Baigus darbus šio pylimo smėlį bangos palaipsniui išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, tad taip paplūdimys pasipildys smėliu ir susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.

Aplinkos apsaugos agentūrai atliekant reguliarų Lietuvos krantų pokyčių monitoringą, ne kartą buvo pastebėta, kad krantų ardos procesai ties I Melnrage (atkarpoje nuo šiaurinio Klaipėdos uosto molo) yra patys intensyviausi. Šlaitų nuardymas čia siekia 6,3 metro.

„Jei netaikytume krantotvarkos priemonių, negalėtume išsaugoti ir atstatyti gamtai padarytos žalos. Priekrantės ir paplūdimių pildymas smėliu – gana brangi, tačiau „minkšta“ krantotvarkos priemonė, atstatanti ar palaikanti natūralius gamtinius resursus. Esant galimybei ši priemonė turėtų būti taikoma nuolatos“, – cituojama Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Inga Dailidienė.

Smėlis, kuris naudojamas pylimui po vandeniu formuoti yra ištirtas ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistų pripažintas tinkamu naudoti povandeniniam pylimui formuoti.

„Tokio tipo darbams yra būtinos itin palankios oro sąlygos – minimalus bangavimas ir vėjas. Povandeninis pylimas formuojamas 2–3,5 metro gylyje, tai sudaro papildomus iššūkius darbus vykdančiai technikai, nes ji privalo dirbti arti kranto, tad būtinos itin palankios oro sąlygos, dėkingiausios srovės. Tokias oro sąlygas Lietuvoje turime tik vasarą. Galbūt atrodo, kad rudenį ar pavasarį vyrauja ramūs orai, tačiau jūroje bangų aukštis gali siekti kelis metrus, tad suformuoti pylimą būtų labai sunku, o žiemą – išvis neįmanoma. Labai tikime, kad darbai bus atlikti kaip planuojama – per tris savaites“, – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pranešime cituojamas direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Po Uosto direkcijos inicijuotų susitikimų su Melnragės bendruomene, banglenčių sporto atstovais ir verslininkais bei BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ buvo priimtas kompromisinis sprendimas darbus vykdyti etapais. Kol viename ruože vyksta darbai, kitame galima sportuoti ir vykdyti verslinę veiklą. Į paplūdimio ribas patenkančioje darbų zonoje darbai vykdomi, kai žmonių veikla ne tokia aktyvi.

Poilsiautojai prašomi paisyti esamų ženklų ir nurodytose vietose nelipti į vandenį. Ne vandenyje laiką leidžiantiems poilsiautojams jokių ribojimų nėra.

Nuo 2001 iki 2018 metų Uosto direkcija jau yra išpylusi apie 1 milijoną 220 tūkstančių kubinių metrų smėlio paplūdimiams atkurti. Tai daryta 10 kartų ir visuomet ties Giruliais. Pajūrio zonoje ties Melnrage Uosto direkcija paplūdimio smėliu dar nėra pildžiusi, šiemet tai daroma pirmą kartą.

Povandeniniam pylimui formuoti pasitelktos net kelios žemsiurbės. Iš išorinio laivybos kanalo paimtas jūrinis smėlis purškiamas link kranto ir 2–3,5 metro gylyje po vandeniu formuojamas pylimas, kurio ilgis sieks 700–750 metrų. Iš viso bus supilta apie 180 tūkstančių kubinių metrų jūrinio smėlio.

Darbai atliekami pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Uosto išorinio laivybos kanalo ir dalies vidinio gilinimo darbus atlieka Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“. Pagal su belgų kompanijomis pasirašytą sutartį, gilinimo darbų vertė – 37,3 mln. Eur (įskaitant PVM).