2022 rugpjūčio 19 d. penktadienis, 4:11
Reklama  |  facebook

Švedijos lietuviai: buto nuomai reikia laukti 3 metus, bet nereikia mokėti nei už šildymą, nei už vandenį

2016-01-04 06:01
Kol Lietuvos vyriausybė popieriuose svarsto variantus, kaip iš šešėlio ištraukti milijardą, būsto nuomotojai ramiai suka savo versliukus, pamiršdami sumokėti valstybei mokesčius už tokiu būdu gautas pajamas. Švedijoje įsikūrę lietuviai pasakoja, kad ten veikianti nuomos sistema visiškai nepanaši į esančią Lietuvoje, o išsinuomoti būstą galima tik iš agentūrų, kurioms priklauso ištisi kvartalai ir net rajonai.
nuotrauka
Švedijoje butai nuomojami tik oficialiai, „bobutės“ šiame versle nedalyvauja. Portalo nuotr.


Karlstado mieste ketverius metus gyvenanti lietuvių pora pasakoja, kad atvykę į Švediją ir panorę išsinuomoti butą, iš pradžių turėjo iš pagrindų išanalizuoti Švedijos nuomos sistemą, kuri visiškai nepanaši į galiojančią Lietuvoje.

„Čia nėra tokio dalyko kaip nuoma iš žmogaus. Kiekvienas norintis išsinuomoti butą turi užpildyti anketą kurioje nors nuomos kompanijoje, atitikti tam tikrus reikalavimus ir laukti savo eilės“, – dėsto Švedijoje gyvenanti lietuvė.

Nuoma – tik iš agentūros

Emigrantė Rita pasakoja, kad norint išsinuomoti butą visų pirma reikia turėti oficialų darbą ir personalinį numerį, įrodantį, kad tu esi Švedijos registracijos sistemoje. Kitu atveju imigrantai negali tiesiog ateiti į agentūrą ir prašyti būsto nuomai, nors ir turi tam pinigų. Tik jei atitinki šiuos pagrindinius reikalavimus gali eiti į būstus nuomojančias kompanijas.

„Mūsų mieste yra trys pagrindinės nuomos kompanijos, kurios turi ištisus rajonus ir namų kompleksus, o ne po kelis butus. Jeigu name yra privačių butų, tai juose ir gyvena patys savininkai, tų būtų nepernuomodami kitiems žmonėms, kaip madinga Lietuvoje“, – pasakoja lietuvė Rita.

Pati didžiausia Karlstado būsto nuomos kompanija, iš kurios pirmąjį butą nuomojosi ir lietuviai – pusiau valstybinė kompanija su atskira taškų sistema.

„Kai užsiregistruoji kompanijoje, tau skiriamas laukimo laikas, kai tu tiesiog stovi eilėje ir renki taškus. Čia visi registruoti klientai lygūs ir laukia, kol surinks daugiau taškų už kitus. Kitose kompanijose, galima tiesiog „kaboti ant laido“ ir laukti, kad pirmas paspaustum ant atsiradusio laisvo buto“, – apie skirtingų agentūrų veikimo principą pasakoja emigrantė.

Laukti reikia net ir 3 metus

Pasak moters, renkant taškus, registruotam klientui agentūra kasdien skiria po 5-10 taškų priklausomai nuo to, kiek konkreti yra būsto paieška. Jeigu žmogus pasirenka tiesiog miestą ir jam visiškai nesvarbu, kurioje dalyje ir kokio dydžio butas atsirastų, tuomet jam skiriama mažiau taškų per dieną. Tačiau jei anketoje pažymėta, kad ieškoma buto konkrečiame rajone su aiškiais nurodymais, tai toks klientas gauna daugiau taškų per dieną. Bet tokiu atveju mažėja galimybių, kad greitu metu atsiras butas pagal žmogaus keliamus reikalavimus. 

Rita atskleidžia, kad daugybė imigrantų ir pačių švedų lygiomis teisėmis taip rinkdami taškus buto laukia net metus ar trejus. Todėl, pasak jos, žmonės pirmą butą ima nelabai paisydami savo tikrųjų poreikių – gyvendami jame laukia, kol atsiras toks, kuris atitiktų jų poreikius.

„Kai atsiranda laisvas butas, kompanija į savo puslapį įkelia informaciją ir visi jo norintys interesantai pažymi skelbimą, kad norėtų to buto. Tada sistema automatiškai atrenka 10 žmonių, turinčių daugiausiai taškų, ir tik juos pakviečia apžiūrėti pasirinkto būsto“, – Švedijoje veikiančios nuomos sistemos subtilybes vardija lietuvė.

Pagal sistemos rodmenis laukiantys eilėje mato, į kurį butą kiek žmonių pretenduoja. Rita atskleidžia, kad dažnai to paties buto nori net po kelis šimtus agentūros klientų. Tad net ir daugiausiai taškų turintys klientai negali būti tikri, kad gaus norimą variantą.

„Po buto apžiūros žmonės pasako, ar nori to buto, ar ne. Tarkim, 5 interesantai iš 10 pasako, kad nori jį nuomotis. Tada galutinį nugalėtoją išrenka nuomos kompanijos administracija, nes Švedijoje dar atsižvelgiama į pirmumo teisę. Galbūt tarp jų yra žmonių, kurie turi rimtą priežastį gauti tą konkretų būstą. Viena iš tokių priežasčių – šeimos skyrybos ir poreikis turėti atskirą butą konkrečiame rajone, nes vaikas eina į greta esantį darželį ir pan.“, – nuomos rinkos specifiką dėsto Rita.

Pabėgėliai visada nugali

Anksčiau Rita džiaugėsi dėl lygių galimybių ir galiojančių pirmumo teisių pretenduojant į nuomos rinkoje esantį būstą, mat pradėjus lauktis vaikelio tikėjosi pasinaudoti privilegija ir lengviau gauti erdvesnį butą.

Tačiau, pasak lietuvės, šiemet situacija kardinaliai pasikeitė.

„Dabar visas sąlygas labai keičia pabėgėliai. Jie visais atvejais turi pirmumo teisę, nes jie apskritai neturi jokio buto, o valstybė yra įsipareigojusi suteikti būstą. O dar ir prieš pabėgėlius būstų trūko, tai dabar situacija dar labiau pablogėjo. Be to, žmogus renkasi butą ir pagal savo biudžetą, o valstybė pabėgėliams nuomoja būstą už bet kokią kainą, nebūtinai žemiausią“, – apie globalios problemos poveikį nuomos rinkai pasakoja tautietė.

Pasak moters, naujiems imigrantams išvis sunku išsinuomoti būstą, nes jie apskritai neturi jokių teisių ar privilegijų. Atvykėliai turi kiek įmanoma anksčiau užsiregistruoti nuomos kompanijose, nes gauti pirmą būstą realu tik po kokių metų, tad daugelis su šeimomis glaudžiasi pas savo draugus, pažįstamus ir laukia bet kokio atsilaisvinusio buto.

„Bet kad išsinuomotum butą, turi turėti darbą, nuolatines pajamas, nes jie žiūri į tuos dalykus. Be oficialaus darbo buto nuomai negausi“, – pabrėžia Rita.

Už šildymą niekas nemoka

Negavę jokio pasiūlymo iš senosios nuomos kompanijos, lietuviai nusprendė keisti taktiką ir būsto pradėjo dairytis kitose agentūrose. 

„Gali iš vienos kompanijos pereiti į kitą. Tuomet kompanijos tarpusavyje prašo leidimo sistemoje patvirtinti tavo finansinę situaciją ir tik jeigu tu tai kompanijai atrodai patikimas, gali pretenduoti į jų turimą butą“, – apie tai, kaip gavo naują, erdvesnį butą, atskleidžia Rita.

Pasak moters, Švedijoje viskas vyksta oficialiai. „Nėra taip, kad duotum kažkokiai bobutei šlamančių į kišenę ir apeitum oficialius reikalavimus. Ir tie taškai yra sukurti tam, kad būtų kiek įmanoma skaidresnė sistema“ , – sako Rita.

Šiuo metu pora už 5500 kronų (apie 600 Eur) nuomojasi 2 su puse kambario butą iš privačios kompanijos. Į nuomos kainą įeina šildymas, vanduo, laiptinės priežiūra, šiukšlių išvežimas išskyrus elektrą ir internetą. 

„Kituose rajonuose, kiek girdėjau, reikia mokėti už vandenį, tačiau už šildymą nereikia mokėti niekam“, – apie kiekvieno lietuvio didžiausią siaubą – šildymą, pasakoja Rita.

Remontas – iš buto rezervo lėšų

Karlstade butai paprastai nuomojami tušti, be jokių baldų, tik su virtuvės baldais ir integruota technika.

Kiekvienas nuomojamas butas turi rūsį arba sandėliuką ir palėpę. Prie kiekvieno namų komplekso yra gana didelės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau už automobilio vietą reikia susimokėti atskirai.

„Kai nuomojiesi butą, remonto pats nedarai. Jeigu atėjęs į naują butą nori pakeisti čiaupus, tapetus ar, pavyzdžiui, naujo šaldytuvo, apie tai tiesiog pasakai kompanijai. Atėjęs kompanijos atstovas įvertina situaciją ir nusprendžia, ar tikrai visa tai reikia pakeisti. Jeigu sprendimas bus jūsų naudai, visus buto atnaujinimo darbus kompanija atliks savo lėšomis“, – išskirtinę besinuomojančių padėtį atskleidžia emigrantė.

Tačiau, pasak moters, net jei kompanija nusprendžia, kad remonto darbai nėra būtini, o naujakuriai jų pageidauja, kompanija juos atlieka, o visas remonto išlaidas paskirsto nuomininko pasirinktam periodui (iki šešerių metų trukmės) ir tiesiog prideda prie nuomos mokesčio.

„Tačiau jeigu aš pasidariau remontą ir jo išlaidas paskirsčiau 5 metams, bet po metų iš to buto išsikrausčiau, naujas nuomininkas turi perimti visus mano įsipareigojimus ir mokėti už mano remontą“, – pasakoja Rita.

Išsikraustant butą taip pat apžiūri kompanijos atstovas ir jeigu, jo manymu, būstui padaryta žala, nuomininkui skiriama piniginė bauda: už dėmes, skyles ar kitą butui padarytą žalą. 

„Kiekviena bauda, kurią sumoka senieji nuomininkai, kabo konkretaus buto rezerve, kad naujai atėję gyventojai už tos žalos pašalinimą neturėtų mokėti iš savo kišenės“, – apie tai, kaip sutaupyti darant remontą nuomojamam bute, pasakoja Švedijoje gyvenanti lietuvė. 
Statybunaujienos.lt




NT projektai

nuotrauka
2022-08-17 09:28
Būsto paskolą planuojantys imti gyventojai visada skatinami kruopščiai pasiruošti laukiančioms procedūroms, tarp jų – ir atitinkamų formų pildymui bei reikiamų dokumentų pateikimui. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pasakoja, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis imti būst...
nuotrauka
2022-08-17 08:59
Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido po...
nuotrauka
2022-08-17 07:29
Palangoje, beveik 6 ha teritorijoje iškils naujas poilsio ir darbo prie jūros kompleksas „Futuristai“ – pirmasis Baltijos šalyse dalijimosi būstu projektas, į kurį investuojama 50 mln. EUR. Jis išsiskirs ne tik tvariais techniniais sprendimais, bet ir nauju verslo modeliu.
nuotrauka
2022-08-16 10:40
Kas penktas Kauno miesto ar rajono gyventojas šiemet planuoja įsigyti būstą, rodo apklausos rezultatai. Toks pat gyventojų nusiteikimas fiksuotas ir vasario pabaigoje, dar prieš Rusijos karo Ukrainoje pradžią. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai tikina, kad nei įtempta ekonominė situacija, nei kar...
nuotrauka
2022-08-11 12:02
Vasarai įpusėjus šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje nešyla - šiemet parduotų NT objektų skaičius yra maždaug 17 proc. mažesnis nei analogišku laikotarpiu prieš metus. Įtaka tokiam NT rinkos lėtėjimui turi ženkliai išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus nekilnojamojo turto k...
nuotrauka
2022-08-10 13:19
Kunigiškėse, vos 250 m nuo jūros kranto, įpusėjo 70-ties apartamentų kvartalo „Hill Garden“ statybos. Tai arčiausiai jūros kopų esantis projektas, kurį šiuo metu galima įsigyti. Į jį kurorto specifiką išmanantis vystytojas sudėjo visą savo patirtį ir entuziazmą ieškodamas unikalumo, todėl daugybę pa...
nuotrauka
2022-08-02 11:27
Nepaisant augančių būsto kainų, lietuviai žvalgosi naujų butų ir planuoja jų įsigijimą. Kaip rodo „Citadele" banko iniciatyva bendrovės „Norstat" atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, beveik pusę (46 proc.) lietuvių dominta nauji būsto projektai, o 11 proc. butą viename iš jų norėtų įsigyti nie...
nuotrauka
2022-08-02 09:44
Sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims dėl baimės neišsimokėti paskolos pensijoje. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pabrėžia, kad amžiaus riba, iki kurios būtų galima pasiimti paskolą, – neegzistuoja, viskas priklauso nuo pajamų tvaru...
nuotrauka
2022-07-27 09:58
Svarstydami įsigyti nuosavą būstą ir planuodami skolintis pinigų iš banko, stengiamės kuo tiksliau įvertinti savo finansines galimybes, tačiau neretai pamirštame suskaičiuoti ne tik būsto paskolos dydį, bet ir papildomas išlaidas, su kuriomis teks susidurti įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tam, kad vė...
nuotrauka
2022-07-27 09:31
Vilniaus m. savivaldybei išdavus statybos leidimą, NT vystytojas „Lithome“ sostinės dešiniajame Neries krante pradeda projekto „Šnipiškių perspektyvos“ II etapo statybas. Į 46 butus ir komercines patalpas turintį daugiabutį „Lithome“ investuos 5,2 mln. Eur, o statybas planuoja pabaigti iki 2023 m. I...
nuotrauka
2022-07-26 09:22
Įsigyti nuosavą būstą norėtų dauguma lietuvių, o kasmet tai padaryti lig šiol pavykdavo vis didesnei daliai žmonių. Lietuvos statistikos biuro duomenimis, pastarąjį dešimtmetį nuosavų butų ir namų mūsų šalyje daugėja, populiariausi – dviejų kambarių butai.
nuotrauka
2022-07-21 09:46
Lietuviai pirmąjį būstą tikisi įsigyti arba įsigyja gerokai jaunesni nei Europos vidurkis: 39 proc. lietuvių tai padarė arba tikisi padaryti būdami 26-35 metų, atskleidė šių metų birželio mėnesį atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Tuo tarpu „Statista" duomenimis, Europoje tokiame amžiuje pir...
nuotrauka
2022-07-21 09:29
Įsigyti būstą norintys asmenys dažnai pasirenka savo svajonę finansuoti būsto paskola. Tačiau šis finansinis įsipareigojimas reikalauja atsakingumo ir atidaus savo mėnesinių pajamų įsivertinimo. Kaip tai padaryti kritiškai ir kiek savo pajamų galima skirti būsto paskolai, pasakoja „Luminor“ banko bū...
nuotrauka
2022-07-19 11:29
Prognozuojamas palūkanų normų didėjimas skatina dalį gyventojų apsvarstyti paskolos grąžinimo galimybę anksčiau termino. Nors skolinantis trumpesniam laikui sumokama mažiau palūkanų, finansų specialistai ragina gerai apsvarstyti, nes toks sprendimas vėliau gali virsti finansine našta.
nuotrauka
2022-07-19 10:09
Antrasis 2022 m. ketvirtis atskleidė skirtingą naujo būsto įperkamumą Kaune ir Vilniuje. Kaune, kitaip nei Vilniuje, nesant tokio pasiūlos trūkumo, konkurencinė aplinka prilaikė kainų didėjimą, ir kauniečiai pajuto mažesnį perkamosios galios apribojimą bei galėjo laisviau rinktis naują būstą.
nuotrauka
2022-07-18 11:06
UAB „Eika“ būdama projekto valdytoja pradeda gyvenamojo projekto „Metų laikai“ statybas ir pardavimus. Naujasis projektas kursis 2.579 hektarų teritorijoje, „Eika Development Fund“ įsigytame žemės sklype, adresu Visorių g. 27, Vilnius. Pirmasis statybų etapas truks nuo 2022 m. II ketvirčio iki 2023 ...
nuotrauka
2022-07-14 10:43
NT plėtros bendrovių grupė „Omberg group“ Pilaitėje pradėjo mažaaukščių daugiabučių projekto „Vyšnios“ pirmojo etapo statybas. Keturiuose pastatuose bus įrengta 180 A++ energinės klasės butų ir komercinės patalpos.
nuotrauka
2022-07-14 10:20
Vis daugiau lietuvių vertina toliau nuo didmiesčių centrų esančius rajonus ar net užmiestį. Tai parodė „YIT Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. Labiausiai iš centro išsikelti nori vyresnio amžiaus respondentai, tuo tarpu centre gyventi linkę aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.
nuotrauka
2022-07-14 09:06
Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų.
nuotrauka
2022-07-11 13:13
Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „EIKA“ nuo 2014 m. plėtojamame projekte „Bajorų alėjos“ pradedami II etapo antrajame kvartale statybos ir pardavimai. Šis etapas naujo būsto pasiūlą Vilniuje papildys 97 butais. Investicijos į šį etapą sieks 12 mln. Eur.

Statybunaujienos.lt » NT projektai