Pasak departamento specialistų, tokių dokumentų nereikia rengti, jeigu nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nepažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai. Taip numato Sodininkų bendrijų įstatymas.

Šis įstatymas numato ir statinių atstumus nuo sklypo ribos. Pastatai gali būti statomi 3 m, o inžineriniai statiniai, išskyrus tvoras, – 1 m atstumu. Jeigu planuojama statyti nesilaikant šių atstumų, privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

„Statomos tvoros tarp sklypų turi atitikti reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtinas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora. Statyti tvorą ant sklypo ribos, kai jos konstrukcijos peržengia šio sklypo ribą, galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą“, – sako Aplinkos minsiterijos šaltiniai.

Gyvenamojo pastato ar sodo namo sodininkų bendrijoje didžiausias leistinas aukštis yra iki 8,5 m, jo priklausinio – 5 m. Maksimalus užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti statybos techninio reglamento (STR) „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Planuojant statybas sodininkų bendrijoje reikia laikytis ne tik šio, bet ir kitų STR : „Nesudėtingi statiniai“, „Statybą leidžiantys dokumentai“, „Statinio projektavimas“, „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ir „Statybos užbaigimas“.

Gyvenamiesiems namams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 50 kvadratinių metrų, yra privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai. Nuo š. m. lapkričio 1 d. naujai statomi pastatai turės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės.