„Puoselėjame lūkesčius, jog naujoji Vyriausybė nestokos ambicijos ir sieks priimti efektyvius sprendimus, kurie skatintų statybos sektoriaus pažangą, didintų skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje bei padėtų įgyvendinti realius pokyčius. Tikimės partnerystės, konstruktyvaus dialogo ir efektyvaus bendradarbiavimo, aiškios valstybės ateities vizijos ir išmintingų sprendimų, kurie skatintų tvarios statybų pramonės kūrimą. Turime optimistinių vilčių, kad naujoji Vyriausybė sieks įsiklausyti į socialinių partnerių siūlymus. Tik bendru valdžios ir verslo bendruomenės veikimu galime pasiekti realaus proveržio“, – pranešime cituojamas Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

LSA prezidento teigimu, norint pasiekti statybų sektoriaus pažangos, proveržio renovacijoje ir įgyvendinti Europos Komisijos (EK) iškeltus ambicingus tikslus, statybų sektoriui reikalingi toliaregiški valdžios sprendimai ir investicijos ne tik į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybų pramonės perginklavimą, skaitmenizavimą. 

Siūlo parengti standartizuotas viešųjų pirkimų sutartis

Naujajai Vyriausybei asociaicijos siūlo sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogą viešuosiuose pirkimuose bei parengti standartizuotas pirkimo sutartis.

Šiuo metu daug perkančiųjų organizacijų, anot  LSA prezidento Daliaus Gedvilo, netaiko ekonominio naudingumo metodo, kadangi trūksta žinių, o trūkstant aiškumo, atsiranda klaidų rizika bei piktnaudžiavimo galimybė. Labai dažnai perkančiųjų organizacijų parengtos sutartys numato vykdytojams nesąžiningas sąlygas, nėra subalansuotos teisių ir pareigų atžvilgiu – subalansuota sutartis yra viena iš stabilių santykių garantų.

Viešuosiuose pirkimuose mažiausios kainos metodą siūloma taikyti ne daugiau kaip 50% visų pirkimų, o taikant ekonominio naudingumo metodą – kainos lyginamasis svoris, siūloma, turi būti ne daugiau kaip 50%.

LSA nuotraukoje – 

LSA prezidentas 

Dalius Gedvilas

„Statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones rizikuoti apsiimant darbus už neadekvačiai numažintą kainą. Nesugebėdamos įvykdyti finansiškai nepagrįstų įsipareigojimų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neužbaigtas vykdyti sutartis, – sako D. Gedvilas. –  Tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant, konservuojant ir saugant neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai nekuria prielaidų investicijoms ir inovacijoms sektoriuje, neskatina sektoriaus plėtros, naujų darbo vietų kūrimo, darbo užmokesčio augimo, be to tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir šešėlinę ekonomiką. Racionalaus lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą.“

Dėmesys kvalifikacijai ir atestavimui

Statybvietėse, pažymima asociaicijų siūlymuose, turi dirbti darbuotojai su įvertintomis kompetencijomis ir Statybininko (STATREG) kortele. Privalomos Statybininko (STATREG) kortelės įvedimas Lietuvoje padėtų spręsti didžiausias statybų sektoriaus problemas: ženkliai sumažintų šešėlį ir nelegalaus darbo mąstą, užtikrintų aukštesnę darbų kokybę ir tikslesnę darbo laiko apskaitą, supaprastintų valstybinę priežiūrą ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, o taip pat sumažintų ir nelaimingų atsitikimų statybose skaičių.

Įvedus privalomąją Statybininko (STATREG) kortelę, pažymi D. Gedvilas, būtų užtikrinamas trečiųjų šalių piliečių legalus darbas Lietuvoje. Statybininko kortelėje yra kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją: darbo laiko apskaita, darbovietė ir turimų kompetencijų patvirtinimas.

Taip pat siūloma numatyti privalomą projektavimo įmonių atestavimą. Kaip rašoma teikiamuose pasiūlymuose, statybos dalyvių, kurie dirba su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai nėra vienodi: ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) yra atestuojami, o projektavimo įmonės (juridiniai asmenys) nėra atestuojamos. 

„Projektavimo įmonėms turėtų būti taikomi analogiški atestavimo reikalavimai, kaip statybos įmonėms, nes projektavimo reikšmė, užtikrinant statinių saugumą, yra esminė. Kai projekto ekspertavimo veikla yra atestuojama, o projektavimo – ne, tuomet toks reguliavimas nėra logiškas, nes projekto ekspertavimo veikla tarsi pripažįstama svarbesne nei projekto parengimo veikla“, – sako D. Gedvilas.

Taip pat siūlomas statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos suteikimas vietoje šiuo metu taikomo atestavimo, nes būtina vystyti statybos dalyvių profesinę savivaldą, atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų.

Daugiabučių statybos projektuose statinio pripažinimas tinkamu naudoti gali būti leidžiamas tik atlikus pilną visų butų apdailą

Butų įrengimo rinkoje yra didžiulis šešėlis, nes apdailos darbų užsakovai paprastai yra fiziniai asmenys. Įteisinus statybos užbaigimą tik su pilna apdaila, darbus turės organizuoti daugiabučio namo generalinis rangovas, kuris samdys tik legaliai veikiančius ir sąskaitas mokėjimui išrašančius subrangovus. Tai, asociaicijų manymu, sumažins šešėlį naujos statybos butų įrengimo rinkoje ir padidins valstybės biudžeto pajamas, be to formalizuos apdailos darbų kokybės garantijas ir tokiu būdu labiau apsaugos gyventojų interesus.

Individualią statybos veiklą su verslo liudijimu siūloma leisti vykdyti tik apdailos darbams ir nesudėtingų statinių statybai, ką realiai gali savo jėgomis atlikti vienas fizinis asmuo.

Nelegali statybos veikla, kaip rašoma pranešime, labai dažnai pridengiama verslo liudijimais, kurie savo esme yra smulkaus verslo skatinimo forma, suteikianti fiziniam asmeniui galimybę mokėti ženkliai mažesnius mokesčius. Dėl neteisingo reguliavimo statybos veikla yra masiškai vykdoma pagal verslo liudijimus, nors didžiąja dalimi tai nėra joks smulkus verslas. Tokiu būdu nemokami valstybei mokesčiai bei nesąžiningai konkuruojama su ženkliai didesnę mokestinę ir administracinę naštą patiriančiomis statybos įmonėmis.

Individuali veikla, pažymima pranešime, tai vieno žmogaus vykdoma veikla. Kadangi vienas žmogus sudėtingo statinio pastatyti negali, todėl praktikoje susiklostė ydinga situacija, kai individualią veiklą vykdantys asmenys sudaro grupes (taip vadinamas brigadas), tokiu būdu išvengdami įmonės kūrimo bei darbo santykių. Tokia veikla nebėra individuali vieno žmogaus veikla, o paslėpta įmonės forma.

Siūlo numatyti lengvatinį 5% PVM statybos darbams

Dar vienas iš siūlymų – numatyti lengvatinį 5% PVM statybos darbams (be medžiagų) tose srityse, kur „šešėlis“ yra didžiausias, t.y. fizinių asmenų dažniausiai užsakomiems statybos darbams.

„Taikant PVM lengvatą, galima legaliai veikiančių rangovų kainas padaryti labiau konkurencingas. Tuo pačiu skatinti privačius užsakovus naudotis legaliai veikiančių ir garantijas suteikiančių rangovų paslaugomis, o ne šiek tiek pigesnes paslaugas siūlančiais, bet nelegaliai dirbančiais asmenimis“, – sako D. Gedvilas.

Statybos įstatyme asociaicijos siūlo nustatyti reikalavimą skaitmeniniu būdu kaupti bei perduoti statinio gyvavimo ciklo informaciją. Informacija iš pradžių perduodama statytojui, o vėliau – ir kiekvienam naujam savininkui. Šiuo metu atskiri statybos techniniai reglamentai reglamentuoja skirtingus statybos proceso etapus, taip pat statinio naudojimo priežiūrą po statybos užbaigimo. Kiekvienam etapui reglamentai nustato privalomuosius dokumentus, jų saugojimo bei perdavimo statytojui tvarką. Tačiau unifikuoto reikalavimo kaupti ir perduoti visus statinio gyvavimo ciklo dokumentus (informaciją) statytojui, o vėliau ir kiekvienam naujam savininkui, nėra.

Statinio gyvavimo ciklo dokumentų (informacijos) kaupimas sudarytų prielaidas kiekvienam statinio savininkui turėti apie statinį pilną ir įvairiapusišką informaciją, kuri naudinga statinio eksploatavimo metu, taip pat vykdant bet kokius vėlesnius statybos darbus (rekonstrukcijos, remonto, griovimo).

Galimi infrastruktūros projektų pokyčiai

Siūloma parengti ir laikytis ilgalaikių 3 metų investicijų planų į strateginės svarbos elektros ir susisiekimo infrastruktūrą. Investicijos į elektros ir kelių infrastruktūrą turi būti pakankamos ir tolygios. Tai padėtų rangovinėms vietos įmonėms išlaikyti kompetencijas, pajėgumus, atnaujinti techniką, laiku ir kokybiškai įvykdyti projektus. Šiuo metu vyrauja praktika, rašoma pranešime, kad investicijos staiga drastiškai mažėja arba sparčiai kyla. Dėl mažėjančių investicijų įmonės negali išlaikyti patyrusių specialistų, didėja infrastruktūros nusidėvėjimo lygis, atsiranda kainų dempingas. Dėl staiga išaugusių investicijų mažėja konkurencija, dėl to didėja darbų kaina, dėl skubos prastėja kokybė, projektai vėluoja.

Siūloma parengti Nacionalinį elektros infrastruktūros atnaujinimo planą, kuris atitiktų Nacionalinėje energetikos strategijoje keliamus tikslus. Skirstomasis elektros tinklas, kaip rašoma pranešime, yra pasenęs ir neparuoštas sparčiai besikeičiančiai energetikos rinkai: dėl naujų galių ir apkrovos poreikių nėra galimybės prijungti visų elektrą gaminančių vartotojų, nuosekliai ir kryptingai vystyti elektromobilių pakrovimo stotelių bei kaupiklių tinklą.

Elektros skirstymo tinklo operatorius ESO savo strategijoje tai įvardija kaip pagrindinę riziką ir grėsmę elektros tiekimo patikimumui. 

Skatina parengti naują daugiabučių namų modernizavimo programą ir ją įgyvendinti iki 2035 metų

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 34 tūkst. daugiabučių namų, iš kurių 90 proc. – pastatyti iki 1993 m., – yra energetiškai neefektyvūs ir turėtų būti modernizuojami. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4 000 daugiabučių namų, tačiau per visą programos laikotarpį (2005–2018 m.) buvo atnaujintas tik 2 941 daugiabutis. Rezultatai rodo, rašoma pranešime, kad per metus vidutiniškai modernizuojama tik 313 daugiabučių namų. Tai reiškia, kad, nesikeičiant tempams, visi neefektyviausi daugiabučiai namai bus modernizuoti tik po 100 metų.

Dar vienas svarbus siūlymas – užtikrinti tarpusavio atsiskaitymų discipliną tarp statybos dalyvių.

„Mokėjimų kultūros ugdymas ir finansinės disciplinos skatinimas padės užtikrinti statybų sektoriaus ir visos įmonių grandinės stabilumą: pradedant užsakovu, rangovu ir baigiant subrangovu bei medžiagų tiekėju, – cituojamas D. Gedvilas. – Užsakovas turi laiku atsiskaityti su rangovu. Generalinis rangovas, gavęs atsiskaitymą iš užsakovo, turi laiku atsiskaityti su subrangovais už tinkamai atliktus ir užsakovo priimtus darbus.“