„Kai su klientu esame sutarę tikslią sąmatą, aš perduodu ir statybininkui: jei nori atlikti papildomus darbus – daryk, tačiau pinigų už juos negausi. Žinoma, sąmatoje privalo būti skiltis nenumatytiems darbams“, – kaip suvaldyti statybininkų apetitą augančioms sąmatoms patarė V. Jančiauskas.

Panaši situacija kaip su sąmatomis, susidaro ir su darbų terminais. Gali svajoti įsikelti į naująjį butą iki Kalėdų, tačiau.

„Terminai priklauso nuo techninių darbo procesų. Įtakos tam turi specialistų užimtumas – ne visi specialistai gali pradėti darbus tada, kai jūs esate tai susiplanavę. Dar prisideda specialistų kaita – jie išvažiuoja į Angliją, Norvegiją ir panašiai. Taip pat neretai vėluoja medžiagų tiekėjai“, – pasakojo V. Jančiauskas.

Statybos darbus ištęsti gali ir pats užsakovas – jei statybų eigoje jo norai ar pageidavimai keičiasi.

Dar viena vėlavimų priežastis – elementarios žmogiškosios klaidos. Statybų bendrovės dažniausiai šias sąnaudas įskaičiuoja į darbų kainą ir prisiima atsakomybę, kad darbas būtų atliktas laiku. Samdant pavienius specialistus tikėtina, jog darbai užsitęs ilgiau, nei planuota.

Kur ieškoti gerų statybininkų?

„Savo klientams dažniausiai turiu tris klausimus. Pirmas: kiek jūs galite toleruoti savo sąmatos padidėjimą? Laimingo kliento atsakymas būna: na, kiek jau bus, tiek“, – juokėsi V. Jančiauskas, prisiminęs, jog yra turėjęs kelis klientus, kuriems širdies neskaudėjo ir dėl poros šimtų tūkstančių eurų išaugusių statybos sąnaudų.

Kitas klausimas: kada planuojate įsikraustyti? Trečiasis – koks tavo požiūris į darbo kokybę bei padarytą broką?

V.  Jančiausko teigimu, laimingas klientas neplanuoja, kada įsikels į naują būstą ir tikisi, jog padarę broką tie patys statybininkai jį ir ištaisys.

„Planuodami statybas turite rasti atsakymus į šiuos klausimus: kur ir kaip ieškoti statybininkų? Kaip juos įvertinti? Kokią sąmatą jie man pateiks? Ar spės darbus atlikti laiku ir ar darbų sąmata neišaugs? Ar bus duota garantija? Ar yra rekomendacijos?“ – vardijo pranešėjas.

Statybų eksperto skaičiavimais, Lietuvoje iš viso yra apie 100 tūkstančių statybininkų, tačiau pagal individualios veiklos patentą dirba vos 26 tūkstančiai. Likusi dalis yra arba įsidarbinę statybų bendrovėse, arba savo veiklos nedeklaruoja.

Tad kur jų ieškoti?

Internete statybininkų galima ieškoti pagal informaciją forumuose, pagal paiešką google.com, pagal skelbimus.

Taip pat vis dar egzistuoja popieriniai skelbimai laikraščiuose ir draugų, pažįstamų rekomendacijos.

V. Jančiauskas patarė pirmiausia pasikliauti rekomendacijomis, tuomet – diskusijomis forumuose ir paieška google.com.

Gaukite rekomendacijas apie kelis meistrus ir rinkitės iš jų. Beje, atkreipkite dėmesį, kas jums rekomendavo šį meistrą: močiutė, tėvai ar draugas? Kaip tas žmogus supranta statybas? Ieškokite būtent to žmogaus, kurį jums rekomendavo, ne bendrovės, kurioje jis dirbo.

Kaip įvertinti rastą statybininką?

V. Jančiauskas išvardijo 6 kriterijus: meilė darbui, išvaizda, tobulėjimas, specializacija, darbo metodikos ir patirtis.

Išvaizdą ir patirtį įvertinti – nesunku. Sudėtingiau su likusiais kriterijais.

„Ar gali būti pigus ir geras statybininkas? Gali. Jei jis rinkos naujokas, dirba metus ar dvejus, dar nelaiko savęs specialistu, tačiau specializuojasi tam tikroje srityje, jis dirbs pakankamai kokybiškai“, – sakė V. Jančiauskas.

Statybininkui dirbant kaupiasi jo „patenkintų klientų krepšelis“ ir automatiškai turi kilstelti savo darbo kainą.

Kuo skiriasi statybų ekspertai nuo profesionalų?

„Ekspertas – tai daugiausia klaidų per savo patirtį padaręs profesionalas. Jis išmano įvairias metodikas, žino, kuri iš jų nepasiteisins. Tuo metu profesionalas puikiai išmano vieną sritį, jis dirba gerai, tačiau nepasiūlys jums kitų metodų atlikti darbą“, – sakė V. Jančiauskas.

Ideali sąmata – neegzistuojanti, tačiau siektina

Atsirinkti statybininkus gali padėti diskusijos dėl sąmatos. Idealioje sąmatoje turėtų būti gerokai daugiau grafų, nei mums yra įprasta matyti. Todėl vargu, ar tokią sąmatą gausite, tačiau bent jau nepamirškite aptarti visų čia išvardytų punktų.

„Joje turi būti įrašytas darbas, jo atlikimo technologijos (beveik niekur tai neįtraukiama į sąmatas, o kaip žinoti, ar iš tiesų būtent tokių darbų reikia, kodėl tokia metodika pasirinkta?), naudojamos medžiagos, statybų kokybę kontroliuojančio žmogaus veiksmai (galbūt galite tai padaryti pats?), rizikos (piniginės sumos, jei, pavyzdžiui, paaiškės, jog grindų perdanga sename būste yra supuvusi, jei reikės perdaryti elektros instaliaciją), darbininkai (koks darbuotojas kokį darbą atliks, tuomet bus lengviau įvertinti darbų kainas)“, – sakė pranešėjas.

Jo teigimu, turėdami ūpo, kasdien galite „pereiti“ visas sienas su gulsčiuku, kasdien paskambinę pasiteirauti darbuotojų, ką jie per šiandien nuveikė ir ką planuoja daryti artimiausiu metu. Taip ne tik palaikysite kontrolę, tačiau darbininkai iš anksto prisimins, kokių medžiagų trūksta.

„Kaip patikrinti, ar siena buvo gruntuota prieš dažymą? Kiek kartų ji buvo išdažyta? – gudrybę atskleidė V. Jančiauskas. – Gamyklose buvo naudojamas toks būdas – „tuščių tarų kontrolė“. Jei esu nupirkęs keturias talpas, statybininkai sako, jog viską išnaudojome, o tuščios tik trys – gali kilti įtarimų.“

Tekste – svetainės morguefile.com nuotr.