Didžiausia paklausia – energetikos bei statybos sektoriuose

Po krizės atsigaunantys šalies statybos ir energetikos sektoriai vilioja gerais atlyginimas ir ieško kvalifikuotų specialistų. Tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų absolventų yra gausu ir dažnai jie – tiesiog nereikalingi.

„Jauni žmonės renkasi lengviausią kelią ir vengia tiksliųjų mokslų, todėl turime gausybę bedarbių vadybininkų, teisininkų, istorikų, filosofų. Žvelgdami į juos, baksnojame pirštu ir sakome, kad rinkoje nėra darbo vietų. Tačiau jei pažvelgtume į technines specialybes, tiksliuosius mokslus, tai specialistai yra tiesiog graibstomi. Verslo organizacijos jau kelerius metus pageidauja, kad ruoštume daugiau specialistų“, – sako direktorius N. Varnas (nuotraukoje dešinėje).

Pasak jo, kolegija, bendradarbiaudama su savo partneriais – privačiomis kompanijomis ir valstybinėmis organizacijomis, analizuoja partnerių poreikius ir mato, kokiose srityje kyla ir kaip keičiasi specialistų poreikis.

„Pastaraisiais metais geras įsidarbinimo galimybes turi statybos inžinerijos absolventai. Šio sektoriaus specialistų augimą lėmė atsigaunanti statybų rinka. Taip pat galėčiau išskirti paveldo statinių inžineriją, kurios specialistus pradedame rengti 2015 m. ir pastatų automatizavimo (elektronikos technikos) specialistus, kurių poreikis, atsižvelgiant į naujausias, pvz., BIM technologijas ir jų taikymo poreikį, yra jau šiandien“, – teigia direktorius.

Kauno technikos kolegijos Inžinerijos mokslų fakulteto dėstytojo dr. Prano Smolsko teigimu, dauguma pastatų Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse yra statomi pagal senus standartus ir juose diegiama palyginti nedaug automatikos, o apšvietimo, žaibosaugos ir kitos sistemos ne visada atitinka moderniausius šiuolaikinius sprendimus. Tačiau Europos direktyvos numato, kad visi pastatai netrukus turės būti statomi energiškai efektyvūs. Tai praktiškai neįmanoma be minėtų sistemų.

„Pastatų automatizavimo specialistai yra būtini, o jų – labai mažai, todėl Kauno technikos kolegija užpildo šią nišą. Studentai dirba su Europos šalių standartus atitinkančia nauja įranga kolegijos Multidisciplininiame praktinio mokymo centre, todėl ir karjeros galimybės jiems atsiveria visoje Europoje. Šios srities specialistų poreikis tik augs“, – teigia dr. P. Smolskas.

Pasirinkimus lemia stereotipai

Kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. Marija Jotautienė teigia, kad šiuo metu sparčiai didėja ir medžiagų apdirbimo inžinerijos darbuotojų poreikis. Tokie specialistai yra tiesiogiai susiję su statybos sektoriumi, kadangi gamina įrangą, kuri montuojama naujai statomuose gamybos ir pramonės objektuose. Tačiau šioje studijų programoje kolegijai vis dar trūksta studentų.

„Partnerių įmonės ir organizacijos jau šiandien gali įdarbinti apie 40 studentų, o baigiančių, deja, turime perpus mažiau. Tokia situacija susidarė dėl to, kad rinkdamiesi specialybę jaunuoliai techninę specialybę retai įvertina kaip perspektyvų karjeros kelią, nepasidomi, kokie konkurencingi atlygiai yra siūlomi tokiems specialistams. Taigi besirenkančiųjų specialybę sprendimus lemia susiformavę stereotipai ir informacijos stoka“, – sako dr. M. Jotautienė.

Įprastais inžinieriaus darbo įrankiais tapo nešiojami kompiuteriai, planšetės, įvairūs šiuolaikiniai matavimo prietaisai. Lietuvoje įsigali nauji skaitmeninės statybos principai ir naujos statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. BIM perkelia statybą į naują, daug greitesnį ir kartu efektyvesnį lygmenį. „Šiuolaikinis inžinierius turi nebijoti mąstyti, prisiimti atsakomybę bei pasirinkti racionaliausią ir priimtiniausią sprendimą“, – tvirtina direktorius N. Varnas.

Specialistai sutaria, kad šiandien šalyje pastatų modernizavimas vis dar nevyksta tokiais tempais, kokių norėtųsi. Dažniausiai problema yra būtent statybos specialistų trūkumas. Be kitų dalykų, šią problemą lemia ir emigracija, kuri daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus. Siekdamos išlaikyti geriausius darbuotojus, įmonės didina jų atlyginimus.

Antra vertus, pastaraisiais metais Lietuvoje energetikos sektorių remia valstybė, daug projektų vykdomi ES fondų lėšomis, šiandien privačios įmonės taip pat investuoja savo lėšas į šilumos ir garo gamybos sistemas bei tokių objektų statybą tam, kad sumažintų sąnaudas ir būtų konkurencingos rinkoje arba tiektų šilumą mažesne kaina. Išaugus paklausai, šiame sektoriuje dirbančios įmonės taip pat susidūrė su realiu darbuotojų trūkumu.

„Per artimiausius trejus metus planuojama sukurti 30 tūkst. darbo vietų inžinieriams, o kvalifikuotų specialistų, spėjama, 2030 m. Europoje trūks apie 8,3 mln., todėl savo karjerą reikia planuoti atsakingai, kad nereikėtų gailėtis“, – pataria dr. M. Jotautienė. 

 KTK nuotr.