2021 birželio 16 d. trečiadienis, 5:18
Reklama  |  facebook

Uosto plėtra 2015-aisiais – ar pagaliau turėsime giliavandenį uostą?

Aušra PETRONIENĖ      2014-07-02 07:30
Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas uosto vadovybę verčia nuolat galvoti apie uosto infrastruktūros gerinimą tam, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos galimybės didinti krovos apimtis. Ne paslaptis, kad uosto plėtros planai domina ne tik uostamiesčio bei visos šalies statybos ir projektavimo įmones. Uosto plėtra neabejotinai turės įtakos miesto gyventojams, aplinkai, pajūriui bei komunikacijai su Kuršių neriją, todėl susipažinti su ateinančių metų uosto plėtros perspektyvomis bei uosto rekonstrukcijos problemomis buvome pakviesti į uostamiestyje organizuotą ateinančių metų uosto vizijos pristatymą.
nuotrauka
Klaipėdos uostas. Portalo nuotrauka


Minimos įmonės
LSIS (Lietuvos statybos inžinierių sąjunga),

LSIS prioritetą teikia Lietuvos specialistams

Nors Lietuva Baltijos jūroje turi 3 uostus – Klaipėdos, Šventosios ir Būtingės, tai yra, tiek pat, kiek ir kaimyninė Latvija bei mažiau nei Rusija, kuri turi 4 uostus, mūsų šalies uosto krantinių ilgis yra didžiausias. „Todėl uostamiesčio statybos rinkoje svarbią vietą užima uosto krantinių projektavimas ir jų rekonstrukcija“, – teigė Lietuvos inžinierių sąjungos (LSIS) Klaipėdos klubo pirmininkas Tautvydas Petras Tubis.

Krantinės yra ypatingas statinys, tad joms projektuoti ir statyti reikalingos kvalifikacijos bei atestatai.

„Šiuos darbus atlikti gali tik aukštos kategorijos profesionalai. LSIS Klaipėdos klubas užsiima tokių specialistų atestacija. Todėl mums svarbu žinoti uosto nuomonę apie čia dirbančių statybos specialistų kvalifikaciją bei ką galima būtų šioje srityje pagerinti“, – aiškino T. P. Tubis. Jo nuomone, projektuoti uosto statinius turėtų Lietuvos specialistai, nes jų kvalifikacija yra pakankamai aukšta, o pasamdyti užsienio projektuotojai, dažnai nesigilindami į mūsų šalies specifiką, priima ne visai teisingus sprendimus.

Nėra teisinės bazės ir tinkamų specialistų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko įsitikinimu, tinkamus specialistus, kurie galėtų suprojektuoti ir pastatyti uosto infrastruktūros statinius, Lietuvoje rasti labai sunku.

„Iš tikrųjų nieko mes neturime. Ant vienos rankos pirštų galiu suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra žmonių, kurie galėtų tinkamai suprojektuoti uosto statinius. Reikia būti realistais – nelabai mes ką ir galime, todėl turime remtis gera Europos šalių praktika, šalių, kurios turi ilgaamžes uostų statybos tradicijas – olandų, vokiečių, danų. Aišku, būtina siųsti savus žmones ten mokytis, bet realybė tokia, kad su vienu uostu mes esame per maža rinka, kad turėtume daug statybininkų, projektuotojų ar inžinierių, kurie sugebėtų tokius darbus daryti. Projektavimas Lietuvoje apskritai yra problema, o kalbant apie uostą, tai yra labai didelė problema“, – įsitikinęs A. Kamarauskas.

Jo nuomone, Lietuvoje trūksta ne tik tinkamos kvalifikacijos specialistų, bet ir norminių dokumentų, reglamentuojančių statybą uoste. „Visi šie dokumentai tinka bendrai Lietuvai, o uostamiesčio specifikos juose yra labai mažai. Nėra aiškiai teisiškai apibrėžta, kas yra gilinimo darbai, ar tai yra statinys, ar jam reikalingas projektas, kokia tam reikalinga projektuotojo kvalifikacija ir panašiai. Tad artimiausiu metu inicijuosime įvairių statybinių normų įteisinimą ir tikimės, kad uosto statybos sferoje atsiras daugiau aiškumo“, – sakė jis.

Keičiantis valdžiai, keičiasi ir vizijos

Nors pirmi projektiniai pasiūlymai dėl galimybės statyti giliavandenį uostą Klaipėdoje buvo pateikti dar 1996 metais, anot KVJUD infrastruktūros direktoriaus A. Kamarausko, praėjus beveik dvidešimčiai metų, šis tikslas dar nepasiektas.

„Tą patį galima būtų pasakyti ir apie tilto per Kuršių marias idėją, kuri buvo iškelta panašiu laikotarpiu. Tai rodo, kad nuo didelių projektų idėjos atsiradimo iki jos įgyvendinimo praeina ilgas laikas. Reikėtų užduoti sau klausimą, ar mes ne per ilgai galvojame ir šnekame“, – retoriškai paklausė A. Kamarauskas ir išreiškė apgailestavimą, kad besikeičiant valdžioms, keitėsi ir Vyriausybės pozicija uosto plėtros klausimais.

„2008 metais giliavandenio uosto statybos vizija pagaliau jau buvo labai aiški, buvo patvirtinta Vyriausybės veiksmų programa, tačiau vėliau, pasikeitus valdžiai, buvo nuspręsta giliavandenį uostą perkelti į Šventąją, tad dabar vėl turime grįžti prie tų pačių klausimų ir planuoti naujus darbus Klaipėdos uoste“, – sakė jis.

Į uostą jau investuota apie 4 mlrd. litų

Direktoriaus teigimu, uosto tikslas labai aiškus – Klaipėdos uosto krantines įgilinti iki 17 metrų. Toks gylis yra, pavyzdžiui, Danijos sąsiauriuose. Ir būtent toks gylis sudarytų sąlygas Klaipėdos uoste priimti didžiuosius konteinerinius laivus.

„Jei palygintume uostamiestį su kitais konkuruojančiais uostais, tai, pavyzdžiui, Ventspilio ar Talino uostai, artimiausiu laiku ir Rygos uostas, jau nekalbant apie Rusijos uostus, šį gylį jau yra pasiekę. Reikia nepamiršti, kad sparčiai auga Rusijos uostai ir tai turėtų būti aiškus signalas mums pasitempti. Žinant Rusijos politiką perkelti savo krovinius į savus uostus, reikia būti pasiruošus augančiai konkurencijai su kaimyniniais uostais“, – sakė direkcijos atstovas.

Anot jo, privaloma gerinti Klaipėdos uosto infrastruktūros parametrus dar ir dėl to, kad paskaičiuota, jog 1 litas, valstybės ar uosto direkcijos investuotas į uosto infrastruktūrą, atneša 2-2,5 lito krovos kompanijų investicijų į savo infrastruktūros kūrimą. „Tai yra dideli pinigai. Iš viso nuo nepriklausomybės atkūrimo į uostą yra investuota apie 4 mlrd. litų“, – teigė jis.

Įgyvendinama giliavandenio uosto vizija

A.Kamarausko teigimu, šiuo metu yra baigiama atlikti studiją dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo plėtros plano. Šis planas buvo rengiamas kartu su strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procedūra, kuriai buvo pritarta. „Tad visais sprendiniais jau galima naudotis ir planuodami savo darbus uoste mes jais naudojamės“, – teigė uosto atstovas.

Anot jo, yra siūlymų, plečiant uosto teritoriją link šiaurinės miesto dalies, pratęsti molus, suformuojant nedidelį plotą, kuriame būtų galima priimti 2-3 didžiausius laivus. „Tai galėtų būti skysti ar birūs kroviniai, kad transporto koridorius tarp tos naujai suformuotos teritorijos ir sausumos būtų minimalus ir turėtų kuo mažiau veiktų gretimų teritorijų gyvenimą“, – galimybes svarstė A. Kamarauskas.

Klaipėdos uostas, lyginant su kitais uostais, nėra paprastas ir laivyba jo šiaurinėje dalyje reikalauja daug laivų kapitonų išmonės bei patirties, tad yra pakankamai sudėtinga. „Atsižvelgiant į šią aplinkybę, yra siūloma įplaukimo kanalą sukti apie 12 laipsnių šiaurine kryptimi. Šis sprendimas laivų patekimą į uosto teritoriją padarytų paprastesnį ir saugesnį“, – aiškino A. Kamarauskas. Taip pat studija siūlo turėti visą eilę giliavandenių krantinių, besidriekiančių iki pat tarptautinės perkėlos.

Atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada leidžia papildomai iki 15 metrų gilinti Klaipėdos uosto šiaurinę dalį iki AB „Klasco“ apsisukimo rato. Anot A. Kamarausko, nors gilinimo apimtys ne tokios ir didelės – apie 300 000 kubinių metrų, atlikus šiuos darbus, čia būtų galima priimti laivus su maksimalia 14 metrų grimzle.

Artimiausiu metu planuojama ruošti techninį projektą 10-11 krantinių rekonstrukcijai projektiniam 17 metrų gyliui. Vėliau rekonstrukcija laukia ribinio amžiaus, kuris uosto infrastruktūros statiniams yra 50 metų, sulaukusių pirmos ir antros krantinių. „Netrukus skelbsime konkursą šių krantinių rekonstrukcijos projektui. Vėliau jas taip pat gilinsime iki 17 metrų“, – uosto planus dėstė A. Kamarauskas. Taip pat yra ruošiami dokumentai „Begos“ krantinių gilinimui iki 16,5 metrų. Planuojama iki 16,5 metrų gilinti ir neseniai darbą pradėjusio konteinerių paskirstymo centro teritorijoje esančias 97-100 krantines. Anot direkcijos atstovo, prieš gilinimą būtina atlikti dar vieną didžiulį darbą – sutvirtinti molus, kurie buvo skirti 14 metrų gylio uostui.

SGD terminalo vietą laiko blogiausia iš galimų

Artimiausiu metu pokyčiai laukia ir pietinės uosto dalies, kur planuojama nugriauti kelis pirsus, taip pat statytus prieš 50 metų, ir krantines įgilinti iki 14 metrų. Anot uosto direkcijos atstovo, šiek tiek keblumų kyla dėl kitoje Kuršių marių pusėje esančio botaninio draustinio. Dėl to svarstoma, kaip nepakenkiant jam, vykdyti visus uosto infrastruktūros gerinimo darbus. Anot A. Kamarausko, bendra darbų sąmata čia siektų apie 400 mln. litų. Taip pat čia planuojama pastatyti molo užtvarą, kuri padėtų išspręsti sūraus vandens patekimą į uosto teritoriją.

Uosto direkcijos atstovo teigimu, galima tik apgailestauti, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą buvo nuspręsta statyti būtent prie Kiaulės nugaros, dėl to didelių laivų įplaukimas į uostą tapo dar pavojingesnis.

„Be to, pati dujų terminalo krantinė pastatyta taip, kad ja naudotis galės tik dujas tiekiantis laivas, o kas bus, jei dujų poreikis sumažės? O krantinių statyba, neskaitant gilinimo darbų, juk apie 90 mln. litų kainavo“, – sakė A. Kamarauskas. Tačiau dabar, anot jo, reikia tikėtis, kad statybos, kaip ir planuota, bus baigtos iki lapkričio mėnesio.

Sprendžia dėl įvažiavimo kelių

KVJUD infrastruktūros direktoriaus teigimu, su SGD terminalo atsiradimu susiję daug satelitinių uosto projektų, tokių, kaip mažesnių dujinių laivų pakrova, jų transportavimas į mažesnius terminalus bei tiekimas geležinkeliais ir kitu transportu vidaus rinkai. „Šie projektai yra tik svarstymų stadijoje, tačiau mes, kaip uostas, privalėsime sukurti infrastruktūrą, užtikrinančią UAB „LITGAS“ sprendimų įgyvendinimą“, – aiškino jis. Dar vienas uosto direkcijos galvosūkis – 3-oji vandenvietė, mat nusprendus, jog kokybiškesnis vanduo gyventojams būtų tiekiamas iš požeminių šaltinių, ieškoma galimybės iškelti šią vandenvietę iš dabartinės buveinės. Tačiau direkcijos atstovas pripažino, kad šios vandenvietės iškeldinimo dar teks palaukti.

Vienas iš svarbesnių uosto infrastruktūros objektų – įvažiavimo keliai. Anot A. Kamarausko, neseniai parengtas pietinio aplinkkelio, kuris būtų Kairių gatvės tęsinys, į uostą detalusis planas. Pietinėje miesto dalyje bus formuojamas kelio Šilutė-Klaipėda tęsinys, įsiliesiantis į pietinę Klaipėdos uosto dalį. Tuo siekiama sunkiasvorį transportą nukreipti toliau nuo gyvenamųjų miesto rajonų. Taip pat planuojama daryti Minijos g. ir Taikos pr. tęsinius, rekonstruoti Minijos g. ir Jūrininkų pr. sankryžą, viaduką virš geležinkelio, numatoma jungtis į Kairių gatvę, planuojamas magistralinio kelio tęsinys iki kelio Šilutė-Klaipėda, centrinėje dalyje ketinama suformuoti dviejų lygių sankryžą su nuvažiavimais į gretimas teritorijas.

Visiems šitiems sprendiniams įteisinti ir atlikti teritorijų planavimo procedūrą pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą uosto direkcija dar turi parengti uosto bendrąjį planą.
Statybunaujienos.lt
Žymės  Statyba




Pramoninė statyba

nuotrauka
2021-06-11 09:17
SEB bankas suteikė 3,5 mln. eurų paskolą „ABC Nordic“ priklausančiai Skandinavijos kapitalo įmonių grupei „Aluflam“, kuri pradėjo statyti naują aliuminio profilių gamyklą Jonavoje. Tai pirmoji aliuminio profilių gamykla Baltijos šalyse ir viena didžiausių pastarųjų metų investicijų Jonavos rajone.
nuotrauka
2021-05-27 09:39
Jonavoje pradėta statyti nauja aliuminio profilių gamykla – ABC Nordic priklausanti Skandinavijos kapitalo įmonių grupė „Aluflam“ Ukmergės gatvėje investuoja 7 mln. eurų nuosavų lėšų į naują 7,7 tūkst. m² gamybinės paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-05-14 09:58
Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ tarptautiniame Šiaulių oro uoste pradėjo pirmuosius apie 20 mln. eurų vertės lėktuvų angaro statybos darbus. Įmonės išsinuomotame sklype balandžio mėnesį buvo įkalti pirmieji poliai pamatams, o patį angarą bus galima pradė...
nuotrauka
2021-05-05 12:11
Šiaulių LEZ atidaroma vienos didžiausių Europoje automobilių krovinių liftų gamintojos „Bär Cargolift“ gamykla. Tai pirmasis Vokietijos įmonės gamybinis filialas užsienio šalyje, kuriame per artimiausius metus planuojama įdarbinti iki 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad metinė apyvarta 2022 m. pabaigo...
nuotrauka
2021-04-28 10:31
Iki kitų metų balandžio Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils naujas A++ energinės klasės baldų fabrikas, kurį UAB „Gerų baldų fabrikas“ užsakymu stato darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.
nuotrauka
2021-04-21 07:33,      papildyta 2021-04-23 14:50, Projektas pelnė konkurso „Lietuvos BIM projektai 2021“ apdovanojimą
Metų pradžioje Visagino pramonės parke buvo užbaigta statyti Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų kompanijos „Intersurgical“ gamykla. Tai jau antroji Lietuvoje veikianti jos gamykla. Ir pirmoji, kurią generalinis rangovas „Raseinių statyba“ statė BIM aplinkoje.
nuotrauka
2021-04-20 08:54
Viena didžiausių aliuminio ir stiklo fasadinių konstrukcijų gamybos bendrovių Šiaurės Europoje „KG Constructions Group“ ir statybos bendrovė „Conresta“ pasirašė generalinės statybų rangos sutartį, pagal kurią „Conresta“ įsipareigoja iki 2022 m. balandžio mėn. įgyvendinti naujos „KG Constructions Gro...
nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-01 07:23
Joniškio rajone, Skaistgiryje, pernai buvo atidaryta kogeneracinė biodujų jėgainė. Šio objekto statyboje 2019–2020 metais dalyvavusi Wolf System UAB pastatė septynis gelžbetoninius rezervuarus, kurie įmonei sudarė sąlygas atskleisti Lietuvoje tą patirtį, kuri sukaupta vykdant projektus Vokietijoje i...
nuotrauka
2021-02-25 07:02
Naujoji oro skaidymo gamykla, užtikrinsianti Baltijos šalių deguonies ir azoto produktų poreikį, pradeda savo veiklą visu pajėgumu.
nuotrauka
2021-02-18 13:35
Visorių informacinių technologijų parke prasideda naujas plėtros etapas – naujam „BOD GROUP“ plėtojamam inovacijų, tyrimų ir laboratorijų centrui išduotas statybos leidimas ir pradedami statybos darbai. Investicijos į šio laboratorijų komplekso vystymą sieks apie 14 mln. Eur. Inovatyvus pastatas pat...
nuotrauka
2021-02-11 11:29
Teltonikos įmonių grupė, jau beveik 23 metus vystanti daiktų interneto prietaisų gamybą ir projektavimą Lietuvoje, planuoja statyti naują „Teltonikos technologijų centrą“ Molėtuose. Per ateinančius 2 metus planuojama įrengti beveik 9,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpas, kuriose įsikurs elektronikos ...
nuotrauka
2021-01-29 10:23
Didžiausia Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ ( „BIOK LAB“) pradeda naujos gamyklos statybas. Šį žingsnį paskatino tvarumo siekis ir verslo plėtros planai. Pernai įmonės apyvarta išaugo net 20 proc. – nuo 8,7 mln. eurų iki 10,4 mln. eurų, tačiau norint išlaikyti augimo tempą i...
nuotrauka
2021-01-25 14:16
Klaipėdoje, šalia Jakų žiedo pradėti 26000 kvadratinių metrų ploto logistikos ir paslaugų komplekso statybos darbai. Projektą įgyvendinanti „AUG Rent“ čia planuoja įkurdinti sandėlius, automobilių remonto centrą, biurus ir prekybai skirtas patalpas. Projekto vertė siekia 15 mln. eurų.
nuotrauka
2021-01-11 10:19
Šiauliuose veikianti dviračių ir elektrinių dviračių gamykla „Baltik vairas“ šiemet investuos 1,5 mln. Eur ir planuoja pasiekti 400 tūkst. dviračių gamybos apimtis. Pirmą kartą įmonės istorijoje planuojamos pajamos iš elektrinių dviračių gali viršyti lėšas, gaunamas iš tradicinių dviračių gamybos. N...
nuotrauka
2020-12-29 15:32
Lietuvos kapitalo apsauginės polietileno pakuotės gamintoja bendrovė „Komex“ daugiau kaip 7 mln. eurų investuos į 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos bazę Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (PLEZ).
nuotrauka
2020-12-29 14:35
Oro skaidymo gamyklos Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statybos užbaigtos ir ji jau pradeda savo veiklą visu pajėgumu. Naujoji dujų gamykla užtikrins deguonies ir azoto produktų poreikį Baltijos šalyse.
nuotrauka
2020-12-14 09:27
Jonavoje bus statoma kogeneracinė elektrinė, kurią planuojama paleisti 2023 metais. Projektą, kurio vertė siekia 8,5 mln. eurų, įgyvendinantiems Jonavos šilumos tinklams „Luminor“ bankas skolina 4,5 mln. eurų, dalį lėšų skiria Europos Sąjunga. Jonavos šilumos tinklai skaičiuoja, kad įgyvendinus proj...
nuotrauka
2020-11-26 11:51
Vokietijos polimerų kompanija REHAU pasirašė sutartį su „YIT Lietuva“ dėl partnerystės finansuojant ir statant naują mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dar spalio pabaigoje šiam objektui buvo gautas statybos leidimas, o veiklą REHAU gamykla planuoja ...
nuotrauka
2020-11-12 11:48
Tarptautiniame Kauno oro uoste, Karmėlavoje, netrukus pradės veikti Airijoje registruotos kompanijos „MAAS Aviation“ užsakymu statoma orlaivių dažymo įmonė, kuri bus viena moderniausių Europoje.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba