Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis 2018. Betono gaminių tvarumas“ pranešimus skaitė ne tik Lietuvos akademinės bendruomenės atstovai (VGTU prof. dr. Gintautas Skripkiūnas bei šios mokymo įstaigos lektorius dr. Aidas Jokūbaitis, KTU lektorius dr. Algirdas Augonis), bet ir užsienio lektoriai, atstovaujantys susijusios srities kompanijoms (Paul Stavem ir Kaspars Kravalis (Norvegija) iš „MAPEI“, Tomasz Nowacki (Lenkija) iš „STACHEMA“, Kristof Weyns (Šveicarija) iš „SIKA“).

„Mums, konferencijos rengėjams, buvo svarbu statybos rinkos dalyvius supažindinti su betono pramonės naujovėmis, todėl buvo pakviesti žinomi šios srities specialistai, – sakė SIA prezidentas Vytautas Čaplikas. – Renginyje taip pat dalyvavo dr. Terje Rønning iš Norvegijos. Jis dirba Europos sąjungos standartų komitete, yra CEN TC 51 ir 104 darbo grupių narys, todėl Lietuvos specialistams buvo svarbu išgirsti apie betono atsparumo šalčiui vertinimo praktiką Europos sąjungos šalyse. Mums tai yra ypatingai svarbu, nes Lietuva yra zonoje, kuriai būdingi keli užšalimo ir atšalimo ciklai.“ 

Betonas Lietuvoje naudojamas nuo XIX a. vidurio, tačiau nuolat ieškoma būdų, kaip padaryti jį kuo stipresniu, kaip apsaugoti nuo korozijos, kito nepageidautino poveikio, prailginti jo naudojimo laiką. Konferencijoje taip pat buvo kalbama apie savaime atsinaujinantį betoną, architektūrinį betoną ir modernų hidrofobinį impregnavimą, kuris padidina atsparumą šalčiui ir chloridų poveikiui, apie įvairias įmaišas ir jų poveikį traukumui bei plėtimuisi. Konferencijoje kalbėta ir apie naują oro porų betone sudarymo būdą, koroziją įtemptai armuotose gelžbetoninėse konstrukcijose.

„Mums buvo svarbu išgirsti specialistus tų kompanijų, kurios turi patirties dirbant su betonu, kurios gamina betonui įvairius priedus, – sakė SIA prezidentas V. Čaplikas. – Todėl į konferenciją pakvietėme specialistus, kurie dirba su cheminiais priedais, įmaišomis, kurie Lietuvos rinką galėtų supažindinti su srities naujovėmis, kurios suteikia naujų savybių betono mišiniams, atveria naujus betono panaudojimo kelius.“ 

Lietuvos betono gamintojams svarbu pagaminti tokį betono mišinį, kuris atitiktų standarto reikalavimus, būtų atsparus šalčiui, šarminei korozijai, taikyti naujausius techninių savybių bandymo būdus. Po pranešimų įvykusios diskusijos metu tai ir buvo populiariausios temos. Nors tai yra, anot V. Čapliko, seni, nuolat sprendžiami uždaviniai, tačiau ieškoma kuo naujesnių, pažangesnių, paprastesnių ir patikimesnių jų sprendimo būdų.

Konferencija sulaukė didelio pasisekimo: dalyvių buvo kur kas daugiau, negu planuota. Specialistams, kurie gamina, naudoja ir projektuoja, svarbu išgirsti vieniems kitus, diskutuoti gyvai. Kaip pastebi V. Čaplikas, didelė tokių konferencijų vertybė yra ir tai, kad ryšiai, užsimezgę konferencijoje, turi tęstinumą. Mąstydamas apie kitų metų konferenciją, SIA prezidentas viliasi pritraukti pranešėjų-gamybininkų, nes jie turi labai daug svarbios, aktualios informacijos. Prie tokio pranešimo prisijungus mokslininkui, konferencijos dalyviai gautų išties efektyvios metodiškos informacijos. 

Neseniai VGTU Statybos fakultetas tapo SIA nariu. „Verslo ir mokslo bendrystė vyksta nuolat. Tačiau kai Statybos fakultetas tapo Asociacijos nariu, ši bendrystė įgijo sisteminį bruožą: atsirado daugiau ir nuolatinio bendravimo, nes fakulteto specialistai dalyvauja Asociacijos veikloje, tapo labiau prieinami nariams, o mokslininkams atsiranda auditorija, kurioje jie gali nuolat informuoti apie tai, ką veikia, diskutuoti apie mokymo reikalus, studentų praktiką. Dar viena vertė Asociacijos nariams – greitesniu ir efektyvesniu tapo bendravimas dėl specialistų, jų kvalifikacijos kėlimo“, – vardija SIA vadovas.

Šių metų konferencija yra jau antroji metinė SIA konferencija. Praėjusių metų konferencija buvo skirta betono ir gelžbetonio dabarčiai ir ateičiai. 

Konferencijos rengėjai                         

Konferencijos rėmėjai ir partneriai

Portalo Statybunaujienos.lt ir Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.