Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ užsakymu „Spinter research“ atliko šalies gyventojų nuomonės tyrimą apie požiūrį į atliekų tvarkymą. Apklausa parodė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų stengiasi sumažinti kasdieniame gyvenime susidarančių atliekų kiekį. Tik vienas iš dešimties šalies gyventojų pripažįsta, kad visiškai nesistengia mažinti atliekų skaičiaus.

Analizuojant tyrimo rezultatus pastebima, rašoma pranešime, kad labai besistengiančios mažinti atliekų kiekį dažniau įvardijo moterys, mažiausių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai. Šiek tiek besistengiantys tą daryti – didesnių pajamų grupės atstovai ir miestų gyventojai. 

Naujausiais „Eurostat“ pateikiamais duomenimis, Lietuvoje 2018 m. vienam gyventojui teko 464 kg komunalinių atliekų per metus. Šis skaičius dar 2005 m. siekė 387 kg, tad komunalinių atliekų mūsų šalyje susidaro vis daugiau. Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis 2018 m. siekė 492 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui ir pastaraisiais metais šiek tiek augo.

„Siekdama mažinti atliekų kiekius, Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslus, kad kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir perdirbama, o jeigu atliekos tam nebėra tinkamos – jos būtų paverčiamos energija. Tokiu būdu vis mažiau atliekų keliautų į sąvartynus. Vis dėlto Lietuvoje apie ketvirtadalis komunalinių atliekų dar šalinama sąvartynuose, o įvertinus ir techninį kompostą, kuris faktiškai taip pat pasiekia sąvartynus, turėtume net apie pusę visų komunalinių atliekų, patenkančių į sąvartynus. Pagal šį aspektą stipriai atsiliekame nuo lyderių. Pavyzdžiui, Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje į sąvartynus patenka tik 1 procentas komunalinių atliekų“, – pranešime cituojamas „Ignitis grupės“ šilumos ir elektros energijos sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis.

• Tyrimas rodo, kad net 89 proc. šalies gyventojų siekia sumažinti buityje susidarančių atliekų kiekį.
• Tačiau vienam gyventojui tenkančių atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai auga.
• „Ignitis grupės“ Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių komandos supažindina visuomenę apie atliekų rūšiavimo bei žiedinės ekonomikos svarbą.

Komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas energijos atgavimui naudojančios kogeneracinės jėgainės reikšmingai sumažinama aplinkos taršą, išvengiant sąvartynų keliamos taršos, tiek su metano išsiskyrimu, tiek ir filtratu patenkančiu į gruntinius vandenis. Kogeneracinių jėgainių veikla yra svarbi žiedinės ekonomikos dalis ir tai akcentuotina ypač pereinamajame periode, kuomet ne tik visuomenė, bet ir pramonė turės kardinaliai pasikeisti. Pramonė turi gaminti produktus ir pakuotes kurios galėtų būti perdirbamos, o visuomenė reikalauti tik tokių prekių.

Norėdamos paskatinti visuomenę labiau domėtis žiedinės ekonomikos principais ir nauda bei daugiau sužinoti, kaip mažinti atliekų kiekį bei jas rūšiuoti, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių komandos sukūrė šviečiamąsias svetaines www.vkj.lt/ziedineekonomika/ ir www.kkj.lt/ziedineekonomika. Čia pasakojama, kodėl svarbus antrinis atliekų panaudojimas, kaip atliekų tvarkymo problemas sprendžia kitos šalys, pateikiama įdomių faktų ir pristatomas kogeneracinių jėgainių vaidmuo žiedinėje ekonomikoje.

Prisidėti prie žiedinės ekonomikos gali kiekvienas iš mūsų, net ir mažais žingsneliais pakeitęs gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo įpročius. 

Vienas iš pastebimiausių iššūkių šiandien yra besaikis vartojimas ir sparčiai augantys tekstilės atliekų kiekiai. Kaip teigia atsakingo vartojimo edukacijos, drabužių dalinimosi, tekstilės pakartotinio naudojimo, perkūrimo ir perdirbimo skatinimo platformos „TEXTALE.lt“ įkūrėja Viktorija Nausėdė, problemos atveria naujas galimybes, o žiedinėje ekonomikoje ypač svarbus sisteminis požiūris.

Pasak jos, dėl plačiai išvystyto dėvėtų drabužių importo, rūšiavimo ir prekybos sektoriaus, mūsų šalis yra plačiai žinoma ir vertinama visos Europos žiedinės ekonomikos kontekste. Tačiau per mažai daroma, kad į vartojimą grįžtų šalies viduje susidarantis tekstilės perteklius. Didžioji nebereikalingos tekstilės dalis Lietuvoje vis dar tvarkoma kaip atliekos. ES valstybės narės iki 2025 m. pradžios įsipareigojo sukurti atskiro tekstilės surinkimo sistemas. Tai jau pradedama daryti ir Lietuvoje, tačiau pagrindiniu iššūkiu lieka, kaip panaudoti surinktus srautus kiek įmanoma naudingiau, išsaugant maksimalią jų vertę grandinėje. 

Europos Sąjungai judant Žaliuoju kursu, vis labiau akcentuojamas atsakingas pačių vartotojų, bendruomenių, viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių atstovų požiūris ir dalyvavimas mažinant atliekų kiekį. Anot V. Nausėdės, cituojamos pranešime, Lietuvos vartotojų bendruomenės yra pakankamai aktyvios, noriai dalyvaujančios daiktų dalinimosi schemose, įsitraukiančios į taisymo, atnaujinimo, perkūrimo veiklas. Sistemų inovacijos ir nauji verslo modeliai atveria galimybes naujiems verslo startuoliams, technologinė pažanga skatina tekstilės rūšiavimo ir perdirbimo pramonės plėtrą. Socialinė verslo ir pramonės įmonių atsakomybė, bendradarbiavimas tarp skirtingose grandies dalyse veikiančių ekosistemos dalyvių – esminės sąlygos, siekiant sukurti tikrai tvarias sistemas. Ir vartotojų edukacija čia – tarsi tiltas, jungiantis visus žiedinės ekonomikos dalyvius bendram tikslui.