Prieš 21 metus A. Rupšlaukio šeima įsigijo sklypą su nebaigtu statyti namu. Norėjosi gyventi šilčiau, jaukiau ir patogiau, tad vyras negailėjo investicijų į namo atnaujinimą – laikui bėgant pakeitė langus, apšiltino sienas.

Daugelį metų A. Rupšlaukis savo didžiulį namą šildydavo kietuoju kuru: malkomis, anglimis, pjuvenų briketais ir vis pasvajodavo apie patogesnį būdą – geoterminį šildymą. Geoterminio šildymo įrengimu ir jo teikiamais privalumais vyras pradėjo domėtis gana seniai, vos tik Lietuvoje atsirado galimybė tokį įsirengti.

Susipažino su visų tokią paslaugą mūsų šalyje teikiančių įmonių veikla, kai kurioms išsiuntinėjo klausimų, o kai viską išsiaiškino, pasirinko vieną bendrovę iš Vilniaus. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad bendrovė pasirodė patikima, o jai vadovauja A. Rupšlaukio kraštietis. Vyrai ir anksčiau pasikalbėdavo apie geoterminio šildymo įrengimą ir jo privalumus. Namo šeimininkas patenkintas viskuo pasirūpinusios bendrovės darbu. Darbininkai ne tik atvežė įrenginį, bet ir pajungė, paleido, pamokė, kaip jį sureguliuoti.

Ne pigiau, bet patogiau

Kvėdarniškis sako, kad įsirengus geoterminį šildymą išlaidos liko maždaug tokios pat, kaip ir šildant kietuoju kuru, tačiau toks šildymo būdas – žymiai patogesnis. „Dabar namuose visą parą būna 22 laipsniai šilumos ir nereikia nei malkų ruošti, nei ugnies kūrenti, nei pelenų išnešti, nei kamino valyti. Gali išvykti savaitei ir grįžęs randi šiltus namus“, – džiaugiasi šeimininkas.

Alfonsas Rupšlaukis, norėdamas sužinoti, kiek kainuoja elektra namui ir vandeniui šildyti, įsirengė atskirą skaitiklį. Pasak jo, elektra vandeniui pašildyti keturių asmenų šeimai naudojant geoterminį šildymą dabar kainuoja apie 60 litų per mėnesį. Žiemą 300 kvadratinių metrų namo patalpoms sušildyti, esant 14 – 15 laipsnių šalčio lauke, A. Rupšlaukis išleidžia 400-500 litų, kai lauke temperatūra pakyla iki 25 – 28 laipsnių – tuomet už šildymą tenka pakloti 800 litų per mėnesį.

Susigrąžino beveik 15 tūkst. litų

Geoterminį šildymą A. Rupšlaukis jau buvo įsirengęs, kai naršydamas internete netikėtai aptiko kvietimą teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui. Vyras pasinaudojo tokia galimybe ir parengė paraišką. Geoterminio šildymo įrengimas A. Rupšlaukiui kainavo 52 tūkst. litų, iš fondo sulaukė 14 800 litų kompensacijos.

Fondo atstovai buvo atvažiavę patikrinti A. Rupšlaukio įsirengtos geoterminio šildymo sistemos, pateikė pastabų, nufotografavo, o pinigus pervedė maždaug po pusmečio. „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo specialistai situaciją įvertino teisingai, nepagrįstų priekabių neieškojo“, – sako A. Rupšlaukis.

Šiemet lėšos jau paskirstytos

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) ir Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vedėjas Vytautas Bernadišius sako, kad pagal šiais metais Aplinkos ministro patvirtintą Klimato kaitos programos sąmatą detalizuojantį planą ir pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo kvietimus pateiktas fizinių asmenų registracijos formas numatyta paskirstyti – 2519,8 tūkst. Lt atsinaujinančių energijos šaltinių priemonėms. Tai saulės kolektoriai karšto vandens ar elektros energijai gaminti, vėjo jėgainės elektros energijai gaminti, geoterminės energijos įrenginiai, biokuro (granulių ar kieto kuro) katilai ir kt. Aukščiau minėta pinigų suma rezervuota atsinaujinančius energijos šaltinius diegiantiems 298 fiziniams asmenims.

Vieno ar dviejų butų gyvenamiesiems namams atnaujinti (moderinizuoti), pasiekiant pastato energinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau 20 proc., skirti 3427,3 tūkst. Lt. Tai lėšos pastatų sienoms, pamatams (cokoliui), grindims, perdangoms ir stogui šiltinti (įskaitant dangos keitimą), langų, durų, šildymo bei karšto vandens vamzdynų ir jais susijusių radiatorių bei kitų prietaisų keitimą ir kitas priemones, leidžiančias sumažinti pastato energijos suvartojimą. Minėta pinigų suma bus paskirstyta vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimą (moderinizavimą) vykdantiems 183 fiziniams asmenims. 16 asmenų, pateikusių registracijos formas jų priėmimo sustabdymo dieną, įtraukta į rezervinį sąrašą.

Patenkino ne visus prašymus

Visos priemonės pakankamai populiarios, tačiau dažniausiai žmonės diegia biokuro granulių katilus ir šiltina fasadus bei cokolius. Vienam atsinaujinančių energijos šaltinių priemonių projektui subsidija vidutiniškai sudaro – 6331,2 tūkst. Lt, o vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (moderinizavimo) projektams – 18,7 tūkst. Lt. Maksimali subsidijos suma negali būti didesnė nei 50 tūkst. Lt., o diegiamos įrangos bei darbų kompensuojamos išlaidos negali viršyti 30 proc. aplinkos ministro įsakymų patvirtintų jų atskirų maksimalių tinkamų išlaidų dydžių.

Pasak V. Bernadišiaus, buvo netenkintos registracijos formos, kurios neatitiko Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų. Dažniausi neatitikimai – pareiškėjų namai, kuriems prašoma subsidijų, nebaigti statyti (neįregistruoti, kaip baigti nekilnojamojo turto registre), namų paskirtis ne gyvenamoji, o, pavyzdžiui, sodų, poilsio ar kt., registracijos formą pateikė ne namo savininkas. Buvo ir tokių registracijos formų, kuriose nurodytam namui pagal nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruotas teismo antstolių areštas. Neatitinkančių minėtų reikalavimų per abi priemones buvo apie 134 atvejai. Tokios registracijos formos buvo atmestos.

A. Rupšlaukio nuotr.