2022 rugpjūčio 9 d. antradienis, 13:25
Reklama  |  facebook

VDU profesorius Vytautas Levandauskas: susitikimas su nepaliestu mūru – tai lyg romantiškas susidūrimas su istorija

2016-03-18 12:49
„Senoji Lietuvos architektūra buvo daugiausia tyrinėjama kaip menas, tarsi pamirštant, kad tai yra ne tik menas, bet ir mokslas“, – sako architektūros istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas. Jo paties indėlis į mokslinę architektūros pusę sulaukė reikšmingo įvertinimo: architektūrologo monografija „Lietuvos mūro istorija“, kurią jis su pertraukomis ruošė net 40 metų, šiemet pelnė Lietuvos mokslo premiją.
nuotrauka
Savo darbe V. Levandauskas nustatė atskiriems stilistiniams ar istoriniams laikotarpiams būdingus specifinius mūro bruožus, medžiagų ir konstrukcijų ypatybes. VDU nuotr.


Minimos įmonės
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
Monografijoje mokslininkas nuodugniai ištyrinėjo mūro istoriją, raidą Lietuvoje – nuo XIII amžiaus iki Pirmojo pasaulinio karo. Savo darbe V. Levandauskas nustatė atskiriems stilistiniams ar istoriniams laikotarpiams būdingus specifinius mūro bruožus, medžiagų ir konstrukcijų ypatybes, jų pokyčius. Istorikas sukūrė sistemą, kurią galima panaudoti architektūros paveldo datavimui – amžiaus nustatymui.

Medžiagą kaupė keturis dešimtmečius

V. Levandausko teigimu, spalvingą istoriją Lietuvoje turintis mūras šimtmečius buvo viena patikimiausių ir dažniausiai naudojamų konstrukcijų – jį šiandien galima matyti ryškiausiuose senamiesčių bei naujamiesčių perluose, seniausiose šalies pilyse.

Tačiau kai prieš keturis dešimtmečius, pačioje savo mokslinės karjeros pradžioje, V. Levandauskas pradėjo savo tyrimus – mūro istorijai skirtą disertaciją – tuomet, dar sovietmečiu, labai trūko (ir iki šiol trūksta) dokumentų, tekstų, kurie padėtų nustatyti tų senųjų statinių amžių. Būtent galimybė tą problemą išspręsti ir paskatino profesorių imtis šio darbo.

„Sovietmečiu aspirantūroje užsibrėžiau ambicingą temą, bet gyvenimas parodė, kad iškart darbo pabaigti nebuvo galima. Per tuos metus buvo daug kitos veiklos, bet medžiagą kaupiau, nepamiršdamas, kad mūras yra mano skola mokslui, kurią turėsiu kažkada grąžinti“, – prisiminė mokslininkas.

Vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje, laimėjęs Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos mokslo tarybos konkursus, V. Levandauskas ne tik rinko medžiagą įvairiuose Europos muziejuose bei bibliotekose, bet ir tyrinėjo mūrą nuvykęs į įvairias Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Italijos vietoves.

Susitikimas su mūru – lyg meditacija

Architektūros istorikas atrado išskirtinį, Lietuvoje žymiai labiau nei kitose šalyse paplitusį mūro bruožą – plytose įbrauktus griovelius, vadinamus „braukomis“.

„Keraminių plytų gamintojai vienoje kloto pusėje pirštais įspausdavo griovelius, kad mūrijant skiedinys geriau sukibtų ir mūras būtų stabilesnis. Tokios brauktinės plytos būdingos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Taip, jų kartais pasitaikydavo ir Lenkijoje ar Vokietijoje, tačiau Lietuvoje tai buvo lyg šventa taisyklė, pavyzdžiui, visose bažnyčiose iki XVIII a. pabaigos“, – teigia V. Levandauskas.

Ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanas ir profesorius neslepia, jog jam mūras apskritai yra artimas, ypač ten, kur jis nepaliestas, nerestauruotas – pavyzdžiui, rūsiuose bei bažnyčių pastogėse, nefasadinėje pusėje, kuri dažniausiai būdavo netinkuota. „Apsilankymas ten yra tarsi savotiška meditacija, romantiškas susidūrimas su istorija. Tose pastogėse yra savotiškas žinynas, daug užkoduotos vertingos informacijos. Kartais ji ir plika akimi matoma – įrašytos pačių meistrų pavardės, statybos darbų užbaigimo datos“, – pasakoja mokslininkas.

Kauno architektūra – su klaidomis

Vytautas Levandauskas aktyviai tyrinėja architektūrą ir jos istoriją ne tik akademinėje aplinkoje – šiuo metu jis dirba ir Kultūros paveldo departamente, pirmininkauja Trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri sprendžia architektūros paveldo išsaugojimo klausimus.

Svarbiausias šios tarybos tikslas yra užtikrinti, kad didelėje teritorijoje nebūtų pažeistas kultūros paveldas ir kad būtų patenkinti tarptautinių susitarimų reikalavimai, pavyzdžiui – UNESCO Vienos memorandumo, kuris skirtas istorinio urbanistinio kraštovaizdžio valdymui.

Laikinojoje sostinėje V. Levandauskui jau teko vertinti naujamiesčio architektūrą – rengiant vertingųjų savybių išsaugojimą sprendžiančius dokumentus. „Kaune yra tam tikrų grėsmių ir padarytų klaidų, sudarkytų miesto objektų, „stiklainių“, dėl kurių visuomenė buvo gerokai susirūpinusi. Taip pat yra ir „monstrinių“, nederamo mastelio statinių, ardančių miesto vizualinę struktūrą. Tokios klaidos neturėtų kartotis“, – paaiškino istorikas. Netrukus jo pirmininkaujama komisija imsis nagrinėti Kauno senamiesčio vertingųjų savybių dokumentą, tačiau ten neturėtų būti taip sudėtinga, kaip naujamiestyje – senamiestyje architektams nėra tiek galimybių kūrybinei laisvei ar abejotiniems sprendimams.

Kalbėdamas apie mūro vaidmenį dabartiniame architektūros kontekste, architektūrologas pripažįsta, jog jo klestėjimo laikas jau praėjo – jo svarba pradėjo mažėti dar tarpukariu. „Šiuo metu naudojamos visai kitos technologijos, lengvos karkasinės konstrukcijos, apšiltinti stikliniai pastatai, kuriuose mūro visai nereikia. Mūras yra tradicinė architektūros konstrukcija, kuri gali būti naudojama restauravimui ar nedidelėse statybose, tačiau ji nėra perspektyvi. Tai jau istorija“.
Statybunaujienos.lt




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2022-08-02 09:08
Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato Pylimų kaime, Vievio seniūnijoje, architektūrinio projekto konkursą laimėjo ir naująjį biurą projektuos architektų komanda „After party“ ir „Išora x Lozuraitytė“ architektūros studija. Planuojama, kad projektavimo darbai truks metus.
nuotrauka
2022-08-01 12:47
Urbanistika yra kaip architektūra, tik žymiai plačiau. Ji aprėpia ne tik pastatus, erdves, bet ir veiklą mieste, jo pritaikymą sau, žmonių įpročius, keliavimą. Apie tai, kaip mes gyvename mieste. Taip savo darbų ir tyrinėjimo lauką apibūdina tarptautinio urbanistų biuro PUPA įkūrėjai Tadas Jonauskis...
nuotrauka
2022-07-29 10:56
Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras, Vilniaus stoties rajono transformacijos projekte „Vilnius Connect“ baigiamas svarbus etapas – geležinkelio stoties teritorijos architektūrinio konkurso laimėtoja oficialiai paskelbta Londone įsikūrusi kompanija „Zaha Hadid Architects“.
nuotrauka
2022-07-27 09:44
Dangų raižančių pastatų kvartalai, vadinami urbanistinėmis kalvomis – kadaise neįsivaizduotas reiškinys, dabar vizionieriškų urbanistų bei architektų kuriamas ir Vilniuje. Vienos iš sostinės urbanistinių kalvų statybos prasidėjo dar praėjusio amžiaus viduryje, kita – tik dabar įgyja aiškius kontūrus...
nuotrauka
2022-07-26 15:14
UAB „MB projektas“ organizuoja projekto „Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas Daugėliškio g. 33A, Vilniuje“ kviestinį uždarą vieno etapo architektūrinį konkursą.
nuotrauka
2022-07-26 11:15
Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai atvertame jo vardo skvere Žirmūnuose įprasmins paminklinis objektas „Miškinis". Geriausia meninė idėja atrinkta iš keturių pasiūlymų.
nuotrauka
2022-07-26 09:56
Klasika vonios kambaryje neturėtų būti siejama su nykumu – laikui nepavaldžius sprendimus derinant su naujausiomis tendencijomis ši iš pažiūros techninė patalpa gali tapti dar viena išskirtine namų erdve. Į kokius interjero dizaino bei santechnikos gaminių aspektus specialistai kviečia kreipti dėmes...
nuotrauka
2022-07-19 14:42
Daugiau nei mėnesį visuomenė galėjo detaliai susipažinti su naujojo Uosto direkcijos administracinio pastato tarptautiniam konkursui pateiktais projektais, o šiandien, liepos 19 d., jie aptarti viešo svarstymo metu. Darbus, kaip galėtų atrodyti Uosto direkcijos administracinis pastatas ir naujai for...
nuotrauka
2022-07-12 11:58
Savarankiškai identifikuoti, kodėl jaučiatės prislėgtas ar įsitempęs, sudėtinga. Psichologų teigimu, yra trys faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką tam, kaip jaučiamės: fizinė sveikata, santykiai su artimiausiais žmonėmis bei namai ir aplinka, kurioje gyvename. Būtent trečiasis daugelio būna pamirš...
nuotrauka
2022-07-11 10:14
Kitąmet sostinėje atsivers nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Po Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Architektūros fondo surengto atviro konkurso jau žinoma, kaip atrodys 2023 m. vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta. Galimybę įgyvendinti ...
nuotrauka
2022-07-05 10:51
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Vilniaus m. savivaldybės administracijos veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis socialiniame tinkle parašė, kad STT atlik...
nuotrauka
2022-07-04 08:06
Aktyvi visuomenės ir paveldosaugos bei architektūros profesionalų reakcija išgelbėjo vieną vertingiausių tarpukario modernizmo statinių. Teismo sprendimu, pašalintas administracinio pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, pirmojo aukšto įstiklinimas.
nuotrauka
2022-07-01 14:04
Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai po metų, šventinio renginio metu bus paskelbti pirmieji NAA laimėtojai.
nuotrauka
2022-06-30 11:13
Natūralu, kad kartas nuo karto norisi atnaujinti savo namų interjerą. Daugelis galvoja, kad tai padaryti sudėtinga ir brangu, nes reikia keisti baldus, sienų spalvą ir panašiai. Tačiau interjero specialistai teigia, kad didelių pokyčių galima įnešti ir neišleidžiant daug pinigų. Tai padaryti padės a...
nuotrauka
2022-06-22 11:56
Didžiulė, tačiau šiuo metu vilniečiams neprieinama teritorija sostinės Senamiesčio prieigose ruošiama renesansui – planuojama, kad net 42 ha plotas, dabar naudojamas geležinkelių pramonei, ateityje galėtų tapti išskirtiniu miesto rajonu.
nuotrauka
2022-06-21 13:48
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ paskelbė uždarą architektūrinį konkursą sostinės verslo komplekso „Verslo trikampis“ teritorijos konversijai. Naujo, multifunkcinio kvartalo koncepcijai sukurti pakviesta vienuolika patyrusių Lietuvos architektų įmonių.  
nuotrauka
2022-06-20 12:03
Vilniaus Vilkpėdės mikrorajone planuojamo daugiafunkcio kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ projektiniai pasiūlymai sulaukė Vilniaus regioninės architektų tarybos (VRAT) įvertinimo. Architektų taryba teigiamai įvertino būsimo kvartalo architektūrinius sprendinius ir pat...
nuotrauka
2022-06-17 10:41
Kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, Vakarų šalyse statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dėl savo architektūros ir dizaino sprendimų šie pastatai kasmet susižeria aibę prestižinių apdovanojimų.
nuotrauka
2022-06-15 09:31
Pastaraisiais metais urbanistikoje pastebimai įsitvirtina nauja miestų planavimo paradigma, kuri keliais žodžiais galėtų būti nusakyta kaip miestų tankinimas. Ši tendencija pastebima daugelyje Europos miestų, o taip pat neaplenkia ir Lietuvos. Mintimis apie tai, kuo kompaktiškas miestas yra pranašes...
nuotrauka
2022-06-15 07:26
Pramoninės ir daugelio vilniečių niekad nematytos Vilkpėdės laukia pokyčiai. Apatinėje Neries upės terasoje išsidėstęs rajonas, gamybinės erdvės ir tarp jų įsiterpianti gamta – daug potencialo transformacijoms turinti teritorija.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras