Dabar gyventojams turi būti taikoma dvinarė rinkliava. Ji sudaryta iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji dalis skiriama atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti ir plėtoti (surinkimo priemonėms, antrinių žaliavų, buityje susidarančių pavojingų, didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėms eksploatuoti, sąvartynams įrengti, uždaryti, rekultivuoti ir kt.). Kintamoji dalis priklauso nuo atliekų kiekio, kurį išmeta gyventojai ir kuriam sutvarkyti teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos – surinkimo, vežimo, šalinimo, priežiūros. Būtent šią, kintamąją, išlaidų dalį žmonės gali sumažinti, labiau rūšiuodami atliekas. 

Savivaldybės, skaičiuodamos rinkliavas gyventojams, gali juos skirstyti į atskiras vartotojų kategorijas pagal nekilnojamojo turto rūšį – daugiabučiai, individualūs namai, garažų, sodų bendrijos. Kadangi skirtingų kategorijų gyventojams aptarnauti reikia nevienodų sąnaudų, savivaldybės gali nustatyti skirtingas paslaugos kainas.  

Pažymėtina, kad kintamosios dalies gyventojas gali nemokėti, jeigu jis deklaruoja, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. 

Gyventojams į rinkliavų dydžius negali būti įskaičiuojamos išrūšiuotų ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos. Pagal gamintojo atsakomybės principą, už visų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, tvarkymo ir finansavimo organizavimą atsako gamintojai ir importuotojai.

Jų interesams atstovaujančios organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, turi padengti gaminių ir pakuočių tvarkymo išlaidas, kad gyventojams nereikėtų mokėti du kartus. Tvarkyti bešeimininkes atliekas privalo, kaip numato Atliekų tvarkymo įstatymas, savivaldybės. Jos kasmet turi atsiskaityti už tokių atliekų tvarkymą ir nurodyti, kiek jų susidaro. Bešeimininkės atliekos tvarkomos iš savivaldybės specialiųjų aplinkos apsaugos rėmimo programų lėšų.  

Apie naują mokėjimo tvarką savivaldybės skelbia savo internetinėse svetainėse.