Panašiai teigia ir A. Ragauskas, Lietuvos mokslininkai jau senokai sėkmingai konkuruoja Lietuvos mokslinių tyrimų idėjų finansavimo ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo tiek Europos Sąjungoje, tiek ir globalioje rinkoje. 

Verslumas ir žinių troškimas – suderinami?

Anot A. Pundzienės, tiek naujų žinių kūrimas, tiek verslo vystymas yra ypatingai laikui imlūs procesai. 

„Ypač pradžioje – žinioms imlaus produkto arba paslaugos sukūrimas ir įdiegimas rinkoje; nuolatinė investicijų paieška; tiekėjų, klientų, partnerių ir investuotojų tinklo įvairiose rinkose išvystymas; augančios organizacijos valdymas, visa tai jau užima 24 val. per parą. Todėl pasaulyje universitetai ir tyrimų institutai įvairiai sprendžia tyrėjo ir verslininko karjeros derinimo klausimą“, – sako ji.

Sėkmingai žinioms imlius verslus kuria ir vysto tie universitetai bei institutai, kurie užtikrina, kad tyrėjui, nepavykus išvystyti sėkmingo verslo, jie gali grįžti dirbti į savo ankstesnę darbovietę ir pareigas. Pavyzdžiui, Stanford Research Institute (SRI), ne tik išlaiko tyrėjo darbo vietą, bet ir pusę metų moka tyrėjui – startuolio įkūrėjui ir jo komandai atlyginimą. 

„Taip mokslininkas gali greitai ir pilnai įsitraukti į idėjos išvystymą ir jos komercializavimą. Deja, aplink apstu atvejų, kai žinioms imlios idėjos pagrindu sukurtas startuolis „merdi“, nes mokslininkas dėl savo pagrindinių pareigų neturi laiko jo vystyti, pritraukti investicijų ir pasamdyti patyrusį vadovą“, – pasakoja A. Pundzienė.

Tuo tarpu A. Ragauskas teigia, kad modernus verslas greitai kintančioje, daugiaprasmėje, kompleksinėje ir neapibrėžtoje aplinkoje, būdingoje XXI amžiui, yra labai arti mokslo. 

„Nors versle sprendžiamos kitokios problemos, negu mokslo tyrimuose, bet mokslininko, tyrėjo įgūdžiai ir metodai puikiai naudojami multimilijardiniuose aukštų technologijų versluose, kurių modeliai ir algoritmai remiasi sudėtinga matematika ir dirbtiniu intelektu. Verslumas yra vargu ar tinkama sąvoka, kai kalbame apie iš mokslinio pažinimo gimstančias aukštas technologijas. Čia veikia ypatingos modernių verslų kompetencijos“, – priduria jis.

Komandinis žaidimas tarp verslo ir mokslo

„Tam prireikia daugybės skirtingų kompetencijų ir praktinių patirčių rinkose. Mokslininkas, kaip individas, tiesiog negali turėti tokių specializuotų kompetencijų dėl savo veiklos specifikos”, – priduria jis.

A. Pundzienė įsitikinusi, kad suderinti galima viską, tačiau pagrindinis klausimas – kaip to pasiekti. 

„Mokslą ir verslą yra būtina derinti, tačiau tam reikalinga inovacijų ekosistema, kurioje mokslo ir verslo dermė yra vertybė. Gyvybinga inovacijų ekosistema reiškia formalų ir ne formalų bendradarbiavimą tarp tyrėjų, tyrėjų komandų, universitetų, institutų, jau veikiančių startuolių, brandžių įmonių, investuotojų ir visuomenės lyderių, atitinkamų valstybės agentūrų ir kitų suinteresuotų pusių. Lietuvai, kaip mažai šaliai, ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklai.

Lietuvoje, kurioje privačių investuotojų į žinioms imlų verslą nėra daug, į tyrėjo darbo laiką, skirtą idėjos komercializavimui gali ir turi investuoti atitinkamos mokslinius tyrimus ir inovacijas finansuojančios agentūros, tokios kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), patys universitetai ir institutai“, – sako ji. 

Šaltinis – KTU inf. ir nuotr.