2022 gegužės 28 d. šeštadienis, 3:56
Reklama  |  facebook

Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo idėjų kelionė

2020-11-05 10:39
Ilgus metus mokslininkai ir verslininkai sunkiai rasdavo bendrą kalbą, todėl ir bendradarbiavimas tarp šių pusių nebuvo didelis. Vos prieš porą metų MOSTA atliktas tyrimas atskleidė, kad verslininkai, kurie nori bendradarbiauti su mokslu, pasigenda informacijos, nuo ko pradėti. Tuo tarpu mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka bei iššūkiai surasti tinkamus partnerius. Tačiau netikėtai užgriuvusi pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt (KTU Ultragarso instituto) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra),

„Vis daugiau mokslininkų aktyviai bendradarbiauja su verslu – drąsiau dalinasi savo žiniomis ar net suburia komandas savo idėjoms įgyvendinti ir kuria startuolius, o savo iniciatyvas palaiko agentūroje veikiančių projektinių veiklų pagalba, pavyzdžiui, gyvybės mokslų industrijos (GMI) plėtros skatinimo, kuris itin didelį dėmesį skiria padėti visuomenei susidoroti su esama situacija ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – KTU pranešime cituojamas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Savo įžvalgomis, kodėl mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti ir kodėl taip svarbu mokslininkui realizuoti savo idėjas, dalinasi KTU profesoriai Asta Pundzienė bei Arminas Ragauskas.

Šiuolaikinio mokslininko portretas

Šiuolaikinis mokslininkas turi būti ne tik žingeidus, bet ir atviras, turintis kitokį požiūrį – lyderis. 

Nuotraukoje – 
KTU prof. Arminas Ragauskas

„Vargu ar įmanomas apibendrinantis atsakymas, bet galėčiau išskirti moderniam mokslininkui būtinas savybes: proto atvirumas, kitokio požiūrio supratimas, nepaprastai plati erudicija – nuo klasikinės filosofijos ir istorijos iki moderniausios fizikos ar politikos ir ekonomikos. Taip pat puikus humoras, charizma, padedantys pritraukti finansavimą savo tyrimams ir transformuoti jį į naujas žinias“, – cituojamas A. Ragauskas.

Apie tai, kad šiandienos mokslininkas – puikus savo srities ekspertas ir lyderis, kalba ir A. Pundzienė.

„Tai žingeidus, besidomintis keliais žingsniais į priekį, aktyvus, vystantis naujas tyrimų kryptis, bendradarbiaujantis, buriantis pasekėjus ir, dėka savo idėjų įgyvendinimo, darantis teigiamą poveikį visuomenės ir verslo vystymuisi žmogus“, – sako ji.

A. Pundzienė, cituojama pranešime, pastebi, kad mokslo vertės grandinė prasideda naujų žinių kūrimu ir baigiasi idėjos įgyvendinimu. Bet kurios mokslo srities žinios yra didžiąja dalimi universalios, o jų taikymas – globalus. Tai įkvepiančios prielaidos mokslinei veiklai ir inovacijų kūrimui. Kiekvienas tyrėjas atsirenka, kur jis yra stipriausias – vieni geba kurti naujas žinias, kiti – jas įgyvendinti, o jei tyrėjas sugeba ne tik sukurti naujas žinias, bet ir jas pritaikyti – tai labai vertingi kolegos.

Nuotraukoje – 
KTU prof. Asta Pundzienė

„Moksliniais tyrimais grįstų idėjų išvystymas ir įgyvendinimas sukuria labai daug teigiamos energijos ir pasitenkinimo pačiam tyrėjui. Jeigu projektas sėkmingas – tavo sukurtos žinios ir jų taikymas gali prisidėti prie mūsų planetos, žmonių gyvybių, gyvūnų rūšių išsaugojimo, geresnės gyvenimo kokybės ir laimingesnės visuomenės. Ar tai ne pakankamas motyvas pabandyti?“ – svarsto KTU profesorė.

A. Ragauskas pastebi ir kitą, finansinį, aspektą: „Mokslininkas, kuris išmano ir sugeba ekonomiškai produktyvias mokslo žinias integruoti į efektyvesnes už esamas technologijas bei pasiūlyti rinkai inovacijas, tampa žmonijos ekonominio progreso varikliu. Jis ne tik pilnai realizuoja savo, kaip atradėjo ir išradėjo ego, bet ir yra finansiškai atlyginamas pajamomis iš rinkos, kurias sukuria jo inovacijos.”

Lietuvos mokslininkai savo žiniomis konkuruoja tarptautinėje erdvėje

A. Pundzienė teigia, kad Lietuvos tyrėjai lyderiai ne tik kuria naujas žinias, ugdo naują lyderių kartą, bet ir prisideda prie Lietuvos tarptautinio žinomumo ir teigiamos reputacijos formavimo.

Panašiai teigia ir A. Ragauskas, Lietuvos mokslininkai jau senokai sėkmingai konkuruoja Lietuvos mokslinių tyrimų idėjų finansavimo ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo tiek Europos Sąjungoje, tiek ir globalioje rinkoje. 

„Ir turime įspūdingų sėkmingos konkurencijos rezultatų gyvybės ir sveikatos moksluose, fizikoje, biotechnologijose, inovacijų vadybos ir daugybėje kitų mokslo bei technologijų krypčių“, – priduria jis.

Verslumas ir žinių troškimas – suderinami?

Anot A. Pundzienės, tiek naujų žinių kūrimas, tiek verslo vystymas yra ypatingai laikui imlūs procesai. 

„Ypač pradžioje – žinioms imlaus produkto arba paslaugos sukūrimas ir įdiegimas rinkoje; nuolatinė investicijų paieška; tiekėjų, klientų, partnerių ir investuotojų tinklo įvairiose rinkose išvystymas; augančios organizacijos valdymas, visa tai jau užima 24 val. per parą. Todėl pasaulyje universitetai ir tyrimų institutai įvairiai sprendžia tyrėjo ir verslininko karjeros derinimo klausimą“, – sako ji.

Nuotraukoje – 
MITA vadovas Gintas Kimtys

Sėkmingai žinioms imlius verslus kuria ir vysto tie universitetai bei institutai, kurie užtikrina, kad tyrėjui, nepavykus išvystyti sėkmingo verslo, jie gali grįžti dirbti į savo ankstesnę darbovietę ir pareigas. Pavyzdžiui, Stanford Research Institute (SRI), ne tik išlaiko tyrėjo darbo vietą, bet ir pusę metų moka tyrėjui – startuolio įkūrėjui ir jo komandai atlyginimą. 

„Taip mokslininkas gali greitai ir pilnai įsitraukti į idėjos išvystymą ir jos komercializavimą. Deja, aplink apstu atvejų, kai žinioms imlios idėjos pagrindu sukurtas startuolis „merdi“, nes mokslininkas dėl savo pagrindinių pareigų neturi laiko jo vystyti, pritraukti investicijų ir pasamdyti patyrusį vadovą“, – pasakoja A. Pundzienė.

Tuo tarpu A. Ragauskas teigia, kad modernus verslas greitai kintančioje, daugiaprasmėje, kompleksinėje ir neapibrėžtoje aplinkoje, būdingoje XXI amžiui, yra labai arti mokslo. 

„Nors versle sprendžiamos kitokios problemos, negu mokslo tyrimuose, bet mokslininko, tyrėjo įgūdžiai ir metodai puikiai naudojami multimilijardiniuose aukštų technologijų versluose, kurių modeliai ir algoritmai remiasi sudėtinga matematika ir dirbtiniu intelektu. Verslumas yra vargu ar tinkama sąvoka, kai kalbame apie iš mokslinio pažinimo gimstančias aukštas technologijas. Čia veikia ypatingos modernių verslų kompetencijos“, – priduria jis.

Komandinis žaidimas tarp verslo ir mokslo

Kaip teigia A. Ragauskas, tai komandinis žaidimas yra būtinas transformuojant mokslo žinias į sėkmingas inovacijas.

„Tam prireikia daugybės skirtingų kompetencijų ir praktinių patirčių rinkose. Mokslininkas, kaip individas, tiesiog negali turėti tokių specializuotų kompetencijų dėl savo veiklos specifikos”, – priduria jis.

A. Pundzienė įsitikinusi, kad suderinti galima viską, tačiau pagrindinis klausimas – kaip to pasiekti. 

„Mokslą ir verslą yra būtina derinti, tačiau tam reikalinga inovacijų ekosistema, kurioje mokslo ir verslo dermė yra vertybė. Gyvybinga inovacijų ekosistema reiškia formalų ir ne formalų bendradarbiavimą tarp tyrėjų, tyrėjų komandų, universitetų, institutų, jau veikiančių startuolių, brandžių įmonių, investuotojų ir visuomenės lyderių, atitinkamų valstybės agentūrų ir kitų suinteresuotų pusių. Lietuvai, kaip mažai šaliai, ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklai.

Lietuvoje, kurioje privačių investuotojų į žinioms imlų verslą nėra daug, į tyrėjo darbo laiką, skirtą idėjos komercializavimui gali ir turi investuoti atitinkamos mokslinius tyrimus ir inovacijas finansuojančios agentūros, tokios kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), patys universitetai ir institutai“, – sako ji. 

Šaltinis – KTU inf. ir nuotr.

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-05-27 13:59
Rekonstruotas Druskininkų centre, vaizdingoje Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje esantis lenktas tiltelis ir jo prieigos.
nuotrauka
2022-05-27 10:47
Skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvos Respubliką darbuotojai.
nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-27 09:56
Vilniaus kolegija (VIKO) parduoda pastatą Vilniuje, Naugarduko g. 5. Už gautas lėšas planuojama įrengti biblioteką, chemijos laboratoriją ir atnaujinti bendrabutį. Vilniaus kolegija – kol kas vienintelė Lietuvos kolegija, gavusi tokį turto investavimo projektą. Nurodytą nekilnojamąjį turtą planuojam...
nuotrauka
2022-05-26 12:16
Europos Komisija pristatė pasiūlymą, kaip atnaujinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Jame numatytos priemonės, kurios leis sugriežtinti kontrolę ir sumažinti šių medžiagų emisijas. Nustatomas naujas reikalavimas ozono sluoksnį ardančias medžiagas surink...
nuotrauka
2022-05-25 11:21
Visi sutaria dėl skaitmenizacijos svarbos. Tačiau skaitmenizavimo sprendimų gausa, gairių trūkumas apsunkina įmonių skaitmeninę transformaciją. Užuot blaškiusis tarp skaitmeninių technologijų ir madų, verta susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, anali...
nuotrauka
2022-05-24 10:26
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos fiziniam asmeniui išduoto statybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje leidusio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarini...
nuotrauka
2022-05-24 09:46
Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai siūlo peržiūrėti esamą renovacijos modelį, siekiant išspręsti dėl išaugusių statybos rangos darbų kainų stringančių konkursų problemą.
nuotrauka
2022-05-24 09:20
Pernai aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje mušė visus rekordus – žmonės graibstė būstus net „iš brėžinių“. Nors karas Ukrainoje, brangstančios statybinės medžiagos ir kalbos apie būtinybę kelti palūkanų maržas atvėsino įka-tusią rinką, naujų būstų poreikis didžiuosiuose miestuose vis dar išlieka d...
nuotrauka
2022-05-23 13:53
Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir po...
nuotrauka
2022-05-23 10:48
Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. eurų paskolą, kad ji paspartintų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą belaidžių tinklų ir ryšių technologijų srityje. Be to, iš šių lėšų bus plečiamos ir atnaujinamos bendrovės gamybinės patalpos, kurios, kitai...
nuotrauka
2022-05-23 07:20
Šiaulių profesinio rengimo centro (Šiaulių PRC) Statybos skyriaus vedėja Jūratė Baltramaitytė cituoja Arthur Asho, kuris sako, kad „sėkmė yra ilga kelionė, o ne galutinis tikslas“. Todėl Statybos skyrius ne tik ieško efektyviausių mokymo ir mokymosi formų, būdų, bet ir kuria aplinką, kuri skatintų m...
nuotrauka
2022-05-23 06:01
Kyjivo priemiestį Borodianką vakar pasiekė pirmoji Vilniaus siunta su 6 tonomis stiklo paketų ir lakštų langams įstiklinti – juos per tris savaites, mero Remigijaus Šimašiaus pakviesti, sudovanojo gyventojai ir įmonės.
nuotrauka
2022-05-20 14:55
Panevėžio apygardos prokuratūra apgynė viešąjį interesą – patenkinus Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą civilinėje byloje, valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė (toliau – IAE) turto pardavimo aukcionas ir su juo susiję sandoriai pripažinti negaliojančiais. Pritaikiu...
nuotrauka
2022-05-20 11:57
Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 19 d. pasirašė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo darbų projektavimo paslaugų sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro tarptautinio viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Maspro“. Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kaln...
nuotrauka
2022-05-20 09:33
Sparčiai augančios žaliavų kainos neaplenkė ir vėjo energetikos sektoriaus – dėl brangstančių metalų, kurie sudaro net 90 proc. vėjo jėgainių turbinų, kyla ir pačių jėgainių kainos. Tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria vėjo elektrinių parkų vystytojai – dėl tiekimo sutrikimų nauji ...
nuotrauka
2022-05-20 09:17
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 km iki 79 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų III ketvirt...
nuotrauka
2022-05-19 12:30
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) tapus Inovacijų agentūros dalimi, į naująją struktūrą jau perkelta dalis verslo inovacijas skatinančių paslaugų. Inovacijų agentūroje nuo šiol veikia „Smart InoTech pramonei“, „InterInoLT“ ir „TechHub“ projektai, agentūra yra atsakinga už veiklas, s...
nuotrauka
2022-05-19 06:39
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) jau pateikė pirmuosius pasiūlymus rangovams, kurie kreipėsi dėl sudarytų sutarčių kainų perskaičiavimo.
nuotrauka
2022-05-18 16:35
Įsigalioja išimtys, numatančios, kad iki 2023 m. sausio 1 d. neturintis darniųjų techninių specifikacijų dviejų rūšių armatūrinis plienas – suvirinamasis ir iš anksto įtempiamas – gali būti tiekiami Lietuvos rinkai jų nesertifikuojant Lietuvos sertifikavimo įstaigoje. Tačiau šie produktai turi būti ...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...