Į portalo www.statybunaujienos.lt redakciją kreipėsi Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone gyvenantis žmogus. Anot jo, situacija kraupi – namo gyventojai piktybiškai ignoruoja įstatymus – automobilius statosi ant žalios vejos, išmala žemę ir nesikuklina jų palikti vaikų žaidimo aikštelėse.

„Nerasdami, kur pasistatyti mašiną, bent jau mano kieme, vairuotojai stato jas žaidimų aikštelėse. Ši problema nėra sezoninė – savo transporto priemones čia stato kiaurus metus. Tačiau esmė ta, kad vaikai dažnai žaidžia tose aikštelėse iki išnaktų. Esu matęs, kaip užmeta kamuolį ant mašinos ir tuomet juos aprėkia“, – pasakoja vilnietis. 

Pasak vilniečio, kita problema – vairuotojai važinėja ir šaligatviais. Jiems nerūpi, kad ten vaikšto pėstieji. Jie nejaučia ribų, išmala žemę, o tvarkyti niekas nenori. Be to, tokie pažeidėjai gudrūs – automobilius sustato naktį, kai niekas nemato. Paklausus, ar namo bendrijos nariai bando kovoti su tokiais gudročiais, pašnekovas nusijuokė.
„Neabejoju, kad namo bendrijos nariai patys ten statosi. Apie tai visiškai nėra kalbama. Toks jausmas, kad absoliučiai niekas nieko nemato. Tiesiog reikia, nėra kur. Vienintelis pasiteisinimas – o kur statyti?“ – sako Viršuliškių mikrorajono gyventojas.

Savivaldybė: įstatymų turi laikytis visi

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, administracinė atsakomybė dėl kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų pastatant automobilį neleistinose vietose yra numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o kur negalima sustoti, kiekvienas vairuotojas yra perskaitęs KET. Už ne vietoje paliktą automobilį, važiavimą šaligatviu ir kitas neleistinas veikas gali gauti baudą nuo 28 iki 86 eurų. Anot Gintaro Lepersko, Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo, sankcijas gali taikyti policijos pareigūnai ir savivaldybių administracijų įgalioti valstybės tarnautojai. Tačiau savivaldybių pareigūnai neturi teisės nuvežti neleistinoje vietoje pastatytų transporto priemonių.

„Yra paliekami informacinio pobūdžio pranešimai apie užfiksuotą KET pažeidimą (tokie pranešimai nėra būtini). Jeigu vairuotojo nebuvo vietoje, tai administracinio teisės pažeidimo protokolas siunčiamas asmeniui į deklaruotą gyvenamąją vietą arba darbovietę. Jeigu tokį pažeidimą padarė pakartotinai per metus, tuomet asmuo kviečiamas į įstaigą, nagrinėjančią pažeidimą“, – teigia Andžejus Dinikis, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas. 

Kiekvienas motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo turėti teisę vairuoti transporto priemonę, žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų laikytis. Savivaldybės atstovai teigia, kad 99 procentai baudžiamų vairuotojų žino pažeidžiantys KET reikalavimus, tačiau sąmoningai tai daro toliau.

Architektas: norų daug, galimybių mažai

Gyvena daugiabutyje, bet jaučiasi lyg nuosavame name – taip pagrindinę problemą įvardijo architektas Aurimas Lukšys (nuotraukoje). Vilniaus miegamųjų rajonų kiemų problema kyla, nes žmonės nori automobilius statyti ranka pasiekiamoje vietoje. Patogumo atžvilgiu, specialisto nuomone, geriausia būtų statyti požeminę automobilių aikštelę – būtų laimingi ir vyresnio amžiaus žmonės, pro langą norintys matyti žalumą ir medžius, o transporto priemonių savininkai neniurzgėtų dėl toli paliktos mašinos ar gautos baudos dėl netinkamo parkavimo.

„Ekonomiškai naudingiausia būtų plėsti parkavimo vietų skaičių mieste, nes tam nereikia statyti papildomų statinių. Tačiau tai užima labai daug vietos. Vietos atžvilgiu yra kiti, racionalesni sprendimai. Vieta yra brangi ir verta turėti žaliuosius plotus. Tokiu atveju problema sprendžiama požeminėmis arba antžeminėmis aikštelėmis. Sunku pasakyti, kokia būtų jų kaina. Viskas priklauso nuo architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų“, – sako p. Lukšys. 

Tačiau, anot architekto, pradėjus spręsti problemą dažnai atsimušama į biurokratijos sieną. Teritorijos aplink daugiabučius priklauso ne gyventojams, o savivaldybei. Didžiąja dalimi užklausos dėl parkavimo vietų išplėtimo ir lieka užklausomis. Be to, požeminės aikštelės statymas kainuotų nemažai, todėl kyla konfliktai tarp kaimynų.

„Dalis pagyvenusių žmonių nori matyti daugiau pievos ir medžių, o, kas turi automobilius, nori juos statyti ir, žinoma, reikia tuos plotus mažinti. Tokiu atveju atsiranda priešprieša su tarp gyventojų“, – kalba architektas.  

Nuotraukas portalui atsiuntė vilnietis, kreipęsis dėl automobilių statymo problemų