2024 gruodžio 12 d. ketvirtadienis, 9:17
Reklama  |  facebook

Trečią ketvirtį augo ir nedarbas, ir vidutinis darbo užmokestis

2020-11-26 13:24
Lapkritį paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus, dalijasi SEB. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 procentais – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją. Šie metai ypatingi ir tuo, kad darbo užmokesčio augimas liko spartus nepaisant smarkiai aukštyn šoktelėjusio nedarbo.
nuotrauka
Užimtumo tarnybos/FB iliustr.


Minimos įmonės
SEB bankas, AB
Trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje buvo 5,2 proc. didesnis negu antrą ketvirtį ir rodo, kad privačios bendrovės taip pat jautėsi stipriau po nuosmukio antrą ketvirtį. Kita vertus, paskutinį metų ketvirtį vidutinės algos pokytis bus kuklesnis dėl vėl sudėtingesnės verslo finansinės padėties įsibėgėjus antrai pandemijos bangai, akcentuojama SEB pranešime.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis trečią metų ketvirtį buvo 1414 eurų ir per metus padidėjo 9,3 proc., o valstybės sektoriuje – 1546 eurai, arba buvo 12,7 proc. didesnis negu prieš metus.

Jau trečius metus iš eilės algos valstybės sektoriuje auga sparčiau negu privačiame sektoriuje, rašoma pranešime. Algų augimą valstybės sektoriuje lėmė ne tik dar praėjusių metų pabaigoje priimti sprendimai šiemet didinti švietimo ar sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimus, bet ir COVID-19 pandemija, dėl kurios didesnes papildomas išmokas gavo asmenys, dirbantys sveikatos sektoriuje. Pastarajame per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento.

Privačiame sektoriuje per metus smarkiai algos padidėjo transporto sektoriuje – jos augo 17,1 procento. Tai labiausiai susiję su per metus 9,4 proc. padidėjusia minimalia mėnesio alga ir išaugusiu koeficientu, kuris naudojamas nustatant neapmokestinamųjų dienpinigių sumą. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, stabiliai augo informacinių technologijų ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriuose dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis – jis per metus padidėjo 7,2 ir 6,8 procentais. Kiek sparčiau negu antrą ketvirtį didėjo vidutinė mėnesio alga ir daugiausiai darbuotojų turinčiuose pramonės ir prekybos sektoriuose. Bene mažiausiai trečią ketvirtį padidėjo vidutinė alga labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – 3 procentais. „Sodros“ duomenimis, šiame sektoriuje ketvirtadalis darbuotojų gauna beveik minimalios mėnesio algos dydžio siekiantį darbo užmokestį, todėl metiniam algos pokyčiui nemažą įtaką tebedarė didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga.

Būtina pastebėti,rašoma SEB pranešime, kad labiausiai pandemija šiemet įtakos turėjo vidutinės algos dydžiui tuose sektoriuose, kuriuose algos ir taip buvo mažiausios: apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Antroji pandemijos banga kartu su antruoju šiemet karantinu ir vėl labiausiai smogia šiems sektoriams, todėl matome, kad būtent daugiausiai šių sektorių darbuotojams yra paskelbta prastova. Šie metai atskirtį tarp įvairiuose sektoriuose dirbančių asmenų algų tik dar labiau padidina. Teoriškai tai turėtų skatinti daugiau asmenų ieškoti darbo didesnį darbo užmokestį siūlančiuose sektoriuose, tačiau praktiškai darbdaviai susiduria ne tik su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, bet ir pastebi, kad kai kurių darbo netekę asmenys neskuba ieškoti darbo.

Darbdavių išmokos už prastovas darbuotojams yra įtraukiamos į Statistikos departamento apskaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį šalyje. Tai, kad daug darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, gauna mažesnes negu vidutinį darbo užmokestį siekiančias pajamas, taip nemažina vidutinio darbo užmokesčio dydžio, palyginti su situacija, kuri būtų, jeigu prastovos būtų skelbiamos daugiau uždirbantiems asmenims. O tai, kad per metus dirbančių asmenų informacinių technologijų ir finansų sektoriuose yra netgi nemažai padidėjęs, daro teigiamą įtaką vidutinio darbo užmokesčio dydžiui.

Tokia padėtis, kai darbo užmokestis sparčiai auga kartu su nedarbu, ilgai nesitęs. Banko specialistai tikisi, kad nedarbas po šuolio šiais metais pradės mažėti kitų metų viduryje, kai, pradėjus skiepyti gyventojus, į lygį, buvusį prieš pandemiją, galės sugrįžti labiausiai nukentėjęs verslas.

Vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau – SEB prognozuoja, kad jis didės 4,5 procentais. Tai labiausiai susiję tikėtinu lėtesniu algų augimu valstybės sektoriuje ir mažesniu minimalios mėnesio algos padidėjimu.

Kol kas Vyriausybė yra patvirtinusi, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 5,8 proc., tačiau galutinį žodį turės tarti jau nauja suformuota Vyriausybė, atsižvelgusi į atnaujintas Finansų ministerijos prognozes. Nereikėtų atmesti, rašoma pranešime, kad bus einama atsargiu keliu ir nuspręsta didinti minimalią mėnesio algą nuo kitų metų vidurio, kai jau, tikėtina, epidemiologinė padėtis bus geresnė. Daugelis kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių prasidėjus antrai viruso bangai neatsisako kitąmet didinti minimalios mėnesio algos, tačiau, pavyzdžiui, Čekija nusprendė didinti mažiau, negu anksčiau planuota. 
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai

nuotrauka

Svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link: Šiaulių rajone pastatytas pažangus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas

Šiaulių rajone rugsėjo 24 d. oficialiai atidarytas modernus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas, kurio tikslas – efektyviai mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei sumažinti šiltnami...