Pirmininkę išgelbėjo Tarybos sprendimas

Vienos Vilniaus daugiabučių bendrijos pirmininkei Genuefai Armanavičienei iškelta privataus kaltinimo baudžiamoji byla. Kaip pirmininkė užrūstino namo gyventojus? Name buvo įrengta daliklinė sistema. Įrengus tokią sistemą atsirado poreikis ją prižiūrėti, tad nelegaliai pastatytų sandėliukų savininkai buvo paprašyti juos geranoriškai nugriauti. Dalis žmonių taip ir padarė, likusieji - nusprendė prašymą ignoruoti. Dauguma namo gyventojų, atlikus apklausą, pasisakė už tai, kad nelegalius sandėliukus reikia nugriauti panaudojant bendrijos lėšas, o vėliau pinigus iš sandėliukų savininkų išsireikalauti pateikus sąskaitas. Lėšų buvo išleista nedaug, tačiau pasistačiusieji sandėliukus įsiuto ir kreipėsi į teismą pateikdami kaltinimus dėl svetimo turto sugadinimo bendrijos pirmininkei.

G. Armanavičienė pasakoja, kad teismas ją išteisino, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu, teigiančiu, kad tokiais atvejais, kai neįmanoma nustatyti nelegalių statinių savininkų bendrijų pirmininkai privalo imtis iniciatyvos ir tuos statinius nugriauti. Minėtąjį teismo sprendimą nelegalių statinių savininkai dar gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Kai vienas turi du sandėliukus, o kitas – tik dokumentus

Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai sako, kad neretai nutinka taip, kad vieno buto savininkas užgrobia kito buto šeimininkui priklausantį sandėliuką. Tai dažniausiai nutinka keičiantis butų savininkams, pavyzdžiui, žmogus nusiperka butą ir iš karto neperima sandėliuko iš buvusio savininko, o susigriebus kiek vėliau – šaukštai jau būna po pietų. Kaip susigrąžinti užgrobtą sandėliuką, aiškino Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis.

Pasak jo, tokių ginčų bendrijos pirmininkas negali išspręsti. Anksčiau pakakdavo, kad turintysis du sandėliukus tiesiog pasirašytų, jog sutinka užleisti sandėliuko patalpas teisėtam jo savininkui, dabar tokį sutikimą privaloma gauti iš viso namo gyventojų, jei parašų surinkti nepavyksta, tai belieka kreiptis į teismą. Beje, pasak A. Glodenio, jei nori atgauti savo sandėliuką iš jį užgrobusio „gobšuolio“, tai reikia paskubėti, mat, jei žmogus, nors ir neteisėtai 10 metų naudojasi patalpomis, tai įsigalioja senaties terminas ir patalpų naudotojas tampa teisėtu jų savininku.

Kas turi mokėti už rūsių tvarkymą?

Viena bendrijos pirmininkė pasakojo, kad jos administruojamame daugiabučiame name sandėliukus turi ne visi gyventojai. Rūsiuose apsigyvenus benamiams, teko juos iškrapštyti ir skirti pinigų bendrojo naudojimo patalpų ir rūsių tvarkymui. Ar teisinga būtų, jei turintieji rūsius padengtų 70 proc. išlaidų, o jų neturintieji – 30 proc.?, klausė moteris. A. Glodenio nuomone, tokia proporcija nėra teisinga. Pasak jo, turintieji sandėliukus turėtų mokėti už jų tvarkymą, o už rūsiuose likusių bendrojo naudojimų patalpų tvarkymą privalo lygiomis dalimis mokėti visų butų savininkai.

Apie tai, kaip surasti savo rūsio patalpą, skaitykite Būsto rūmų teisininkų parengtą informaciją.