Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar kelio rekonstravimo ir estakados statybos metu atsiradus poreikiui vykdyti papildomus (žemės sankasos stabilizavimo) rangos darbus, perkančioji organizacija Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) galėjo teisėtai su tiekėju susitarti dėl viešojo pirkimo sutarties nuostatų dėl darbų vykdymo termino pakeitimo.

Viešąjį interesą ginanti ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kreipėsi į teismą po to, kai, atlikusi viešojo darbų pirkimo sutarties, kurią LAKD 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė su viešojo pirkimo laimėtoju (jungtinės veiklos pagrindu susivienijusia ūkio subjektų grupe – AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“) (Sutartis), neplaninį patikrinimą, nustatė, kad Sutarties nuostatos dėl darbų atlikimo termino yra vienos svarbiausių Sutarties sąlygų, todėl jų pakeitimas reiškia esminį Sutarties pakeitimą.

VPT ginčijo LAKD ir rangovo susitarimą (Pasitarimo protokolą), kuriuo nuspręsta dėl papildomų sankasos stiprinimo darbų nestabdyti Sutartyje nurodytų rangos darbų, juos tęsti, bet jų atlikimo termino neįskaičiuoti į Sutartyje nustatytą 11 mėnesių darbų atlikimo terminą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės VPT apeliacinį skundą, jo netenkino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, kaip skelbiama išplatintame pranešime, pabrėžė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; be to, viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas yra susijęs ne tik su šios sutarties šalių teisėmis ir interesais, nes tokių sutarčių keitimo teisėtumas vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant ir į trečiųjų asmenų (kitų tiekėjų, kurie nebuvo pripažinti konkurso laimėtojais ir su kuriais nebuvo sudaryta sutartis) interesus viešųjų pirkimų procedūrų metu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, remiantis Sutarties nuostatomis, į Sutartyje nustatytą statybos darbų atlikimo terminą (11 mėnesių) neįskaitomi tik techninės pertraukos laikotarpiai žiemos metu, taip pat darbų stabdymas dėl finansavimo trūkumo ar papildomų, būtinų atlikti rangos darbų. Tuo tarpu Pasitarimo protokolu šalys iš esmės susitarė, kad nors papildomų (sankasos stiprinimo) darbų pirkimo ir atlikimo laikotarpiu statybos darbai pagal Sutartį nebus stabdomi, tačiau šis laikotarpis nebus įtraukiamas į bendrą Sutartyje nustatytą statybos darbų atlikimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors rangovo galimybė vykdyti statybos darbus pagal Sutartį papildomų darbų įsigijimo ir vykdymo laikotarpiu buvo iš dalies apribota (rangovas galėjo dirbti ne visame kelio ruože, o etapais – tuose kelio ruožuose, kuriuose tuo metu nebuvo vykdomi sankasos stiprinimo darbai), tačiau ji nebuvo apskritai panaikinta, kaip būtų buvę darbų atlikimo sustabdymo atveju. Be to, pats papildomų darbų įsigijimo ir vykdymo laikotarpis susitarime nebuvo tiksliai apibrėžtas, nes jo Sutarties šalys ir nežinojo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Pasitarimo protokole nustatyta išankstinė galimybė rangovui vykdyti statybos darbus ilgiau, nei Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas.

Nors teisėjų kolegija ir sutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad kiekvienas atidus ir rūpestingas viešojo pirkimo dalyvis galėjo numanyti, jog gali kilti papildomų darbų atlikimo poreikis, tačiau, kasacinio teismo vertinimu, ūkio subjektai negalėjo iš anksto suprasti, kad Sutartis bus vykdoma taip, kaip vėliau sutarta Pasitarimo protokole. Jei Sutartyje nustatytų darbų atlikimas dėl papildomų sankasos stiprinimo darbų būtų sustabdytas, neišvengiamai pailgėtų galutinis Sutarties įgyvendinimo terminas, tačiau, sustabdžius darbų atlikimą, o vėliau jį atnaujinus, rangovas turėtų Sutartį įvykdyti per likusį terminą. Dėl Pasitarimo protokolu sulygtų sąlygų rangovas tos pačios apimties darbus galėjo vykdyti ne taip koncentruotai, taip jam palengvinta Sutarties vykdymo našta ir iškreipiama ekonominė Sutarties šalių pusiausvyra jo naudai (galimai taupomi jo resursai, išlaidos, neperkeliama rizika, kad po darbų sustabdymo pabrangs sąnaudos, ir pan.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutartimi sulygtų darbų ir jų rezultatų svarbą, susijusią su daliai visuomenės reikšmingos infrastruktūros (estakados) sukūrimu, užtikrinančiu žmonių ir krovinių judėjimą tarp sunkiai pasiekiamų vietovių, ir atsižvelgdama į aplinkybę, dėl kurios nėra ginčo byloje, jog didžioji dalis darbų jau įvykdyta, sprendė, kad Sutartis su jos pakeitimu nepripažintina negaliojančia, o dėl viešojo intereso priežasčių išsaugotina, kartu perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą.

Remdamasis tuo, kas pirmiau nurodyta, ir kitais argumentais bei nustatęs VPĮ 89 straipsnio pažeidimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir VPT ieškinį tenkino – vadovaudamasis VPĮ 106 straipsnio nuostatomis, skyrė atsakovei LAKD į valstybės biudžetą apie 0,99 proc. sutarties vertę siekiančią baudą – 95 000 Eur.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kaip skelbiama pranešime, yra galutinė ir neskundžiama.