Vertinant bendrą TUI srautą į visas Baltijos šalis, pastebima, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje TUI projektų pernai buvo įgyvendinta 5 proc. mažiau. Estija, pagal praėjusiais metais įgyvendintų investicinių projektų skaičių, sugrįžo į lygį buvusį po ekonominės krizės. Šiek tiek mažiau investicijų pritraukė ir Latvija.

Reikia permainų

„Augantis investicijų projektų skaičius Lietuvoje rodo, kad šalis pelnė čia dirbančių verslininkų pasitikėjimą. Lietuvoje investuojančios užsienio kompanijos linkusios toliau reinvestuoti ir investuoti į naujus projektus. Kita vertus, lėtėjantis pasaulio ūkio augimas ir geopolitinė įtampa Baltijos regione skatina verslą peržiūrėti investicijų planus. Tai rimtas signalas vyriausybių vadovams – norint pritraukti užsienio investicijas, patrauklių veiklos pradžios sąlygų nebepakanka. Reikia ieškoti papildomų konkurencingumo didinimo priemonių. Viena jų – Seime svarstoma darbo santykių reforma. Jos įgyvendinimas šaliai suteiktų naują postūmį. Investuotojai domisi darbo santykių lankstumu, aukštos kvalifikacijos ir įvairesnių specializacijų darbuotojais“, – komentuoja „EY“ partneris Linas Dičpetris.

„EY“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad priblėsęs investuotojų optimizmas stabdė ir darbo vietų kūrimą Baltijos šalyse. Estijoje TUI pernai sukūrė net 32 proc. mažiau darbo vietų nei 2014 m. Latvijoje šis mažėjimas dar drastiškesnis – 2015 m. naujų darbo vietų čia sukurta perpus mažiau.

Iš Baltijos valstybių, Lietuva regione yra patraukliausia šalis investuotojams iš JAV, Norvegijos ir Švedijos. Daugiausia darbo vietų pernai Lietuvoje sukūrė investuotojai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV.

Kaip teigia L. Dičpetris, Lietuvos vardas gerai žinomas dabartiniams investuotojams ir jie yra labai patenkinti kvalifikuota talentų rinka ir kitomis sąlygomis. Tačiau reikia aktyvesnio Vyriausybės veikimo – ji ir toliau turėtų stengtis pritraukti būsimus, o sykiu nepamiršti ir esamų investuotojų – būtent jie, įvertinę palankias sąlygas, dažnai plečia savo investicijas mūsų šalyje.

„Reikia tikėtis, kad artimiausiu laikotarpiu Vyriausybė pradės aktyviai palaikyti glaudžius santykius su investuotojais ir išsamiau susipažins su jų poreikiais. Nuolatos akcentuojamas šalies konkurencingumo stiprinimas, turėtų būti susietas su dabartinės švietimo sistemos tobulinimu – nauji investuotojai ateis, o esami plės savo investicijas tik tada, jeigu čia bus jų poreikius atitinkančios darbo jėgos“, – sako L. Dičpetris.

Norėdamos pritraukti daugiau TUI, Lietuva, Latvija ir Estija turės gerokai pasistengti. Kadangi patirtis parodė, kad pozicionuotis atskirai yra sunku, Baltijos šalys turėtų veikti bendrai su Šiaurės regionu. Juolab, kad visai šalia yra ilgametis sėkmės pavyzdys – kartu veikiančios Šiaurės šalys.

„Baltijos šalims taip pat naudingiau stiprinti aljansą su brandžiomis Šiaurės šalimis, kad ilgainiui jos taptų Baltijos šalių „namų“ rinka. Išlaikydami investuotojų pasitikėjimą, stiprinsime glaudesnius santykius su šiuo regionu. Tačiau be vyriausybių įsitraukimo ir aktyvaus palaikymo šią užduotį bus sudėtinga atlikti. Pirmas Baltijos šalių vyriausybių žingsnis bendro tikslo link, turėtų būtų bendrų temų, tokių kaip efektyviausias kvalifikuotos darbo jėgos potencialo išnaudojimas ir pan. suformulavimas“, – sako L. Dičpetris.

Investicijos Europoje augo...

„EY“ tyrimo duomenimis, 2015 m. Europai buvo itin sėkmingi. Lyginant su 2014 m., TUI ūgtelėjo 14 proc., ir jos sukūrė 17 proc. daugiau naujų darbo vietų. Patraukliausias regionas ir toliau lieka Vakarų Europa – čia vykdoma net 77 proc. visų TUI projektų. Daugiau nei pusę (51 proc.) TUI projektų Europoje dalijasi trys valstybės – Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija.

Didžiausias investicinių projektų skaičiaus augimas Vidurio ir Rytų Europoje pernai fiksuotas Lenkijoje ir Rusijoje – atitinkamai 61 ir 60 proc. Investuotojams patraukliausių Europos valstybių dešimtuke iš 6 į 5 vietą pakilusiuose Nyderlanduose, pernai TUI projektų daugėjo 47 proc.

Tuo metu 69 proc. visų pramonei skirtų TUI projektų Europoje, buvo nukreiptos į Rytų ir Centrinės Europos regioną. Čia atsirado ir apie pusę visų TUI sukurtų darbo vietų Europoje.

...tačiau investuotojų optimizmas blėso

„EY“ tyrimas rodo, kad nors TUI Europoje pernai augo, tačiau, dėl geopolitinių ir makroekonominių iššūkių, investuotojų nuotaikos prastėjo. Artimiausioje ateityje plėtrą Europoje planuoja vos 22 proc. apklaustų investuotojų, kai 2014 m. plėstis ketino 32 proc. respondentų.

„Šių metų tyrimą lydėjo neslūgstanti geopolitinė įtampa, o taip pat Jungtinės Karalystės referendumas dėl tolesnės narystės Europos Sąjungoje (ES) bei kiti įvykiai, kurie galėjo paveikti investuotojų nuotaiką ir artimiausius plėtros planus. Vis dėlto, atidžiau analizuojant investuotojų apklausos rezultatus, matyti ir naujos galimybės. Pavyzdžiui, juntamas aiškus vyriausybių ir verslo bendruomenių poreikis bendradarbiauti ir kurti ilgalaikes darbo rinkos bei mokesčių reformas. Auga investuotojų suinteresuotumas Europos infrastruktūros atnaujinimu. Naujų galimybių atveria ir Kinijos, kaip vieno svarbiausių užsienio investuotojų įsitvirtinimas“, − pažymi L. Dičpetris.

Pasak „EY“ partnerio, Europa pernai išgyveno net kelias krizes, tokias kaip itin įtempti santykiai su Rusija, smunkantis pasitikėjimas ES institucijomis, teroro išpuoliai Prancūzijoje, o vėliau ir Belgijoje, nekontroliuojama migracijos banga.

Naujos galimybės

„Nepaisant prastėjančios verslo aplinkos ir įvairių geopolitinių rizikų, investuotojai Europą ir toliau vertina kaip saugią vietą savo verslui. Europa lieka stipri savo skaitmenine ir logistikos infrastruktūra, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, stabilia teisine aplinka. Tačiau daugiau investicijų pritraukti trukdo nelanksti darbo rinka, dideli darbo kaštai ir sudėtinga įmonių apmokestinimo tvarka. Į tai turėtų atkreipti dėmesį vyriausybės, kurios nori sustiprinti savo šalių pozicijas konkurencijoje dėl užsienio investicijų“, − pastebi L. Dičpetris,

„EY“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje Seimas turėtų net tik kuo greičiau priimti naująjį socialinį modelį, kuriame nebūtų iškraipyta mokslininkų logika, bet ir drauge su Vyriausybe dirbti prie nuoseklios ir nuspėjamos verslo aplinkos formavimo bei mokesčių sistemos subalansavimo. Taip pat būtina užtikrinti finansinį šalies tvarumą, po to kai pasibaigs struktūrinių ES fondų parama Lietuvai.

Didėja Azijos šalių įtaka

Europoje daugiau nei pusę (53 proc.) TUI projektų įgyvendino pačių Europos šalių investuotojai. Pagrindine išorės investuotoja išliko JAV, kuri dominavo finansų ir verslo paslaugų sektoriuje. Tačiau pastebimas ir vis labiau augantis investicijų iš Rytų srautas – 2015 m. investicijos iš Azijos šalių augo net 13 proc.

Pagal investicijų iš Rytų srautą pirmavo Kinija. Antrojoje vietoje esanti Indija įvykdė perpus mažiau TUI projektų. Indija taip pat patenka į trejetuką ne Europos valstybių, kurios daugiausiai investavo į žemyno finansų ir verslo paslaugų sektorių. Šiame sektoriuje Indija vykdė 22 proc. daugiau projektų nei 2014 m.

Investuotojams patraukliausias Europos miestas yra Londonas, kuris pritraukė daugiausiai TUI projektų. Iškart po jo – Paryžius. Apklausti investuotojai tarp dešimties patraukliausių Europos miestų TUI, minėjo tris Vokietijos miestus: Berlyną, Frankfurtą prie Maino, Miuncheną bei du Ispanijos miestus: Barseloną ir Madridą. 5 proc. padidinusi savo patrauklumą, į TUI patraukliausių miestų dešimtuką įkopė Roma.

Pramonės investicijoms renkasi Centrinę Europą

Investicijų į Europos pramonę rodikliai pernai liko nepakitę. Šis sektorius sparčiausiai augo Centrinėje Europoje ir pritraukė šiek tiek mažiau nei pusę (49 proc.) visų TUI projektų, čia įsteigta 62 proc. Europoje TUI sukurtų naujų darbo vietų. Šių metų tyrimas atskleidė, kad labiausiai prie Europos pramonės augimo prisidėjo Vengrija (103 proc.), Serbija (76 proc.), Turkija (52 proc.), Lenkija (34 proc.) bei Rumunija (21 proc.).

2015 m. Vokietija pralenkė iki tol pirmavusią Didžiąją Britaniją ir tapo patraukliausia pagal investicijas į transporto ir susisiekimo sektorių (72 proc. augimas). Vokietija išstūmė Didžiąją Britaniją ir iš pirmosios vietos pagal patrauklumą investicijoms į mažmeninę prekybą ir aptarnavimą. Investicijos į automobilių pramonę sparčiausiai augo Vengrijoje ir Lenkijoje, o į mašinų gamybą ir įrengimus – Turkijoje, Serbijoje ir Rumunijoje.

L. Dičpetris pažymi, kad nuoseklus Lietuvos vyriausybės dėmesys tradicinės ir skaitmeninės pramonės šakoms, o taip pat mokestinės aplinkos gerinimas, leistų užtikrinti Lietuvai svarbią vietą tarp pramonės investicijoms patrauklių šalių Europoje.

TOP 10 investuotojų pagal TUI Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2015 m.: 1. Norvegija, 2. Jungtinės Amerikos Valstijos, 3. Švedija, 4. Suomija, 5. Estija, 6. Jungtinė Karalystė, 7. Vokietija, 8. Lietuva, 9. Danija, 10. Kinija.