Gerokai mažiau įmonių veikė pramonėje (apie 9 proc.) ir statyboje (apie 7 proc.) ir mažiausiai – žemės ūkyje (apie 2 proc.). Tokius duomenis pateikia įmonė „Verslo Lietuva“, pristačiusi 2015-2016 verslumo tendencijų apžvalgą.

Apžvalgoje teigiama, kad nuo 2011 m. įmonių pagal dydį struktūra šiek tiek keitėsi – pamažu didėjo įmonių dalis, turinčių iki 50 darbuotojų, ir atitinkamai mažėjo didesniųjų įmonių dalis; 2016 m. įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, sudarė 95,4 proc. palyginti su 94,7 proc. 2011 m. Šias tendencijas labiausiai lėmė spartus itin smulkių (turinčių iki 4 darbuotojų) įmonių kūrimasis – jų dalis nuo 2011 m. iki 2016 m. didėjo 2 proc. punktais (nuo 61,2 proc. iki 63,2 proc.). Vis dėlto įmonių, įdarbinančių iki 250 darbuotojų (tai yra vienas iš smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimo kriterijų) dalis šalies ūkyje nuo 2011 m. nepakito.

Vidutiniškai stambiausios įmonės veikia pramonės sektoriuje – jame veikia mažiau nei dešimtadalis visų šalies įmonių, bet šis sektorius įdarbina net ketvirtadalį visų darbuotojų. Vidutiniškai smulkiausios įmonės veikia kai kuriose paslaugų sektoriaus veiklose, tokiose kaip profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kita aptarnavimo veikla, nekilnojamojo turto operacijos. Prekybos sektoriaus įmonės, sudarančios ketvirtadalį šalyje veikiančių įmonių, taip pat įdarbina apie ketvirtadalį darbuotojų.

Naujo verslo steigimas 2015 m. buvo sulėtėjęs, tačiau 2016 m. verslo kūrimo tendencijos yra palankios. 2015 m. naujų įmonių steigimas labiausiai lėtėjo prekyboje ir transporto paslaugų veikloje – verslo subjektai, veikiantys būtent šiuose ūkio sektoriuose, patyrė daugiausia sunkumų dėl sankcijų ir prekybos tarp ES ir Rusijos bei kitų NVS šalių apimčių mažėjimo. 2016 m. pradžioje tendencijos buvo kitokios – naujų juridinių asmenų steigimas spartėjo, o įmonių išgyvenamumo rodikliai – gerėjo.

Statybos įmonės susidūrė su mažėjančiu statybos darbų poreikiu

Nors samdomųjų skaičius ūkyje auga, įmonių apklausos rodo, kad reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stoka dažniausiai yra svarbiausias po paklausos stygiaus verslo plėtrą ribojantis veiksnys, teigiama „Verslios Lietuvos“ pranešime. Kiti darbo rinkos rodikliai taip pat patvirtina, kad ūkyje susiduriama su tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo problema. Su šiais sunkumais susiduria visi ūkio sektoriai, o tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoka didina spaudimą darbo užmokesčio augimui.

2016 m. pirmąjį pusmetį verslo įmonės nurodė, kad svarbiausias plėtrą ribojantis faktorius yra nepakankama paklausa. Didžiausia įmonių dalis, nurodančių šį verslo plėtrą ribojantį veiksnį, yra statyboje – šioje ūkio veikloje beveik 50 proc. įmonių 2016 m. susiduria su nepakankama statybos darbų paklausa. Nepakankama statybos darbų paklausa ir paaiškina gamybos apimčių bei pelno mažėjimo tendencijas šiame sektoriuje 2016 m. Nepakankama paklausa, kaip veiklą ribojantis veiksnys, 2015 m. pirmoje pusėje statyboje buvo mažiausia palyginus su kitais sektoriais, tačiau jau nuo antrojo pusmečio statybos įmonės susidūrė su mažėjančiu statybos darbų poreikiu. Šios tendencijos aiškintinos kol kas negausiu ES paramos lėšų pagal 2014–2020 m. programą įsisavinimu ir sumažėjusia infrastruktūros plėtra.

Šiek tiek mažesnė įmonių dalis 2016 m., susiduriančių su nepakankamos paklausos faktoriumi, yra prekyboje – apie 45 proc., tačiau šio veiksnio svarba prekybos įmonių veiklai 2016 m., palyginti su 2015 m., yra sumažėjusi. Likusios veiklos – paslaugos ir pramonė – patiria mažiausiai sunkumų dėl per mažos paklausos, o šio veiksnio svarba 2016 m., palyginti su 2015 m., šiuose sektoriuose taip pat mažėja.

Trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Nors nedarbo lygis Lietuvoje vis dar yra nemenkas, tačiau tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo problema šalies ūkyje yra itin aktuali; ji pradėjo ryškėti nuo 2013 m. Darbuotojų trūkumas, kaip plėtrą stabdantis veiksnys, visą pokrizinį laikotarpį buvo aktualiausias statybos įmonių veikloje. Vis dėlto, statybos įmonių, nurodančių darbuotojų trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis labai priklauso nuo statybos darbų paklausos pokyčių. Nuo 2015 m. antrojo pusmečio mažėjanti statybų darbų paklausa lėmė, kad darbuotojų trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, nurodė apie 17 proc. statybos įmonių, kai 2015 m. pirmąjį pusmetį, esant didesnei statybos darbų paklausai, tokių įmonių dalis viršijo 22 proc. 2016 m. pirmąjį pusmetį statybos įmonių, susiduriančių su darbuotojų stoka, buvo apie 20 proc., tačiau tai nerodo pastebimų sektoriaus atsigavimo ženklų. Prekybos įmonėms darbuotojų stoka 2016 m. taip pat tampa vis aktualesnė – 2016 m. su darbuotojų trūkumu susiduria 15 proc. įmonių; 2015 m. tokių įmonių dalis buvo 12 proc. Panašios tendencijos yra pramonėje ir paslaugose, tačiau šiuose sektoriuose tiek 2015 m., tiek ir 2016 m. įmonių dalis, susiduriančių su darbuotojų trūkumo problema, yra mažesnė.

Įmonių, patiriančių finansinius sunkumus, dalis nuo 2010 m. pamažu mažėjo. Dar 2014–2015 m. finansinius sunkumus, kaip veiklą ribojantį veiksnį, nurodė daugiu įmonių nei įvardijo tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stokos problemą, tačiau jau 2016 m. tendencijos pasikeitė. Įmonių dalis, nurodančių darbuotojų trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, 2016 m. yra didesnė nei įmonių dalis, turinčių finansinių problemų – šios tendencijos itin pastebimos pramonėje ir statyboje. Prekyboje ir statybos sektoriuose įmonių dalis, 2016 m. pradžioje nurodančių finansinius sunkumus kaip veiklą ribojantį veiksnį, vis dar buvo didesnė nei nurodančių darbuotojų stokos problemą, tačiau ir šiuose sektoriuose 2016 m. viduryje tendencijos pasikeitė. Visgi, statybos ir prekybos įmonių, patiriančių finansinius sunkumus, dalys šalies ūkyje yra didžiausios.