Karlstado mieste ketverius metus gyvenanti lietuvių pora pasakoja, kad atvykę į Švediją ir panorę išsinuomoti butą, iš pradžių turėjo iš pagrindų išanalizuoti Švedijos nuomos sistemą, kuri visiškai nepanaši į galiojančią Lietuvoje.

„Čia nėra tokio dalyko kaip nuoma iš žmogaus. Kiekvienas norintis išsinuomoti butą turi užpildyti anketą kurioje nors nuomos kompanijoje, atitikti tam tikrus reikalavimus ir laukti savo eilės“, – dėsto Švedijoje gyvenanti lietuvė.

Nuoma – tik iš agentūros

Emigrantė Rita pasakoja, kad norint išsinuomoti butą visų pirma reikia turėti oficialų darbą ir personalinį numerį, įrodantį, kad tu esi Švedijos registracijos sistemoje. Kitu atveju imigrantai negali tiesiog ateiti į agentūrą ir prašyti būsto nuomai, nors ir turi tam pinigų. Tik jei atitinki šiuos pagrindinius reikalavimus gali eiti į būstus nuomojančias kompanijas.

„Mūsų mieste yra trys pagrindinės nuomos kompanijos, kurios turi ištisus rajonus ir namų kompleksus, o ne po kelis butus. Jeigu name yra privačių butų, tai juose ir gyvena patys savininkai, tų būtų nepernuomodami kitiems žmonėms, kaip madinga Lietuvoje“, – pasakoja lietuvė Rita.

Pati didžiausia Karlstado būsto nuomos kompanija, iš kurios pirmąjį butą nuomojosi ir lietuviai – pusiau valstybinė kompanija su atskira taškų sistema.

„Kai užsiregistruoji kompanijoje, tau skiriamas laukimo laikas, kai tu tiesiog stovi eilėje ir renki taškus. Čia visi registruoti klientai lygūs ir laukia, kol surinks daugiau taškų už kitus. Kitose kompanijose, galima tiesiog „kaboti ant laido“ ir laukti, kad pirmas paspaustum ant atsiradusio laisvo buto“, – apie skirtingų agentūrų veikimo principą pasakoja emigrantė.

Laukti reikia net ir 3 metus

Pasak moters, renkant taškus, registruotam klientui agentūra kasdien skiria po 5-10 taškų priklausomai nuo to, kiek konkreti yra būsto paieška. Jeigu žmogus pasirenka tiesiog miestą ir jam visiškai nesvarbu, kurioje dalyje ir kokio dydžio butas atsirastų, tuomet jam skiriama mažiau taškų per dieną. Tačiau jei anketoje pažymėta, kad ieškoma buto konkrečiame rajone su aiškiais nurodymais, tai toks klientas gauna daugiau taškų per dieną. Bet tokiu atveju mažėja galimybių, kad greitu metu atsiras butas pagal žmogaus keliamus reikalavimus. 

Rita atskleidžia, kad daugybė imigrantų ir pačių švedų lygiomis teisėmis taip rinkdami taškus buto laukia net metus ar trejus. Todėl, pasak jos, žmonės pirmą butą ima nelabai paisydami savo tikrųjų poreikių – gyvendami jame laukia, kol atsiras toks, kuris atitiktų jų poreikius.

„Kai atsiranda laisvas butas, kompanija į savo puslapį įkelia informaciją ir visi jo norintys interesantai pažymi skelbimą, kad norėtų to buto. Tada sistema automatiškai atrenka 10 žmonių, turinčių daugiausiai taškų, ir tik juos pakviečia apžiūrėti pasirinkto būsto“, – Švedijoje veikiančios nuomos sistemos subtilybes vardija lietuvė.

Pagal sistemos rodmenis laukiantys eilėje mato, į kurį butą kiek žmonių pretenduoja. Rita atskleidžia, kad dažnai to paties buto nori net po kelis šimtus agentūros klientų. Tad net ir daugiausiai taškų turintys klientai negali būti tikri, kad gaus norimą variantą.

„Po buto apžiūros žmonės pasako, ar nori to buto, ar ne. Tarkim, 5 interesantai iš 10 pasako, kad nori jį nuomotis. Tada galutinį nugalėtoją išrenka nuomos kompanijos administracija, nes Švedijoje dar atsižvelgiama į pirmumo teisę. Galbūt tarp jų yra žmonių, kurie turi rimtą priežastį gauti tą konkretų būstą. Viena iš tokių priežasčių – šeimos skyrybos ir poreikis turėti atskirą butą konkrečiame rajone, nes vaikas eina į greta esantį darželį ir pan.“, – nuomos rinkos specifiką dėsto Rita.

Pabėgėliai visada nugali

Anksčiau Rita džiaugėsi dėl lygių galimybių ir galiojančių pirmumo teisių pretenduojant į nuomos rinkoje esantį būstą, mat pradėjus lauktis vaikelio tikėjosi pasinaudoti privilegija ir lengviau gauti erdvesnį butą.

Tačiau, pasak lietuvės, šiemet situacija kardinaliai pasikeitė.

„Dabar visas sąlygas labai keičia pabėgėliai. Jie visais atvejais turi pirmumo teisę, nes jie apskritai neturi jokio buto, o valstybė yra įsipareigojusi suteikti būstą. O dar ir prieš pabėgėlius būstų trūko, tai dabar situacija dar labiau pablogėjo. Be to, žmogus renkasi butą ir pagal savo biudžetą, o valstybė pabėgėliams nuomoja būstą už bet kokią kainą, nebūtinai žemiausią“, – apie globalios problemos poveikį nuomos rinkai pasakoja tautietė.

Pasak moters, naujiems imigrantams išvis sunku išsinuomoti būstą, nes jie apskritai neturi jokių teisių ar privilegijų. Atvykėliai turi kiek įmanoma anksčiau užsiregistruoti nuomos kompanijose, nes gauti pirmą būstą realu tik po kokių metų, tad daugelis su šeimomis glaudžiasi pas savo draugus, pažįstamus ir laukia bet kokio atsilaisvinusio buto.

„Bet kad išsinuomotum butą, turi turėti darbą, nuolatines pajamas, nes jie žiūri į tuos dalykus. Be oficialaus darbo buto nuomai negausi“, – pabrėžia Rita.

Už šildymą niekas nemoka

Negavę jokio pasiūlymo iš senosios nuomos kompanijos, lietuviai nusprendė keisti taktiką ir būsto pradėjo dairytis kitose agentūrose. 

„Gali iš vienos kompanijos pereiti į kitą. Tuomet kompanijos tarpusavyje prašo leidimo sistemoje patvirtinti tavo finansinę situaciją ir tik jeigu tu tai kompanijai atrodai patikimas, gali pretenduoti į jų turimą butą“, – apie tai, kaip gavo naują, erdvesnį butą, atskleidžia Rita.

Pasak moters, Švedijoje viskas vyksta oficialiai. „Nėra taip, kad duotum kažkokiai bobutei šlamančių į kišenę ir apeitum oficialius reikalavimus. Ir tie taškai yra sukurti tam, kad būtų kiek įmanoma skaidresnė sistema“ , – sako Rita.

Šiuo metu pora už 5500 kronų (apie 600 Eur) nuomojasi 2 su puse kambario butą iš privačios kompanijos. Į nuomos kainą įeina šildymas, vanduo, laiptinės priežiūra, šiukšlių išvežimas išskyrus elektrą ir internetą. 

„Kituose rajonuose, kiek girdėjau, reikia mokėti už vandenį, tačiau už šildymą nereikia mokėti niekam“, – apie kiekvieno lietuvio didžiausią siaubą – šildymą, pasakoja Rita.

Remontas – iš buto rezervo lėšų

Karlstade butai paprastai nuomojami tušti, be jokių baldų, tik su virtuvės baldais ir integruota technika.

Kiekvienas nuomojamas butas turi rūsį arba sandėliuką ir palėpę. Prie kiekvieno namų komplekso yra gana didelės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau už automobilio vietą reikia susimokėti atskirai.

„Kai nuomojiesi butą, remonto pats nedarai. Jeigu atėjęs į naują butą nori pakeisti čiaupus, tapetus ar, pavyzdžiui, naujo šaldytuvo, apie tai tiesiog pasakai kompanijai. Atėjęs kompanijos atstovas įvertina situaciją ir nusprendžia, ar tikrai visa tai reikia pakeisti. Jeigu sprendimas bus jūsų naudai, visus buto atnaujinimo darbus kompanija atliks savo lėšomis“, – išskirtinę besinuomojančių padėtį atskleidžia emigrantė.

Tačiau, pasak moters, net jei kompanija nusprendžia, kad remonto darbai nėra būtini, o naujakuriai jų pageidauja, kompanija juos atlieka, o visas remonto išlaidas paskirsto nuomininko pasirinktam periodui (iki šešerių metų trukmės) ir tiesiog prideda prie nuomos mokesčio.

„Tačiau jeigu aš pasidariau remontą ir jo išlaidas paskirsčiau 5 metams, bet po metų iš to buto išsikrausčiau, naujas nuomininkas turi perimti visus mano įsipareigojimus ir mokėti už mano remontą“, – pasakoja Rita.

Išsikraustant butą taip pat apžiūri kompanijos atstovas ir jeigu, jo manymu, būstui padaryta žala, nuomininkui skiriama piniginė bauda: už dėmes, skyles ar kitą butui padarytą žalą. 

„Kiekviena bauda, kurią sumoka senieji nuomininkai, kabo konkretaus buto rezerve, kad naujai atėję gyventojai už tos žalos pašalinimą neturėtų mokėti iš savo kišenės“, – apie tai, kaip sutaupyti darant remontą nuomojamam bute, pasakoja Švedijoje gyvenanti lietuvė.