2021 rugsėjo 26 d. sekmadienis, 18:04
Reklama  |  facebook

Statybų inžinierė L. Šeduikytė apie patalpų mikroklimato svarbą: „Daug ką gali pakeisti žmonių sąmoningumas“

2019-06-25 10:59
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė perspėja, kad žmonių sąmoningumo trūkumas, o tiksliau – noras kuo daugiau sutaupyti statant ar renovuojant pastatus, gali atnešti daug problemų dirbant ar gyvenant tokiuose pastatuose, o kartais nulemti ir tam tikrus negalavimus. „Darnumą kuria pats žmogus, o technologijos yra tik įrankis – pirmiausia patys turime pakeisti savo požiūrį ir mąstymą“, – dr. L. Šeduikytė.
nuotrauka
Asociatyvi Pexels.com nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kas yra „sergantis pastatas“? Kaip statybų sektorių padaryti darnesniu? Kodėl statybos inžinerijos svarba tik auga? Mikroklimato ir darnumo sritis nagrinėjanti dr. L. Šeduikytė pateikia atsakymus į šiuos klausimus.

„Man įdomiausia yra tai, kaip mes galime padėti žmogui, kaip galime tausoti aplinką ir kaip patys galime būti darnia visuomenės dalimi. Su tuo susijusi ir mano mokslinė veikla – patalpų mikroklimatas. Nagrinėju, kaip užtikrinti tinkamas sąlygas mokyklose, biuruose, gyvenamosiose patalpose. Taip pat ir įvairius sprendimus, kurie padeda išlaikyti paveldo bei istorinius pastatus“, – sako KTU mokslininkė.

KTU nuotraukoje –
Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė

Į patalpų mikroklimato tyrimus L. Šeduikytė įsitraukė Danijos technikos universitete, kuriame studijuodama praleido pusantrų metų.

„Pamenu, tada buvo svajonė vien matyti jų mokslines laboratorijas, kuriose buvo imituojamos įvairios sąlygos. Dabar KTU Statybos ir architektūros fakultete mes patys turime tokią patalpų mikroklimato laboratoriją ir galime tyrimus atlikti kartu su magistrantais ir doktorantais“, – sako tyrėja.

Kas yra darnumas ir kaip tai siejasi su statybos inžinerija? – paklausėme dr. L. Šeduikytė.

Darnumas turi įvairių aiškinimų, bet aš jį suvokiu pagal klasikinį apibrėžimą. Darnumą sudaro trys aspektai: aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis. Mūsų visa veikla ir sprendimai turi apjungti visus tris aspektus. Pagal Jungtinių Tautų aiškinimą, turime gyventi taip, kad mūsų veiklos ir priimami sprendimai nekenktų ateities kartoms.

Žiūrint į statybos inžinerijos sritį, mes tikrai turime galimybę, kaip darniai darbuotis tiek mokslinėje, tiek ir pramonės veikloje. Ir nebūtinai priimti sprendimus, kurie ekonomiškai naudingiausi, bet galvoti apie žmogų, apie tai, kaip jis jaučiasi tam tikroje aplinkoje. Mes galime užtikrinti aplinkos tausojimą pasirinkdami brangesnius, bet darnesnius sprendimus.

Kodėl kartais pastatuose blogai jaučiamės?

Labai svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi patalpose, kuriose dirba ir gyvena. Yra toks „sergančio pastato sindromas“, su kuriuo susiduriame būdami kokioje nors patalpoje – jaučiame akių sausėjimą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nusiskundimai dingsta. Jų gali būti ir kitokių, bet tikėtina, kad toje patalpoje buvo tam tikri veiksniai, sukėlę šiuos simptomus.

Vienas iš dažniausių faktorių – netinkamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius – įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų. Jei daugiau nei vienas žmogus išreiškia tokius pačius nusiskundimus, reikėtų daryti tyrimą ir nustatyti jų priežastis.

Labai svarbu, kad būtų tinkama oro kokybė ir tinkamas vėdinimas. Mūsų daryti tyrimai mokyklose rodo, kad kartais CO2 kiekis klasėse siekia 3 ar net 5 tūkst. ppm, kai rekomenduotina norma yra 1 tūkst. Vaikams būna sunku susikoncentruoti, jie būna mieguisti.

Kita problema – mūsų renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus tarybinius daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. Gyventojai įpratę taupyti, nevėdinti patalpų, todėl atsiranda tokios problemos, kaip pelėsis ar per aukštas anglies dvideginio kiekis, ir žmonės vėl jaučiasi prastai savo namuose.

Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarydami visus langus per pertrauką. Gal pradžioje ir bus šalta, ypač šaltuoju sezonu, bet taip pakeisime orą ir vaikų savijauta bei mokymosi kokybė bus visai kita.

Kaip pasigerinti situaciją namuose be remonto?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kelia problemas. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kol už širmos buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas prie švaraus oro. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis – kilimas – buvo patalpoje.

Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie dirbančių, gyvenančių žmonių, galime sudėti juos į atskirą kabinetą ar kambarį. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas.

Apie ką būtina pagalvoti projektuojant pastatą?

Apie žmones. Jei tai yra biurų pastatas, siūlyčiau vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Projektuoti reikėtų taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Negerai, jei žmogus negali nieko pakeisti, su išmaniosiomis sistemomis tai turėtų būti paprasta.

Svarbu ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurios naudoja mažiau išteklių ir energijos pačių medžiagų gamybai. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Kam vežti medžiagas iš Kinijos ar Amerikos, jei galime jas pirkti čia, mažinti taršą ir dar kelti vietinę ekonomiką?

Dar siūlyčiau projektuojant pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojas turėtų galimybę pailsėti.

Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai. Singapūre jie ypač populiarūs, nes sodinami ant fasadų mažina oro taršą.

Ar Lietuvoje yra įmonių, investuojančių į darnumą?

Tikrai taip. Matome, kad vis daugiau pastatų sertifikuojami LEED ir BREEAM sertifikatais. Tai rodo, kad jie nori turėti aukštesnę energetinę klasę, kurioje priimti darnūs, energiją taupantys sprendimai. Tikrai galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja tokių atsakingų įmonių.

O kokios didžiausios renovuojamų pastatų problemos?

Daugiabučių renovacijos didžiausia problema yra finansai ir gyventojai, nematantys prasmės prisidėti prie renovacijos. Svarbu šviesti žmones ir tiesiog pasakoti, kokia yra renovuoto daugiabučio pridėtinė vertė. Dalis žmonių netiki renovacijos procesu, nors skaičiai apie mažesnius kaštus šildymo periodu yra akivaizdūs.

Kita problema – neužtikrinimas kokybės, kai netinkamai ar neatsakingai atliekamas renovacijos procesas. Dėl to išties gali atsirasti daugiau problemų, nei naudos.

Lietuvoje populiariausia „taškinė“ renovacija, kai yra atnaujinamas tik fasadas, stogas, šildymo sistemos, bet aš linkėčiau eiti prie kompleksinės renovacijos, kai iš esmės yra keičiamos visos sistemos. Tai ir liftai, vamzdynai, kitos sistemos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į erdves aplink pastatą, susitvarkyti vaikų žaidimo bei parkavimo aikšteles, kad tai nebūtų tik momentinis mažas indėlis ir naudą jaustų visa aplinka.

Ar yra kitų valstybių pavyzdžiai, iš kurių galėtume mokytis?

Geras pavyzdys yra Suomija, kurioje prieš keletą metų vykdėme projektą ir tyrėme mikroklimato sąlygas daugiabučiuose prieš ir po renovacijos. Man paliko įspūdį būtent tai, kaip suomiai įgyvendina savo sprendimus. Pirmiausia, Suomijoje ir daugelyje Šiaurės valstybių yra kitoks butų nuosavybės modelis.

Dauguma jų daugiabučių priklauso savivaldybėms arba privačioms įmonėms. Tad renovacijos metu jie gali visus gyventojus laikinai perkelti į kitas patalpas ir iš esmės sutvarkyti butus, įdiegti naujus sprendimus. Pavyzdžiui, įdiegti mechaninį vėdinimą ar pritaikyti patalpas žmonėms su specialiais poreikiais, o po visko grąžinti gyventojus. Žinoma, toks modelis skiriasi nuo Lietuvos situacijos.

Dar patiko tai, kad Suomijoje žmonės buriasi į bendruomenes. Turi atskirus sodus, šiltnamius, bendras erdves. Taip skatinamas bendruomeniškumas ir padeda lengviau priimti sunkius sprendimus.

Kur mums pasitempti reikėtų pirmiausia?

Reikėtų kelti sąmoningumą, reikia suprasti, kad tai, ką mes darome dabar, darys įtaką ateities kartų gyvenimui. Jei naudosime medžiagas, ar priimsime sprendimus, kurie terš aplinką, mažins gamtos išteklius, kentės ateities kartos. Tiesiog reikia didinti sąmoningumą visuose savo priimamuose sprendimuose.




Miestiečiai

nuotrauka
2021-09-22 18:19
Per pandemiją gyventojų dėmesys savo gyvenamajai aplinkai išaugo, tačiau norintys atnaujinti namus jau kurį laiką susiduria su problema – augančiomis remonto darbų ir medžiagų kainomis bei reikiamų meistrų trūkumu.
nuotrauka
2021-09-22 09:50
Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn.
nuotrauka
2021-09-21 10:04
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įrankis – skaičiuoklė skaiciuokle.vert.lt – leis patogiai ir greitai priimti sprendimą dėl elektros energijos tiekėjo.
nuotrauka
2021-09-17 08:37
„Vilniaus vandenys“ nusprendė 300 tūkst. eurų skirti vienos seniausių ir labiausiai apsinešusių vandentiekio atkarpų išplovimui, dėl kurios remonto darbų laikinai suprastėjo vandens kokybė daliai sostinės Naujamiesčio rajono gyventojų. Tokio masto darbus ir rekordinę sumą jiems atlikti bendrovė pla...
nuotrauka
2021-09-16 09:08
Pastaruosius metus stebime nekilnojamojo turto sandorių bumą. Taigi, tiek būsto pardavėjui, tiek ir būsto pirkėjui kyla nemažai klausimų, kaip parduoti/įsigyti būstą nepatiriant papildomų ir neplanuotų išlaidų.
nuotrauka
2021-09-13 07:25,      papildyta 2021-09-14 21:38, Papildyta nuotraukomis
Svarbiausios priežastys dvi: išmanioji šildymo dujomis sistema garantuoja maksimalų komfortą su minimalia priežiūra, o išmanieji skaitikliai užtikrins tikslų atsiskaitymą ir garantuos nenutrūkstamą dujų tiekimą.
nuotrauka
2021-09-09 18:46
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams.
nuotrauka
2021-09-07 11:49
Lietuvoje įsibėgėja elektros tiekimo rinkos liberalizavimas – seniai lauktas pokytis, įgyvendintas daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Kartu su juo byra elektros energijos tiekimo monopolis, o rinkoje atsirandanti nepriklausomų tiekėjų konkurencija vartotojams garantuos daugiau kokybiškų paslaugų ...
nuotrauka
2021-09-06 16:19
Individualių namų ir daugiabučių gyventojai, kurie būstą šildo dyzeliu, anglimi ar durpių briketais, bet nori atsisakyti neefektyviai naudojančių šilumą, orą teršiančių šildymo įrenginių ir prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, jau gali pasinaudoti subsidijomis.
nuotrauka
2021-09-01 15:46
Mažas pajamas gaunantys gyventojai nuo trečiadienio, rugsėjo 1 d., jau gali teikti paraiškas kompensacijoms atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui elektros energijos reikmėms ir iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui.
nuotrauka
2021-08-31 12:06
2021 m. pavasarį naujomis energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis pradėta žymėti 4 prekių grupes: šaldytuvus ir šaldiklius (įskaitant vyno laikymo šaldytuvus); indaploves; skalbimo mašinas ir skalbykles-džiovykles; televizorius ir elektroninius vaizduoklius. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pagal naujas t...
nuotrauka
2021-08-30 10:27
Iki to laiko, kol sodyba atitiks įsivaizduojamą objektą, ją reikia įrengti, o tai reiškia – pastatyti statinius ir sutvarkyti aplinką. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kad statinių statybos eiliškumą reglamentuoja teisės...
nuotrauka
2021-08-26 12:29
Vilniaus miesto savivaldybės Taryba pritarė tvarkos pateikimui, kuri leis efektyviau tvarkyti sodų bendrijų kelius. Sodininkų bendrijų teritorijose nuolat gyvenančių gyventojų skaičius auga ir jose esantys keliai vis intensyviau naudojami.
nuotrauka
2021-08-25 16:53
Gruodžio 1 d. baigsis terminas, kai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) turi būti pateikti mokėjimo prašymai kompensuoti dujų balionų pakeitimą daugiabučiuose.
nuotrauka
2021-08-23 14:35
Elektros skaitiklis namuose dažnai sukasi net ir būsto šeimininkams atostogaujant. Dėl to kalti vadinamieji „energijos vampyrai“ – prietaisai, kurie ir nenaudojami gali sueikvoti nemažai elektros. Pažabojus juos, per metus galima sutaupyti reikšmingas pinigų sumas, o taip pat sumažinti savo neigiamą...
nuotrauka
2021-08-23 08:18
Įvertinusi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktą informaciją, Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei apibendrinimus dėl artėjančio šildymo sezono. Juose kaip viena iš galimybių reguliuoti šilumos kainas nurodoma Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta dvinarė kainodara, apie kurią vartotojai n...
nuotrauka
2021-08-20 09:10
Aplinkos ministerija pasiūlė Vyriausybei priemones, kurios, brangstant gamtinėms dujoms, leistų gyventojams sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos kainas.
nuotrauka
2021-08-18 13:05
Dabartinės Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės įpareigoja rūšiuoti visas statybvietėje susidariusias atliekas, bet ši nuostata netaikoma buityje susidarančioms griovimo ir statybinėms atliekoms. Aplinkos ministerijos parengtas Atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projektas numato, ka...
nuotrauka
2021-08-18 10:59
Jau dešimtmetį tęsiasi ydinga praktika, kai daugiau nei pusė Vilniaus daugiabučių šilumos punktų vis dar nepriklauso šių namų gyventojams. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nori vilniečiams grąžinti tai, kas jiems visada ir priklausė, todėl gyventojai kviečiami savo nuosavybėn perimti šilumos punktu...
nuotrauka
2021-08-17 10:13
Nekilnojamojo turto pirkimas – vienas didžiausių žingsnių, kurį dažnas prisiruošiame žengti tik kartą gyvenime, o įsipareigojame net keliems dešimtmečiams. Perkantys bene visuomet atsižvelgia į nekilnojamojo turto kainą, plotą ir vietą mieste, tačiau yra ir kitų kintamųjų, galinčių paveikti jūsų būs...

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai