Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,1 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu.

Daugumoje (82 proc.) veikiančių ūkio subjektų dirbo mažiau negu 10 darbuotojų.

Daugumos šalies ūkio subjektų metinės pajamos sudaro iki 0,3 mln. EUR. Ūkio subjektai, per metus gaunantys daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 12 656 ūkio subjektai, tai beveik 7 proc. daugiau negu 2018 m. Daugiausia naujai įregistruotų ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės.

Verslo demografija: iš 2007 m. pradėjusių veiklą ūkio subjektų (įskaitant fizinius asmenis) išliko 17,5 proc., iš pradėjusiųjų veiklą 2010 m. – 30 proc.

Verslo demografija rodo ūkio subjektų (juridinių ir fizinių asmenų, užsiimančių ekonomine veikla) populiacijos pokyčius – jų ekonominės veiklos pradžią, gyvavimą ir pabaigą, sparčiai augančių ūkio subjektų skaičių ir kt.

Veiklą pradėjusių ūkio subjektų skaičius paprastai nuolat viršija veiklą nutraukusių ūkio subjektų skaičių. Tik ekonominės krizės metais buvo atvirkščiai.

Vienas iš rodiklių, padedančių įvertinti verslo prisitaikymo prie rinkos sąlygų galimybes, yra gyvuojančių (veiklą tęsiančių) ūkio subjektų skaičius.
Iš 41 312 ūkio subjektų, pradėjusių veiklą 2007 m., tik 7 257 (17,6 proc.) tęsė veiklą po 5 metų. Tam įtakos galėjo turėti 2008 m. ekonominė krizė. O ūkio subjektų, pradėjusių veiklą 2010 m. ir vėliau, po 5 metų „išgyveno“ daugiau nei 30 proc.