„Trečiąjį ketvirtį butų pardavimo sandorių skaičius šiek tiek smuktelėjo (apie 9 proc.), tačiau trijų ketvirčių rezultatas yra 6,7 proc. geresnis nei 2017-ųjų analogiškas laikotarpis ir 1,6 proc. didesnis nei 2016 m. Jei paskutinį ketvirtį būsto pardavimai pasieks bent šių metų ketvirčio pardavimų vidurkį, bendras rezultatas bus geresnis nei puikiais praėjusiais metais ir vos mažesnis nei rekordiniais 2016-aisiais“, – aiškina CITUS investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Kaunas jau nieko nebestebina: čia kiekvieni metai yra geresni už ankstesnius; ne išimtis ir pastarieji: paskutinis metų ketvirtis buvo geriausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Šioje rinkoje paskutinius trejus metus stebimas aiškus metinis cikliškumas, kai pirmas ketvirtis būna įsibėgėjimo laikotarpis – mažiausias per metus, tačiau antrą ir trečią ketvirčiais rezultatai pastebimai auga ir tada vėl sulėtėja metų pabaigoje.

Pav. 1. Butų pardavimo sandorių skaičius Vilniuje ir Kaune 2016–2018 m. Registrų centro inf.

Vis daugiau parduodama vidutinės ir „premium“ klasės butų

Kitas įdomus dalykas, dėsto ekspertas, šiais metais išryškėjęs NT rinkoje, yra didėjanti aukštos klasės ir pridėtinės vertės būstų paklausa. Tai rodo du dalykus: NT rinkos brandą ir vartotojų lūkesčių augimą, indikuojantį bendrą ekonominės situacijos gerėjimą.

Anksčiau didžiausią santykinę nuperkamų butų dalį sudarė ekonominės klasės butai, o mažiausią – prestižiniai. Dabar šis santykis nepasikeitė, tačiau prestižinės klasės būstai sudaro vis didesnę dalį. Ši tendencija pastebima ir Vilniuje, ir Kaune: per trečią ketvirtį ekonominės klasės būstai Vilniuje sudarė 46 proc., Kaune – 68 proc., vidutinė – atitinkamai, 36 ir 22 proc., o prestižinė – 18 ir 9 proc. Tuo tarpu pernai per tris ketvirčius Vilniuje parduotų ekonominės klasės būstų buvo 51 proc., vidutinės – 39 proc., o prestižinės – beveik dvigubai mažiau, 10 proc. Kaune tuo metu pasiūla buvo per maža ir prestižinės klasės būstai atskirai nebuvo išskiriami. „Gyventojų materialinės padėties vertinimą ir ekonomines prognozes atspindintis vartotojų pasitikėjimo indeksas šių metų rugsėjį pasiekė -2 ir buvo aukščiausias nuo 2015 m. pavasario. Šių metų vidutinė reikšmė kol kas yra apie -4 ir tai rodo kad vartotojai gana santūriai vertina ekonomines perspektyvas, o įvertinus realų ekonomikos augimą tai gali reikšti adekvačius lūkesčius, todėl pasikartoti 2007 m. NT rinkos scenarijui galimybės šiuo metu tikrai nematau“, – įsitikinęs Š. Tarutis.

Didžiausias šio indekso šuolis buvo 2007-aisiais, iki metų vidurio (9–12) – kaip tik tuo laiku kai susiformavo NT burbulas. Tačiau prasidėjus sunkmečiui rodiklis smigo į istorines žemumas (iki -55 2009 m.) ir tik 2013 m. vidutinė metinė indekso reikšmė tapo mažesnė už -10. Eksperto vertinimu, nuosekliai augantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, didėjantis darbo užmokestis, gerėjanti makroekonominė situacija bei augantis NT pirkėjų reiklumas ir augino aukštesnės klasės būstų paklausą.

Dabartinis Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas yra aukštesnis nei Latvijos (-7,2), labai panašus kaip Estijos (-2,4) ir, iš esmės nesiskiria nuo Europos sąjungos (-1,8) bei Eurozonos (-1,9) vartotojų nuotaikų.

Traukiasi skirtumas tarp kainų Vilniuje ir Kaune

Šarūnas Tarutis komentuoja, kad bene didžiausią paklausą turinčių 40–60 m2 ploto butų naujos statybos namuose vidutinės kainos Vilniuje paskutinį ketvirtį pasiekė 1 692 Eur/kv. m (maždaug 1,6 proc. mažiau nei 2018K2), o Kaune – 1 545 Eur/kv. m (maždaug 2,0 proc. daugiau nei 2018K2).

„Natūralu, kad kainos šiuose didžiuosiuose miestuose artėja viena prie kitos. Vilniuje stebima stabili rinkos situacija, todėl kainų korekcijos – labai nežymios, tuo tarpu Kaune paklausa auga didėjant investicijoms regione, augant aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiui, taigi ir vidutiniam darbo užmokesčiui“, – sakė Šarūnas Tarutis.

Pav. 4. Vidutinis darbo užmokestis (bruto) Vilniuje ir Kaune 2016–2018 m. (be individualių įmonių duomenų). Statistikos departamento inf.