„Augantis bankrotų skaičius pirmiausia siejamas su padidėjusiu valstybės institucijų aktyvumu inicijuojant bankroto procesą: nuo 2011 m. auga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos inicijuojamų bankroto procesų skaičius, o nuo 2013 m. ir Valstybinė mokesčių inspekcija inicijuoja vis daugiau įmonių bankroto procesų. Pavyzdžiui, per 2015 m. pirmąjį pusmetį Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva pradėta beveik 4 kartus daugiau bankroto procesų nei per 2014 m. pusmetį“, – kas lemia bankrotų skaičiaus didėjimą, aiškina Įmonių bankroto valdymo departamentas.

Taikiklyje – nemokios įmones

Kaip matyti iš įmonių bankroto ataskaitų, kurios pateikiamos departamentui, dažniausia įmonių nemokumo ir bankroto priežastimi 2015 metų pirmąjį pusmetį įvardijamas apyvartinių lėšų trūkumas ir per dideli įsipareigojimai. Tarp pagrindinių priežasčių – ir netinkamas (neatsakingas) įmonės valdymas bei neišsaugoti įmonės dokumentai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova sako, kad inspekcija ėmė itin griežtai kontroliuoti valstybei skolingas įmones, kurios piktybiškai vėluoja vykdyti savo mokestines prievoles, ir tikrai nesiekia inicijuoti bankroto bylų mokioms ir su laikinais finansiniais sunkumais susidūrusiomis įmonėms. Tokioms sudarytos galimybės prašyti mokesčių sumokėjimo terminų atidėjimo ar mokėjimo išdėstymo per tam tikrą laikotarpį. Bankroto bylos inicijuojamos tik kraštutiniu atveju, kada mokesčių administratorius nebemato galimybių užkirsti kelią tolimesniam skolos augimui.

Anot I.Gavrilovos, pirmiausia siekiama išieškoti mokestines nepriemokas ir dažniausiais bankroto byla inicijuojama, jei nepriemokų nepavyksta išieškoti ilgiau nei vienerius metus, skolos auga, o mokesčių mokėtojas vengia bendrauti skolos padengimo klausimais. Prieš bankroto inicijavimą, inspekcija informuoja skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą ir nustato 30 dienų terminą nepriemokai sumokėti. 

Mokesčių inspekcijos atstovės teigimu, bankroto procesų inicijavimą supaprastino ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, numatantys, kad kreditorius, teikiantis pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neturi pateikti administratoriaus kandidatūros, kurią dabar parenka teismas.

Labiausiai prasiskolinę prekybininkai

„Noriu pabrėžti, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius sumoka laiku. Nepareigingi mokesčių mokėtojai (tarp jų – 70 proc. įmonių) valstybei skolingi 354,8 mln. eurų – už šiuo pinigus būtų galima pastatyti apie 90 naujų vaikų darželių visoje Lietuvoje. Daugiausiai įmonės skolingos PVM – 50 proc., Pelno mokesčio – 17 proc., GPM – 7 proc. Labiausiai prasiskolinę yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei transporto ir saugojimo sektoriai“, – sako I.Gavrilova. 

Siekiant apsaugoti valstybės interesus ir eliminuoti iš rinkos nemokias įmones, Mokesčių inspekcija 2014 – 2015 m. inicijavo 676 bankroto bylas, kuriose bendra nepriemokos suma yra apie 54 mln. eurų. Taip pat inspekcija per šį laikotarpį teismams pateikė 202 prašymus taikyti administracines poveikio priemones dėl nesavalaikio bankroto bylos inicijavimo bei dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimų.

Iš viso 2014 - 2015 m. mokesčių administratorius iš skolininkų išieškojo 419 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. 

Bankrotas šienauja ir statybininkus

Kaip praneša Statistikos departamentas, 2015 m. pirmąjį pusmetį bankroto procesas buvo pradėtas 950 įmonių (2014 m. pirmąjį pusmetį – 820 įmonių). Daugumą – 94,3 proc. – šių įmonių sudarė mažos, turinčios iki 9 darbuotojų, įmonės. Pagrindiniai bankroto proceso iniciatoriai buvo Valstybinė mokesčių inspekcija (28,5 proc.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (24,1 proc.). Darbuotojų iniciatyva pradėtų bankroto procesų skaičius sumažėjo beveik dvigubai (49,3 proc.), įmonių likvidatorių – trečdaliu (35,3 proc.).

2015 m. pirmąjį pusmetį daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (29,2 proc.), statybos (17,9 proc.) bei transporto ir saugojimo veiklos įmonėse (9,8 proc.). 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2014 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų bankroto procesų skaičius didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonėse padidėjo atitinkamai 30 ir 18,9 proc. Transporto ir saugojimo veiklos įmonėse pradėtų bankrotų skaičius sumažėjo 13,9 proc.

Anot Įmonių bankrotų valdymo departamento, prekyba užsiimančių įmonių dominavimą tarp bankrutuojančių įmonių lemia tai, kad šiems sektoriams priklausančios įmonės sudaro didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje iš visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų 26,2 proc. veikė prekybos sektoriuje. 

Daugiausia įmonių ir bankrotų didmiesčiuose

2015 m. pirmąjį pusmetį daugiau kaip pusė (51,8 proc.) visų bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus apskrities įmonėse, Kauno ir Klaipėdos apskričių įmonėse – atitinkamai 13,6 ir 12,5 proc. Palyginus su 2014 m. pirmuoju pusmečiu, pradėtų bankroto procesų skaičius labiausiai išaugo Marijampolės ir Vilniaus apskrityse – atitinkamai 60 ir 54,7 proc., o sumažėjo Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse – atitinkamai 27 ir 22,9 proc. 

Įmonių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskričių dominavimą tarp bankrutuojančių įmonių taip pat lemia objektyvios priežastys – šiose apskrityse veikiančios įmonės sudaro didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje iš visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų 40,9 proc. veikė Vilniaus, 20 proc. – Kauno, 11,3 proc. – Klaipėdos apskrityse.

Įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2015 m. pirmąjį pusmetį, turto vertė bankroto proceso pradžioje sudarė 114,4 mln. eurų arba 56 proc. patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (204,2 mln. eurų).

Laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2015 m. birželio 30 d. bankrotas buvo paskelbtas 17 172 įmonėms ir 16 bankų. Bankroto procesai baigti 13 039 (75,9 proc.) įmonėse ir 14 bankų. Iš šių įmonių 12 688 įmonės likviduotos. 4 133 įmonių bankroto procesai dar vykdomi.