Statybos sektoriuje 2017 m. pirmą pusmetį sunkiai susižalojusių daugiau nei pusė buvo traumuoti krisdami iš aukščio ar į gylį: 7 įvykiai iš 12. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tokių atvejų padidėjo 40 proc. (nuo 5 iki 7 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe).

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius ir dažnumo koeficientas 2017 m. pirmą pusmetį, palyginti su 2016 m. tokiu pačiu periodu, sumažėjo trečdaliu. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių statybos sektoriuje, statistiniai rodikliai beveik nekito.

Griežčiau kontroliuoja statybos įmonės

Atsižvelgdama į sunkių nelaimingų atsitikimų dėl darbuotojų kritimo iš aukščio ar į gylį tendenciją, VDI šių metų pirmą pusmetį planine tvarka intensyviai tikrino, kaip užtikrinami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai statybos ekonominės veiklos rūšių įmonėse, išskirtinį dėmesį skirdama darbuotojų apsaugai nuo kritimo iš aukščio.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi būklė patikrinta 114 statybviečių. Tikrinant buvo pildomos specialios anketos–teminės ataskaitos „Kritimai iš aukščio / į gylį. Kolektyvinės apsaugos ir paaukštinimo priemonės“. Nustatyta, kad darbdaviai, organizuodami darbus aukštyje, nepakankamai dėmesio skiria kolektyvinėms apsaugos priemonėms įrengti – net 18 proc. atvejų buvo neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kurios padėtų išvengti darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir / ar medžiagų kritimo.

Tikrinimo metu taip pat buvo surašytos 75 teminės ataskaitos „Kritimai iš aukščio / į gylį. Asmeninės apsaugos priemonės“. Šių anketų pildymo tikslas – nustatyti, kiek statybvietėje dirba darbuotojų, kuriems, vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į darbų pobūdį, turėjo būti išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Nustatyta, kad privalomų asmeninių apsaugos priemonių neturėjo 4 proc. darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kad statybos sektoriuje – rizikingiausiame nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti sektoriuje – įvykiai darbe dažniausiai įvyksta dėl darbuotojų, daiktų, įrenginių kritimų ar virtimų iš aukščio ar į gylį arba grunto užvirtimo, ir įgyvendinant Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašą, statybos ekonominės veiklos rūšių įmones, kuriose 2014–2016 m. įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, VDI šių metų pirmą pusmetį inspektavo naudodamasi Elektronine paslaugų darbdaviams sistema (EPDS).

Statybos įmonėms buvo pateiktas privalomai pildytinas e. klausimynas. E. inspektavimo klausimyną užpildė ir pateikė 81 įmonė. Šios įmonės deklaravo, kad visiškai įgyvendina darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinančius darbuotojų saugą nuo dažniausiai nelaimingus atsitikimus darbe sąlygojančių veiksnių.

Pavojingiausi – statybos remonto darbai

Statybos sektoriuje pavojingiausiais darbais nelaimingiems atsitikimams įvykti išlieka statybos remonto darbai (2 mirtini ir 12 sunkių susižalojimų – iš pastarųjų 8 atvejais darbuotojas sunkiai susižalojo nukritęs iš aukščio). Atliekant šiuos darbus šalyje įvyko 15 proc. mirtinų ir sunkių nelaimingi atsitikimai darbe.

2017 m. pirmą pusmetį 50 proc. mirtinų ir 25 proc. sunkių ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe statybos sektoriuje įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. Didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta kur kas rečiau.

2017 m. pirmą pusmetį statybos ekonominės veiklos rūšių įmonėse įvyko 1 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kai sužalotasis buvo neblaivus. Palyginti su 2016 m. tuo pačiu periodu, tokių atvejų sumažėjo dviem trečdaliais (2016 m. pirmą pusmetį neblaiviems asmenims įvyko 1 mirtinas ir 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe).