Sniego valymo darbus atliekanti bendrovė „Pjovėjai“ tikina, kad pastaruoju metu iškvietimų netrūksta, o po sniegingo savaitgalio tikimasi dar daugiau skambučių.

„Kadangi ši paslauga priklauso nuo kritulių kiekio, tai yra momentiniai iškvietimai. Žinoma, greičiausiai savo stogus apsaugo atsakingiausieji, kurie nedelsdami sprendžia sniego šalinimo nuo stogo klausimą. Didžiausią dėmesį turėtų atkreipti plokštinių stogų turėtojai, nes tokių stogų plotas didelis, nėra nuolydžio, todėl didėja grėsmė stogui įlūžti. Taip pat verta pažymėti, kad prasidėjus atlydžiui ir tirpstant ant stogo esančiam sniegui, jis pasunkėja apie 10 kartų, todėl stogui tenka dar didesnė apkrova ir nevalant sniego sankaupų, stogas gali neatlaikyti“, – savo patirtimi dalinasi pranešime cituojami bendrovės „Pjovėjai“ specialistai.

Koks sniegas kelia didžiausią pavojų?

Mindaugas Ratkevičius, vienos draudimo bendrovės atstovas sako, kad visų tipų stogai reikalauja tinkamos priežiūros. Jeigu plokščius stogus privalu valyti, nes jie įlūžta greičiau, tai ant šlaitinio stogo esančios sniego sankaupos gali netikėtai šliuožti žemyn ir pridaryti žalos greta pastato esančiam turtui, o kartais sužaloja ir pro šalį einančius žmones ar gyvūnus.

„Purus sniegas tokio pavojaus kaip šlapias nekelia, tačiau didelis sniego kiekis ant stogo jau yra ženklas, kad nebegalima delsti. Svarbu pastebėti sniego tekstūrą ir atsižvelgti į oro temperatūrą. Orui atšilus, sniegas gali pradėti po truputį tirpti ir tokiu atveju sniego sankaupos gerokai pasunkėja. Nenuvalytas sniegas linkęs į save sugerti drėgmę bei kitus kritulius, todėl derėtų atkreipti dėmesį ne tik į šylantį orą, bet ir numatomus kritulius“, – sako Mindaugas Ratkevičius.

Gresiantys nemalonumai atlydžio metu

Nevalytas sniegas tirpdamas gali ne tik deformuoti stogo konstrukciją, bet ir pradėti skverbtis pro mažus įplyšimus į pastato vidų ir pridaryti papildomos žalos gyventojams. Todėl stogo būkle, anot eksperto, derėtų rūpintis ne tik žiemą.

„Mikro įplyšimus gyventojai pastebi tik tada, kai kas nors pradeda pro juos skverbtis. Pro mažus tarpelius pratekėjęs ištirpęs sniegas gali kauptis, o net ir nedidelis vandens kiekis pagreitina pelėsio atsiradimą. Jei namo pažeidimai didesni, vanduo gali skverbtis į gyvenamąsias patalpas, tokiu atveju atsiranda tikimybė patirti tiek žalos, kiek patiria kaimynų vandeniu užlieti gyventojai. Žinoma, su tokia rizika dažniausiai susiduria privačių namų savininkai bei viršutinių aukštų daugiabučių gyventojai“, – sako Mindaugas Ratkevičius.

Staiga atšilus, pradėjęs tirpti sniegas didele srove gali pasileisti lietvamzdžiais, kurie, anot eksperto, neretai neatlaiko apkrovos ir lūžta. Sulūžus lietaus nutekėjimo sistemai vanduo gali pradėti lietis namo sienomis, keldamas pavojų apdailos detalėms.

Dažnai didžioji sniego pastatams padaryta žala išryškėja pavasariop. Šylant orui ir žmonėms iš po žiemos aplankant anksčiau buvusias neįvažiuojamas sodybas, stebimas sniego sukeltų žalų skaičiaus augimas.

Kas atsakingas už stogų valymą?

Vilniaus miesto savivaldybes Būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklis pažymi, kad už pastatų stogų būklę atsakingi pastatų valdytojai – privatūs asmenys arba paslaugas teikiantys būsto administratoriai.

„Matydami prastas meteorologines sąlygas mes prevenciškai informuojame pastatų valdytojus, kad jie nuvalytų pastatų stogus, arba varveklius, jei tokie yra susidarę. Be abejo, reaguojame į kiekvieną gyventojų pranešimą, situaciją stebi ir budintys viešosios tvarkos pareigūnai. Esant pavojingai situacijai, inicijuojamas teritorijos aptvėrimas laikina STOP juosta“, – pažymi Marius Žvinklis.