Projekto tikslas, skelbia ministerija, – suformuoti bendrą upes perskiriančių užtvankų vaizdą, išnagrinėti svarbiausius veiksnius ir priemones, kuriomis bus atkuriamas upių vientisumas ateityje.

Upių tėkmę ir žuvų migraciją stabdančios užtvankos, gamtosaugininkų ir mokslininkų nuomone, daro didelę žalą upių ekosistemoms. Vis dėlto jos taip pat gali būti naudingos, pažymi Aplinkos ministerija, vietinėms bendruomenėms ir visai visuomenei kaip kultūros paveldo vertybė, turizmo ar pramogų vieta. Siekiant visapusiškai įvertinti jų daromą žalą ir naudą, praneša ministerija, reikalingas išsamesnis tyrimas.

Parengus studiją, informaciją iš skirtingų duomenų bazių planuojama susisteminti, papildyti techninėmis charakteristikomis, atnaujinti informaciją apie užtvankos ir tvenkinio savininkus, naudotojus. Dalis užtvankų, kurios yra lašišinėse ar potencialiai lašišinėse upėse ir prie kurių yra įsikūrusios mažosios hidroelektrinės, bus analizuojamos detaliau. Siekiant įvertinti žuvims daromą žalą, bus peržiūrimi duomenys iš mokslinių ichtiofaunos tyrimų.

Atsižvelgiant į ekspertų pateiktus vertinimus, užtvankas numatoma reitinguoti pagal daromos žalos ir socioekonominės vertės skales, taip siekiant surasti optimaliausius kelius upių vientisumo atkūrimo projektams vykdyti.

Užtvankų studijos projektas yra numatytas Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane.

Lietuvoje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. užtvankų – daugybė jų statytos dar sovietmečiu ir tapo bešeimininkėmis.

Plačiau su konkursu ir jo sąlygomis susipažinti galite čia