Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 2 mlrd. Eur. Tačiau pastaruoju metu susiduriama su opiomis problemomis: viešuosiuose pirkimuose taikomas mažiausios kainos kriterijus ir nekokybiškai parengtos pirkimų sąlygos verčia sunerimti ne tik statybos rangovus, bet ir pačias perkančiąsias organizacijas.

2019 m. Lietuvoje buvo beveik šimtas „užšaldytų“ statybos projektų, kurių bendra vertė siekė mažiausiai 0,5 mlrd. Eur, o dalis viešųjų pirkimų įvykdomi tik iš 4–5 karto, nes perkančiosios organizacijos nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų.

LSA narės po pusmečio pradeda visuotinai naudoti Statybininko (STATREG) korteles

Pasak LSA prezidento Daliaus Gedvilo, racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Už mokesčių mokėtojų ir ES lėšas, jo žodžiais, reikia pirkti ne tai, kad pigiausia, o tai, kas yra reikalingiausia ir geriausia.

„Dabartinė viešųjų pirkimų praktika yra orientuota tik į trumpalaikę naudą ir valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj, – kalbėjo D. Gedvilas, pabrėždamas, kad būtina tobulinti viešųjų pirkimų teisės aktus ir mažiausios kainos metodą taikyti kuo rečiau. – Gavusios itin mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta, ar už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį: saugiai, laiku ir tvariai įgyvendinti projektą.“

Šiam siūlymui įgyvendinti LSA siūlo sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų viešuosiuose pirkimuose.

D. Gedvilas pranešė, kad LSA Taryba sausio 23 d. priėmė sprendimą, kad asociacijos narės po 6-ių mėnesių visuotinai pradės naudoti Statybininko (STATREG) korteles ir vesti darbo laiko apskaitą statybvietėse.

Nuotraukoje – diskusija. Iš kairės: Dainius Čergelis (Aplinkos ministerija), Jovita Petkuvienė (VPT), Sigitas Mitkus, statybos teisės specialistas, ir Dalius Gedvilas (LSA)

„Valstybės sektorius turi apsispręsti, ar nori, kad viešieji pirkimai vyktų skaidriai su juose dalyvaujančiomis legaliai dirbančiomis įmonėmis. Turime siekti bendradarbiavimo tarp verslo ir valstybės institucijų, nes tik tokiu keliu eidami pasieksime teigiamų pokyčių viešųjų pirkimų procesuose“, – siūlymus vardino D. Gedvilas.

VPT: matomi teigiami pokyčiai, tačiau jų nepakanka

Viešųjų pirkimų statybos sektoriuje tendencijas apžvelgusi VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė pažymėjo, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiama beveik pusė visų viešiesiems pirkimams skirtų lėšų, t. y. 45%. Jos teigimu, matomi teigiami pokyčiai pastarųjų penkerių metų laikotarpiu: mažėjo vieno tiekėjo pirkimų tarptautiniuose pirkimuose, didėja konkurencingumas ir daugėja pirkimų, kai rangovas parenkamas ne pagal mažiausios kainos kriterijų.

Nuotraukoje – VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė

VPT duomenimis, 2017 m. (nuo liepos 1 d.) – 2018 m. 73% visų statybos darbų pirkimų baigėsi sutarties sudarymu, tačiau likusieji 27% baigėsi nesėkmingai – sutartys nebuvo sudarytos.

„Atsižvelgiant į tai, kad 2017–2019 m. laikotarpiu statybos kainos dėl statybinių medžiagų brangimo ir sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo augo labai sparčiai, pirkimų vykdytojai dažnu atveju teisingai nepaskaičiuodavo pirkimams reikalingų lėšų dydžio“, – kalbėjo VPT direktoriaus pavaduotoja, primindama, kad VPT nėra viešųjų pirkimų politiką formuojanti institucija, ji tik prižiūri ir konsultuoja, kaip įgyvendinti viešųjų pirkimų teisės aktus. Viešųjų pirkimų politikos formuotoja yra LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, todėl statybos sektoriaus dalyviams rekomenduotina konsultuotis su minėta institucija.

Problemos ir galimos pokyčių kryptys rinkos dalyvių akimis

Daugiausiai Lietuvoje renovacijos projektų vykdančios statybos bendrovės „Žilinskis ir Co“ vadovas dr. Žilvinas Žilinskis išskyrė keturias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria renovacijos darbų viešuosiuose pirkimuose: netinkamai parengta perkamo objekto techninė specifikacija, neteisingai suplanuotas biudžetas, nekokybiškai parengtos konkurso sąlygos ir formalus tiekėjų pasiūlymų vertinimas. Jo siūlymu, užsakovams reikėtų tiksliai rengti perkamų objektų technines specifikacijas, planuoti pagrindžiamus projektų biudžetus, remtis rinkos dalyvių ir VPT rekomendacijomis pirkimų sąlygų rengimui bei naudoti unifikuotas projektavimo/rangos sutartis.

Nuotraukoje – „YIT Lietuva“ vadovas ir Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Kęstutis Vanagas

Didžiausiai Suomijos statybos bendrovei YIT priklausančios „YIT Lietuva“ vadovas ir Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Kęstutis Vanagas, kalbėdamas apie problematiką rangos darbų viešuosiuose pirkimuose, akcentavo perkančiųjų organizacijų netinkamai parengtus rangovų kvalifikacinius reikalavimus, atrankose taikomą mažiausios kainos kriterijų, projektų biudžetų neatitikimą realioms rinkos kainoms ir per ilgą pirkimo procedūrų trukmę.

„Mažiausios kainos kriterijus yra tapęs pagrindiniu rangovų atrankos kriterijumi viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu pasirinktas rangovas dažniausiai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, nesugeba įvykdyti pirkimo sutarties sąlygų ir projekto įgyvendinimas tampa problemišku: projektai neužbaigiami arba jų įgyvendinimas stipriai vėluoja, nes rangovas bankrutuoja ir tenka skelbti naują konkursą. Dabar perkančiosios organizacijos dažnai konkursuose net nenurodo pirkimui skirto biudžeto arba jis neatitinka realių rinkos kainų, todėl rangovų paieška užtrunka kelis kartus ilgiau nei planuota, nes visi pasiūlymai atmetami dėl per didelių kainų. Tuomet vėluoja ir brangsta projektų įgyvendinimas, eikvojami abiejų pusių resursai ir valstybės lėšos“, – kalbėjo K. Vanagas.

Pažymėtina, kad „YIT Lietuva“ per 2019 m. parengė net 49 pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursams, kurių bendra vertė – 280 mln. Eur.

„YIT Lietuva“ vadovo siūlymu, būtina optimizuoti viešųjų pirkimų procedūras, skaidrinti kvalifikacinius reikalavimus, diegti Statybininko korteles, pirkimų biudžetus planuoti ir techninės priežiūros paslaugas pirkti už rinkos kainą, standartizuoti darbų kiekių žiniaraščius, patvirtinti standartizuotas rangos sutarčių sąlygas ir kurti naują reikalavimą – privalomą BIM (angl. Building Information Modelling) naudojimą visuose 1 mln. Eur ir didesnės vertės projektuose.

Kokias pamokas jau išmoko perkančiosios organizacijos?

Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Kauno miesto savivaldybė, organizuodama viešuosius pirkimus. Tai sutartyse numatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymas, neužtikrinta techninės priežiūros paslaugų kokybė, netinkamai parengti techniniai projektai ir atvejai, kai tenka organizuoti naujus viešųjų pirkimų konkursus jau vykdomiems projektams (dėl rangovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar bankroto). Ji taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nepritaria neseniai įsigaliojusiam viešųjų pirkimų įstatymui, kuris numato, kad projektavimo ir rangos darbai turi būti perkami atskirai.

„Akivaizdu, kad reikia ir patiems pirkimų vykdytojams kelti savo profesionalumo kartelę: preciziškai planuoti ir profesionaliai valdyti procesus ir rizikas, ieškoti naujovių ir jas diegti“, – sakė D. Čeponienė, siūlydama prie šio tikslo prisidėti ir statybos sektoriaus atstovams, pasidalinant savo turimomis žiniomis ir patirtimi apie statinių projektavimą ir statybos procesų skaitmenizavimą.

Kitos perkančiosios organizacijos atstovė – VĮ „Oro navigacija“ viešųjų pirkimų koordinatorė Lidija Leus-Venzlauskienė pasidalino patirtimi apie administracinio ir regioninio skrydžių valdymo centro statybą.

„Įgyvendindami projektą, mes išmokome, kad yra būtinas tinkamas pasirengimas projektui: daryti rinkos konsultacijas, parengti aiškius pirkimo dokumentus ir kokybišką techninį projektą. Po to reikalingi aiškiai aprašyti techniniai parametrai ir kokybiškos techninės priežiūros paslaugos. Trečiajame etape vykdėme reguliarius susitikimus su rangovais, laikėmės darbų atlikimo eiliškumo ir parengėme aiškias sutarties sąlygas. Tai buvo mūsų sėkmingo projekto receptas“, – išmoktomis pamokomis dalinosi „Oro navigacija“ atstovė.

Pasak „Vilniaus vystymo kompanijos“, per metus vykdančios vidutiniškai 250–300 viešųjų pirkimų, Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės Živilės Kičaitės, įsigyti kokybišką projektą jiems padeda trys esminiai dalykai: ekonominio naudingumo kriterijų taikymas, BIM ir elektroninio statybos darbų žurnalo naudojimas bei kruopštus sutarties projekto parengimas ir valdymas.

Renginio metu vyko diskusija, buvo sudaryta galimybė individualiai konsultuotis su VPT specialistais.