Iš viso Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle šiuo metu yra netoli 2000 pėsčiųjų perėjų. Atlikus pėsčiųjų perėjų saugumo analizę, nustatyta, jog tik apie 12 proc. pėsčiųjų perėjų yra saugios ir atitinka joms keliamus saugumo reikalavimus.

Kokie kriterijai lemia perėjos saugumą?

Pagrindiniai eismo saugumo trūkumai, dėl kurių pėsčiųjų perėjų dalis šalyje yra nesaugios ir neatitinka joms keliamų normatyvinių reikalavimų – per plati važiuojamoji dalis, pėsčiųjų eismo infrastruktūros tęsinių, kryptinio apšvietimo nebuvimas, matomumo atstumo neužtikrinimas ir pan.

Kadangi bendras kelių apšvietimas neužtikrina pakankamo pėsčiųjų perėjos apšvietimo, visose remontuojamose pėsčiųjų perėjose, kurios nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, jį suplanuota įrengti. Šis sprendimas padės išskirti pėsčiųjų perėją ir pėsčiuosius, esančius prie jos, iš kelio aplinkos tamsiuoju paros metu.

Kitas svarbus saugos kriterijus – perėjos plotis. Didelė dalis šalies valstybiniuose keliuose esančių perėjų neatitinka leistino pločio reikalavimų, kurie padeda užtikrinti saugų važiuojamosios kelio dalies kirtimą pėstiesiems. Pėsčiasis, siekiant didesnio saugumo, važiuojamojoje dalyje turėtų užtrukti kuo trumpiau ir gebėti įvertinti eismo sąlygas, kad galėtų saugiai kirsti kelią. Tyrimai rodo, kad važiuojamojoje dalyje transporto priemonių vairuotojai linkę važiuoti greičiau, o siauresnėse vietose – pasirinkti mažesnį greitį.

Pastangos davė vaisių

„Via Lietuva“ atlikti perėjų modernizavimo ir tobulinimo rezultatai rodo, jog juos atlikus – nelaimių, susijusių su pėsčiųjų judėjimu važiuojamosios dalies kirtimo vietoje, skaičiai mažėja. Kelyje Kaišiadorys-Žiežmariai esančioje pėsčiųjų perėjoje, dvejus metus iš eilės buvo fiksuojami automobilių užvažiavimai ant pėsčiųjų. Įrengus kryptinį apšvietimą ir iškiliąsias saleles, pėsčiųjų perėjoje eismo įvykių iki šiol neužfiksuota.

„Šiais metais vykdome didžiausios apimties kelių ir jų infrastruktūros atnaujinimo darbus šalies istorijoje, tačiau nepamirštame ir saugumo keliuose užtikrinimo. Dėl šios priežasties diegiame įvairias kompleksines priemones visoje Lietuvoje – nuo inžinerinių saugos sprendimų iki šviečiamosios veiklos, nukreiptos į bendruomenes. Vis tik, norint užtikrinti eismo dalyvių saugumą, vien mūsų pastangų nepakaks – saugumas kelyje priklauso ir nuo pačių vairuotojų pasirinkto saugaus greičio ar atidaus vairavimo“, – pabrėžia „Via Lietuva“ Projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas.

Teigiami pėsčiųjų perėjų pertvarkymo rezultatai fiksuojami ir kelyje Kupiškis-Utena esančioje pėsčiųjų perėjoje. Joje iki tol fiksuoti įvykiai, susiję su pėsčiaisiais, po saugumo priemonių (kryptinio apšvietimo, perkėlimo, salelės) įgyvendinimo neužfiksuoti.

2024 m. didžiausia dalis pėsčiųjų perėjų bus įrengta ar atnaujinta Tauragės, Šiaulių, Marijampolės, Utenos, Alytaus, Kauno, Telšių apskrityse. Taip pat – Panevėžio, Klaipėdos bei Vilniaus prieigose. Planuojama, kad pėsčiųjų perėjų įrengimo ir atnaujinimo darbai bus baigti jau šių metų rudenį.