

„Argumentų, kodėl šiandien negalima leisti naudotis nuo naujų metų, nerandu. Vienas argumentas – mes dar nesame pasiruošę“, – apgailestavo D. Gedvilas, pabrėždamas, kad nors naujosios technologijos naudojamos, statybų sektoriuje jas įteisinti vilkinama. Vis dėlto jis sakė tikintis, kad parlamentarai palaikys elektroninio parašo įteisinimą, kuris padės statybų sektoriui žengti svarbų žingsnį plėtojant skaitmeninę statybą.

Anot D. Gedvilo, didieji Lietuvos miestai galėtų pradėti galvoti apie trimačių miestų modelių kūrimą. Tokius modelius jau kuria Helsinkis, Singapūras, žadantis 2016 metų pavasarį pristatyti jį parodoje RESTA, o pas mus informacija dažniausiai taip ir lieka serveriuose, kitose laikmenose, todėl jos prireikus, pasinaudoti sudėtinga. Pasak D. Gedvilo, Vilniaus merui Remigijui Šimašiui veikiausiai buvo naujiena, kad biurų pastatas suprojektuotas kaip 3D modelis. „Jei sudėtume visą turimą informaciją į trimatį Vilniaus modelį, architektai, projektuotojai turėtų didžiulę informacinę bazę, kurią galėtų efektyviai panaudoti ir taupytų laiką bei finansus“, – sakė D. Gedvilas.

LSA vadovas taip pat pasidžiaugė, kad yra nemažai bendrovių, investuojančių į darbuotojus, ir siekiančių stiprinti jų gebėjimus dirbti BIM aplinkoje, kad būtų pasirengę patenkinti užsakovų poreikius, o įmonė turėtų naudos.

Konferencijoje „BIMLINK 2015“ D. Gedvilas taip pat akcentavo, kad labai svarbu aprašyti procesus, ir dirbama siekiant, kad Lietuvoje atsirastų reglamentai, standartai, kad visi, dirbantys BIM aplinkoje, turėtų kuo vadovautis – kad būtų tam tikra duomenų struktūra, tam tikros taisyklės, keitimosi duomenimis standartai ir kita. Jis taip pat informavo, kad VšĮ „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva į lietuvių kalbą verčiami britų RIBA dokumentai, kuriais vadovaujasi ir austrai bei skandinavai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jei bus nuspręsta vadovautis šiais dokumentais, gali tekti keisti ne vieną STR-ą ir kitus statybos sektoriaus dokumentus.

Kalbėdamas apie elektroninį parašą, jis pabrėžė, kad jau yra sukurtas elektroninis statybos darbų žurnalas, tačiau reikia, kad prie jo su mobiliu/elektroniniu parašu galėtų prieiti inspektuojančios organizacijos. Tuo metu kūrėjai, pasak D. Gedvilo, guodžiasi, kad ko gero paprasčiau buvo jį sukurti, negu įteisinti. „Ne taip lengva pasiekti, kad pažanga į mūsų gyvenimą ateitų per trumpą laiką. Tai užtrunka“, – konferencijoje kalbėjo LSA vadovas.

Lietuvos statybų sektorius lygiuojasi į Šiaurės Europos šalis

Diskusijoje apie tai, dėl ko BIM plėtra Lietuvoje vyksta palyginti sunkiai, kokias kliūtis tenka įveikti entuziastams bei kokias galimybes BIM metodologijos taikymas gali atverti projektuotojams, statytojams, užsakovams įvairiuose statinio gyvavimo etapuose, dalyvavo D. Gedvilas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vykdomasis direktorius ir BIM almanacho „Skaitmeninė statyba“ redaktorius Edvinas Butkus, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius ir architektas, Lietuvos architektų sąjungos BIM grupės vadovas Marius Žygaitis.

Vieni diskusijoje labiau akcentavo teisinius, kiti programinius aspektus, treti svarstė, kad yra nemažai nesuinteresuotų sėkminga BIM plėtra ir delsdami priimti reikiamus sprendimus siekia kuo ilgiau išsaugoti „status quo“.

Anot E. Butkaus, „skaitmeninės statybos reikalai yra nepaprastai geri, mes pasiekėme daug, sąjunga su valdžia sudaryta, mūsų lokomotyvas lekia greitai“. Kita vertus, pastebi jis, akivaizdi Lietuvos kryptis į šiaurę, nes „Lietuvos pažangos strategija mato mus kaip šiaurės šalį“, ir statybų sektorius dirba orientuodamasis į šias šalis.

Vis dėlto, pabrėžia M. Statulevičius, proveržiui reikia daug laiko ir pastangų, dėl to BIM projektai kol kas „yra vienetiniai“, nes susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis problemomis pabandžiusieji nutarė palaukti, kadangi „plėtoti verslą reikia dabar“.

Tuo metu A. Vaičiulis diskusijoje pasidalino nuogąstavimais, kad didžiausios kliūtys kyla dėl to, kad yra tam tikra grupė, kurią iš esmės tenkina esama situacija, todėl „grėsmės kyla iš tų, kurie propaguoja status quo – esamą situaciją ir jos nenori keisti“. Jis pridūrė, kad iniciatyvos, kurios turėtų prisidėti prie proveržio, žlugdomos. Kaip vieną iš tokių pavyzdžių jis paminėjo ir Aplinkos ministerijos sprendimą atidėti reikalavimo statyti A energinės klasės daugiabučius įgyvendinimą.

Architektų bendruomenei atstovaujantis J. Vaškevičius kalbėjo, kad skaitmeninės statybos procesų plėtra visų pirma aktuali projektuotojams, nes skaitmenizavimas pirmiausia veikia jų bendruomenę. J. Vaškevičius daro prielaidą, kad projektuotojai šiek tiek baiminasi naujųjų technologijų. Nors visi siekia vieno tikslo – projekto kokybės, todėl BIM yra pažangu ir neišvengiama, tačiau trūksta konkretumo. „Turi būti aprašas, kas yra BIM, nes neapibrėžtų dalykų negali būti, ypač teisiniuose dokumentuose“, – diskusijoje sakė A. Vaškevičius.

LSA vadovas D. Gedvilas akcentavo, kad viena iš problemų, kurios kol kas kiltų nusprendusiems įgyvendinti projektą BIM aplinkoje – trūksta informacijos ir reglamentavimo. Jis pasakojo, kad pavyzdžiui, Suomijoje privati iniciatyva aplenkė valdžios institucijas ir atsirado buildingSMART ir jei kas nors nusprendžia įgyvendinti projektą BIM aplinkoje, laikosi buildingSMART apibrėžtų standartų. „Jeigu mūsų valdžios institucijos dar ilgai buksuos, „Skaitmeninės statybos“ tinklalapyje atsiras standartai, atsiras reglamentavimas (….) Šiandien tai palikta projektuotųjų iniciatyvai“, – sakė D. Gedvilas.

BIM instrumentus prenumeruosime

Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo, kad investuoti į BIM plėtrą šiuo metu lengviau didžiosioms Lietuvos kompanijoms, nes įsigyti ir naudoti naujausią brangią legalią programinę įrangą daugeliui įmonių, kai projektavimo ir statybos konkursuose laimi mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios bendrovės, yra gana brangu. Tačiau spręsti modernios programinės įrangos problemas galima įvairiai. E. Butkus, pabrėžęs, kad ne tik pačios didžiausios įmonės investuoja į naujausias technologijas, tačiau nedidelėms įmonėms galbūt trūksta kompetencijos, svarstė galimybę įsteigi konsultantų grupes. Tačiau jis skatino galvoti ir apie kitą alternatyvą – kintant aplinkai „reikiami BIM įrankiai jau patalpinti „debesyje“ ir gali būti prenumeruojami, užuot įsigijus programos licencijas". Tai vartotojui padeda lengviau įsigyti legalias darbo priemones be didelių pradinių investicijų.

Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo, kad didžiąją BIM naudą visi pajus tada, kai bus eksploatuojami BIM aplinkoje sukurti statiniai. Kadangi tam reikalingos žinios apie pastatus, „BIM laukas turi apimti ne tik naujus, bet ir seniau statytus objektus“.

Konferencijoje „BIMLINK 2015“, kurioje dalyvauja Lietuvos statybininkų asociacijos, VšĮ „Skaitmeninė statyba“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos, įvairių projektavimo, statybos įmonių atstovai, aptariamos BIM plėtros galimybės ir būtiniausi darbai, kuriuos reikia atlikti siekiant įveikti trukdžius, pateikiami praktiniai pavyzdžiai bei dalijamasi patirtimi, kaip tinkamai pasiruošti BIM modelio kūrimui, kaip pritaikyti jam 3D modelius, kaip identifikuoti informacijos gavėjus visame statinio gyvavimo cikle ir pan.

Gruodžio 15 dieną LITEXPO, kurioje vyksta konferencija, surengtos ir BIM dirbtuvės. Jose BIM naujokai – CAD platformos programų naudotojai – gali išbandyti BIM programinės įrangos „Autodesk Revit“ galimybes, o „Revit“ naudotojus jiems rūpimais klausimais nemokamai konsultuoja ekspertai.

Projektavimo, nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus atstovų konferencijos „BIMLINK 2015“, kurią organizavo UAB „AGA CAD“ ir partneriai, konferencijos tikslas – pristatyti statybos progreso vystymu suinteresuotus NT plėtotojus, užsakovus, architektus ir kitus projektuotojus bei statybų sektoriaus atstovus, suteikti jiems erdvę pasidalinti BIM taikymo Lietuvoje patirtimi ir žiniomis, taip pat užmegzti naujus verslo ryšius. 

Statybunaujienos.lt specialiai iš konferencijos