Rangovas, vykdantis statybos darbus, dažnai susiduria su situacija, kai siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus reikia atlikti papildomus (nenumatytus šalių susitarimu) darbus arba tokių darbų atlikimo proceso eigoje pageidauja pats užsakovas, net jei tam nėra būtinybės pagal sutartį. Tačiau tokia situacija susijusi su pagrindine praktikoje iškylančia problema – apmokėjimu už papildomus darbus, - nes rangovas, atlikęs papildomus darbus, siekia gauti apmokėjimą už juos, o užsakovas neretai siekia išvengti apmokėjimo už minėtų darbų atlikimą. Taigi papildomi darbai paprastai reiškia ir užprogramuotą šalių konfliktą dėl atsiskaitymo už juos.

Papildomų darbų atlikimas ir jų apmokėjimas reglamentuojamas griežtai, o galimybė keisti šalių sutartą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų, rangovas privalo apie juos ir kainos padidėjimą pranešti užsakovui prieš pradedant vykdyti papildomus darbus, kitaip tariant yra laikomasi nuomonės, jog rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus.

Gavęs pranešimą, užsakovas turi absoliučią teisę nuspręsti dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos padidinimo. Jeigu užsakovas nesutinka, kad tam tikri papildomi darbai būtų atlikti, ir/ar nesutinka padidinti kainą, rangovas kai kuriais atvejais turi tik vienintelę gynybos priemonę – teisę atsisakyti sutarties. Statybos rangos atveju nustačius papildomų darbų poreikį ir rangovui nesutikus, kad papildomi darbai būtų atlikti, bei nesutikus padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti atlikti papildomus darbus, tačiau privalo toliau vykdyti sutartinius darbus.

Nepaisant tokio reglamentavimo, praktikoje dažnai nukrypstama nuo jo, pavyzdžiui, rangovas atlieka papildomus darbus neišsiuntęs užsakovui išankstinio pranešimo dėl papildomų darbų atlikimo arba išsiunčia tokį pranešimą tik jau pradėjęs vykdyti papildomus darbus; rangovas atlieka papildomus darbus nesulaukęs užsakovo pritarimo dėl jų vykdymo ir kainos; rangovas atlieka papildomus darbus tik pagal žodinį susitarimą su užsakovu, tačiau užsakovas vėliau išsigina, kad buvo toks šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo ir/ar jų kainos, ar net teigia, kad rangovas pagal žodinį susitarimą buvo įsipareigojęs atlikti minėtus darbus, nekeisdamas sąmatoje nurodytos kainos.

Iš esmės bet koks nukrypimas nuo aukščiau nurodyto reglamentavimo reiškia papildomai atliktų darbų neatlygintinumą. Teismų praktikoje yra nagrinėjama nemažai civilinių bylų, kuriose reiškiami reikalavimai apmokėti už papildomus darbus, tačiau daugeliu atvejų tokie reikalavimai nebūna patenkinti, nes teismai pritaria aukščiau nurodytam reglamentavimui ir vertina jį labai formaliai. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje, net rangovui išsiuntus užsakovui atliktų darbų aktą dėl papildomai atliktų darbų ir užsakovui neginčijus šių darbų atlikimo, o jų atlikimą patvirtinus net liudytojui, tačiau nesant pasirašyto susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo bei nesant rangovo pranešimo užsakovui apie papildomai atliktinų darbų kainą, teismas laikė, kad rangovas prisiėmė riziką dėl papildomai atliktų darbų neapmokėjimo; kitoje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad užsakovo pritarimas dėl papildomų darbų atlikimo nesudaro pagrindo teigti, kad užsakovas sutiko su rangovo siūlomu darbų kainos padidinimu. Taigi rangovas, siekiantis, jog jam būtų apmokėta už papildomai atliktus darbus, privalo pats įrodyti, kad jis griežtai laikėsi aukščiau nurodyto reglamentavimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos nustatymo.

Dar daugiau, nagrinėjant ginčus teisme nuolat pažymima, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti, jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis priemonių toms kliūtims pašalinti, o ta šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

Siekiant išvengti situacijų, kai nėra atsiskaitoma už atliktus papildomus darbus, patartina: visų pirma, jau rangos sutartyje tiksliai nusimatyti visus būsimus darbus ir tiksliai nusistatyti jų kainą, o nesant galimybės iš anksto nusimatyti visų būsimų darbų, patartina sutartyje nurodyti, kad užsakovas apmokės už visus papildomus darbus rangovo nurodytomis kainomis; antra, jeigu sutartyje nebuvo numatyta, kad užsakovas apmoka už papildomus darbus, tačiau juos būtina atlikti, tuomet rangovas, prieš pradėdamas tokius darbus, būtinai turi raštu pranešti užsakovui apie juos, nurodyti jų atlikimo kainą ir terminą, o užsakovui nepareiškus sutikimo dėl tokių darbų atlikimo už nurodytą kainą, rangovas turi teisę papildomų darbų neatlikti, o tam tikrais atvejais atsisakyti toliau vykdyti sutartį ir reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai apmokėti už papildomai atliktus darbus teismų praktikoje paprastai yra netenkinami, ir į tai, kad galimybės atgauti pinigus už papildomai atliktus darbus yra siejamos su griežtomis sąlygomis, jog tokius darbus ir jų kainą iš anksto turi patvirtinti užsakovas, darytina išvada, kad rangovas, būdamas savo veiklos srities profesionalas bei siekiantis apsaugoti savo teises ir atgauti pinigus už visus atliktus darbus, turi jau sudarant sutartį tinkamai nusistatyti visus darbus, kuriuos jam bus būtina atlikti, bei įsivertinti tokių darbų išlaidas ir galimą kainą, o procese atsiradus poreikiui atlikti užsakovo prašymu papildomus darbus, būtina sudaryti atskirą susitarimą raštu dėl tokių darbų atlikimo ir kainos dar prieš pradedant papildomų darbų atlikimą.

Atkreipiame dėmesį, kad autorės nuomonė negali būti naudojama individualiame teisminiame ginče be atskiros teisinės analizės. 

Taip pat skaitykite:

>>>Rangos darbų trūkumai: ar subrangovas tiesiogiai atsakingas užsakovui?