V. Namavičienė priminė, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą, nuo 2023 m. sausio 1 d. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai bus laikomi teisėtais, jei kai posėdyje dalyvaus bent vienas Komisijos narys, išlaikęs testą ir turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Visa informacija čia. 

Jeigu gruodžio 8 d. Seimas priims Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimus, rašoam VPT pranešime, tuomet gali būti numatytas palengvinimas, kad atestato pažymėjimo nereikės, jeigu atliekamas mažos vertės pirkimas, kai sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, arba dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Iki šiol reikalavimas taikomas bet kuriuo atveju, jei sudaroma Komisija (net ir mažos vertės pirkimui). Tačiau dėl šių pakeitimų dar spręs Seimo nariai.

Pažymėjimas išduodamas iš karto po egzamino.

„Tačiau pasitaiko atvejų, kai išlaikius testą pasirodo pranešimas, kad sistema fiksavo draudžiamus veiksmus. Žmonės bijo, kad pažymėjimo nebegaus, bet norime nuraminti, kad tokiais atvejais Tarnybos specialistai per tris darbo dienas peržiūri filmuotą medžiagą ir, jei nustato, kad pažeidimų nepadaryta, išduoda pažymėjimą. Pažymėjimų galiojimo pradžia – 2023 m. sausio 1 d. Jie galioja 5 metus. Taigi visi, kurie laikė ar laikys egzaminą iki 2023 m. sausio 1 d., gaus pažymėjimus, kurie pradeda galioti nuo sausio 1 d. ir galios 5 metus“, – aiškino VPT direktoriaus pavaduotoja.

Pats atestavimo procesas paprastas, reikia prisijungti prie atestavimo sistemos, apmokėti, ir laikyti egzaminą bet kuriuo jums patogiu metu. Neišlaikius, antrą kartą ir kitus kartus leidžiama egzaminą laikyti po dviejų savaičių.

Kas įvyks, jei organizacija nuo sausio neturės reikiamo specialisto? „Žinoma, tai sukels didelių nepatogumų, bet organizacija turės galimybę pirkti komisijos nario paslaugas iš pažymėjimus jau turinčių specialistų. Kai kurie teisininkai jau laiko testus, ir tikrai bus norinčiųjų rinkoje tas paslaugas pasiūlyti. Tik vargu, ar perkančiosios organizacijos tikrai norėtų leisti tam pinigus, – kalbėjo VPT atstovė. – Specialistai, iki šiol neturintys atestato, turėtų savęs paklausti, kas trukdo gauti pažymėjimą. Neturiu tinkamos aplinkos laikyti? Tarnyba sudaro galimybę laikyti egzaminą jos patalpose“.

Pasak V. Namavičienės, kyla klausimas, kodėl apskritai to reikia. Valstybė apsisprendė, jog nenori, kad viešiesiems pirkimams jos pinigus leistų nekvalifikuoti specialistai.

„Tas lūkestis yra pagrįstas, juk eidami pas specialistus norime, kad jie turėtų atitinkamų žinių. Jei valstybė apsisprendė, turime šį sprendimą gerbti, – kalbėjo V. Namavičienė. – Kai kas egzamino nelaiko, nes mano, kad dar nemoka, dar nori pasimokyti. Galiu pasakyti, jog matome gerėjančias tendencijas. Daugiau negu pusė laikančiųjų egzaminą išlaiko. Žmonės ateina labiau pasiruošę. Na jei egzaminą laikyti bijoma, tai tenka padirbėti su savimi – bijojau ir aš. Svarbu suprasti, iš kur kyla baimės. Prisiklausius kalbų apie netobulą sistemą? Bet šiuo klausimu Tarnyba nuolat dirba, atsižvelgdama į laikančiųjų pastabas, tobulina sistemą, tobulina testą. Kitas baimės šaltinis – sudaromas viešas spaudimas dėl egzamino, bijome, kaip atrodysiu kitų akyse, jei neišlaikysiu. Tokiu atveju reikia stengtis apsupti save žmonėmis, kurie palaiko, paguodžia. Svarbu suprasti, kad niekas nesužinos, ar egzaminą išlaikėte ar ne, iš Viešųjų pirkimų tarnybos jokia informacija apie jūsų laikymą neišeis. Tad jokiais būdais savęs neenkite, netapkite sau priešais“, - kalbėjo V. Namavičienė.

Bijoma ir dėl darbo vietos netekimo – bet būtent dėl to siekiama, kad žmogus tą atestatą gautų.

„Baimę gali suvaldyti pasiruošimas. Juk pirmą kartą atliekant užduotį kyla baimė dėl nežinojimo, bet kai atlieki ją šimtąjį kartą – tau aišku, ką reikia daryti, ir baimių mažėja, – primena V. Namavičienė. – Ar mokate pakankamai, galite spręsti laikydami bandomuosius egzaminus, kuriuos galima rasti VPT svetainėje. Turinio nereikia mokėti mintinai. Pasinaudokite e- vedliu“, – rekomenduoja pirkimų specialistė, pati jau išlaikiusi testą.

Natūralu, kad nežinosite atsakymo, jei nežinosite įstatyme taikomų išimčių.

„Jei žinote, kad reikia skelbti procedūrų ataskaitas, tačiau nežinote atvejų, kuriais jų skelbti nereikia, tai į klausimą ir neatsakysite. Reikia žinoti išimtis. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindinių verčių ribas. Pavyzdžiui, ar žodinei sutarčiai taikoma mažiau negu 5000 EUR vertė ar lygiai 5000 EUR ir daugiau. Neabejokite tuo, ką žinote, kai kada klausimuose yra pateikta papildoma informacija, kuri nedaro esminės įtakos atsakymui. Pvz., ar žaliojo pirkimo atveju gali būti nustatyti kitokie vertinimo kriterijai negu nurodyti. Ir jei žinote bendrą taisyklę, kad viešuosiuose pirkimuose yra baigtinis kriterijų sąrašas, ir staiga perskaitysite klausimą, kuriame skamba žodžiai „žaliojo pirkimo atveju“, nesėkite abejonės patys sau, „gal aš čia kažko nežinau“. Kai kurios aplinkybės tiesiog pateiktos pamąstyti“, – rekomendacijomis dalijosi pranešime cituojama VPT direktoriaus pavaduotoja.