„Savivaldybės pačios nustato lengvatas ir tarifus, vienos pasirenka juos aukštesnius, kitos – žemesnius. Finansų ministerija pateikia savivaldybėms įrankį, kuriuo naudodamosis jos gali pasilyginti su panašiomis savivaldybėmis ir įsivertinti, kiek jų pajamos galėtų būti didesnės, jei atitiktų vidurkį. Remiantis šia analize, savivaldybės gali atitinkamai formuoti pajamų politiką, geriausiai atitinkančią jų gyventojų poreikius“, – Finansų ministerijos pranešime cituojamas ministrės patarėjas Darius Sadeckas.

Savivaldybių pajamos susideda iš gyventojų pajamų mokesčio, dotacijų iš valstybės biudžeto ir savarankiškų pajamų. Savarankiškas pajamas sudaro tokios pajamos, kurias savivaldybė gauna nepriklausomai nuo centrinės valdžios finansavimo ar dotacijų, t.y., mokesčiai, rinkliavos ar pajamos iš savivaldybės teritorijoje teikiamų paslaugų.

Vieni pagrindinių savarankiškų mokestinių pajamų šaltinių savivaldybėms yra žemės ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai. Svetainėje galima nagrinėti savarankiškų pajamų struktūrą, dalį nuo viso biudžeto, jos dinamiką bei kiek savivaldybių pajamos galėtų būti didesnės, jei jos peržiūrėtų nuo jų tiesiogiai priklausomus veiksnius, t.y., sumažintų klasterio vidurkį viršijančias lengvatas arba padidintų tarifus, mažesnius už klasterio vidurkį. Atliktas vertinimas rodo, kad dėl šių veiksnių 2021 m. savivaldybės papildomai galėjo gauti 26,38 mln. eurų pajamų.

Siekiant palyginamumo, savivaldybės suskirstytos į klasterius (didieji miestai, kurortai, kaimiškosios ir kitos savivaldybės) laikantis principo, kad skirtumai juose būtų kuo mažesni, o tarp skirtingų klasterių – kuo didesni. Svetainėje naudojami santykiniai pajamas lemiančių veiksnių (lengvatų ir tarifų) rodikliai, kurie leidžia lyginti savivaldybes tarpusavyje. 

Pavyzdžiui, kaip pavaizduota 1-ame grafike (iš viršaus į apačią), didžiųjų miestų klasterio NT mokesčio lengvatų vidurkio rodiklis yra -70,9 €/ha – jis parodo, kad šio klasterio savivaldybės 2021 m. vidutiniškai suteikė 70,9 euro lengvatų, tenkančių 1 užstatytos teritorijos hektarui. Visos savivaldybės, kurios suteikia didesnes lengvatas (į kairę nuo vidurkio), turės pajamų atotrūkius, kuriuos galima pamatyti 2-ame grafike (apačioje).

2-ame grafike pavaizduota, kokios būtų potencialios pajamos (pajamų atotrūkis) tose didžiųjų miestų klasterio savivaldybėse, jeigu taikomos NT mokesčio lengvatos būtų sumažintos iki klasterio vidurkio.

Svetainėje galima pasižiūrėti, kiek daugiau pajamų prie savo biudžetų galėtų surinkti savivaldybės bei kiek tai sudaro procentiškai. Didžiausias potencialias papildomas pajamas iš turto mokesčių, lyginant su savivaldybės biudžetu, 2021 m. galėjo surinkti šios savivaldybės: Vilniaus r. – 3,47 proc. papildomų pajamų, Klaipėdos r. – 3,39 proc., Šiaulių r. – 2,59 proc., Kauno r. – 1,84 proc., Kretingos r. – 1,84 proc.

Kaip pavyzdys pasirinkta Vilniaus r. savivaldybė, 2021 m. duomenimis, potencialiai galėjusi surinkti daugiausia pajamų iš turto mokesčių, lyginant su jos biudžetu.

Vilniaus r. savivaldybė priklauso kitų savivaldybių klasteriui (šiam klasteriui taip pat priklauso Elektrėnų, Kaišiadorių r., Kauno r., Klaipėdos r., Marijampolės, Mažeikių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Utenos r. ir Visagino savivaldybės). 2021 m. jos pajamos siekė iš viso 134,28 mln. eurų: GPM sudarė 54 proc. arba 72,49 mln. eurų, dotacijos – 37,7 proc. arba 50,57 mln. eurų, savarankiškos pajamos – 8,4 proc. arba 11,22 mln. eurų.

2021 m. Vilniaus r. savivaldybės savarankiškas pajamas sudarė: žemės mokestis – 24,4 proc., 2,74 mln. eurų, NT mokestis – 17,9 proc., 2,01 mln. eurų, kitos savarankiškos pajamos – 57,6 proc., 6,46 mln. eurų.

Žemės ir NT mokesčių bendros pajamos 2021 m. Vilniaus r. savivaldybėje sudarė iš viso 4,75 mln. eurų. Tuo tarpu turto mokesčių pajamų atotrūkis sudarė 4,65 mln. eurų (palyginimui – 2015 m. turto mokesčių pajamų atotrūkis šioje savivaldybėje sudarė 2,41 mln. eurų – 2015-2021 m. atotrūkis nuosekliai augo, išskyrus 2019 m., kai buvo sumažėjęs iki 2,7 mln. eurų).

Šį 4,65 mln. eurų atotrūkį sudaro atotrūkis dėl lengvatų – 1,31 mln. eurų, atotrūkis dėl tarifų – 3,35 mln. eurų. Būtent ši suma – 4,65 mln. eurų – sudaro anksčiau minėtą savivaldybės turto mokesčių pajamų potencialą – 3,47 proc., t.y., tiek prie bendro biudžeto (134,28 mln. eurų) savivaldybė galėtų gauti papildomai, jei peržiūrėtų savo turto mokesčių lengvatas ir tarifus iki klasterio vidurkio. Minėtos potencialios savivaldybės pajamos – 4,65 mln. eurų – sudaro beveik tiek pat, kiek 2021 m. savivaldybė surinko iš turto mokesčių (4,75 mln. eurų), t.y., šių mokesčių ji galėtų surinkti beveik dvigubai daugiau nei 2021 m. (97,92 proc. daugiau).

Vertinant pajamų iš turto mokesčių atotrūkį, siūloma pirmenybę teikti tarifų ir lengvatų nuo klasterio vidurkio analizei. Informaciniais tikslais svetainėje taip pat pateikiamas:

• savivaldybių turto mokesčių pajamų atotrūkio palyginimas su šalies vidurkiu. Jis parodo, kokios būtų visų savivaldybių bendros bei atskirų savivaldybių potencialios pajamos, jei jos pasiektų šalies vidurkio pajamų lygį ir kokia būtų šių pajamų struktūra. Objektyviau yra lyginti turto mokesčių pajamų atotrūkius klasteriuose, nes juose lyginamos panašesnės savivaldybės pagal savo socialinius-ekonominius rodiklius.
• nekilnojamojo ir žemės turto vertė ir jos sąlygotas mokestinės bazės rodiklio atotrūkis. Jis tiesiogiai nepriklauso nuo savivaldybės sprendimų, tačiau šis vertinimas parodo, koks potencialus pajamų lygis būtų sumažėjus šiam atotrūkiui. Pajamų padidėjimui dėl mokesčio bazės (turto vertės) pasikeitimo savivaldybė turi daug mažiau įtakos, lyginant su turto mokesčių lengvatų ir tarifų pakeitimu, kuriems savivaldybė turi tiesioginę sprendimų priėmimo galią, turto mokesčių įstatymuose apibrėžtose ribose.