2022 rugpjūčio 12 d. penktadienis, 15:14
Reklama  |  facebook

Valdas Adamkus: „Aplinkosauga turi tapti asmenybės dalimi, tuomet problemos spręsis savaime“

2015-12-02 12:04
„Su dideliu skausmu širdyje sakau, kad ekologijai Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Nors galime pasidžiaugti nuveiktais darbais vandenvalos srityje, yra dar daug neišspręstų problemų, todėl šiemet pažymimas neeilinis 75-erių metų KTU Aplinkosaugos technologijos katedros jubiliejus yra gera simbolinė proga vėl atkreipti dėmesį į šią sritį“, – sako kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
nuotrauka
V. Adamkus pasakoja apie savo karjerą JAV, situaciją Lietuvoje ir išreiškia viltį, kad požiūrį į ekologiją mūsų šalyje pakeis naujoji karta. KTU nuotrauka.


V. Adamkus pasaulinį pripažinimą aplinkosaugos srityje pelnė per beveik tris dešimtmečius trukusią karjerą JAV Aplinkos apsaugos agentūroje. Nuo 1972 m., kaip JAV aplinkos apsaugos delegacijos narys, nuolat lankėsi Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje.

Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras V. Adamkus džiaugiasi, kad Amerikoje 6-ojo dešimtmečio pradžioje valdžios inicijuota ir kitas valstybes įtraukusi kova su aplinkos tarša padėjo išvengti greitai artėjusios ekologinės katastrofos, tačiau nusiraminti negalime – visuotinis klimato atšilimas yra mūsų amžiaus rykštė.

V. Adamkus pasakoja apie savo karjerą JAV, situaciją Lietuvoje ir išreiškia viltį, kad požiūrį į ekologiją mūsų šalyje pakeis naujoji karta, tokia, kaip KTU Aplinkosaugos technologijos katedroje ruošiama šiuolaikiniai aplinkosaugos specialistai.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros pirmtakė – Miestų sanitarijos katedra buvo įkurta 1940 m. rugpjūčio 15 d. Kauno universitete. Vėliau iki 1956 m. katedra buvo vadinama Vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos katedra ir rengė vandentiekio ir kanalizacijos specialybės inžinierius, o nuo 1978 m. ir vandens išteklių racionalaus naudojimo ir pramoninių nuotekų valymo technologus. 1988 m. katedra pavadinama Inžinerinės ekologijos katedra ir savo veiklą tęsia KTU Cheminės technologijos fakultete. 2014 m. katedra pervadinta į Aplinkosaugos technologijos.

– Ne kartą aplinkosaugos reikalais Lietuvoje lankėtės sovietmečiu, šios srities neapleidote ir tapęs Lietuvos Prezidentu. Kokie svarbiausi darbai buvo nuveikti nepriklausomybės laikotarpiu?

– Vienas didžiausių Lietuvos pasiekimų yra vandenvalos srityje, sustabdant vandens taršą ir užtikrinant geriamojo vandens kokybę. Šioje srityje mes tikrai daug pasiekėme. Džiaugiuosi, kad net ir iki nepriklausomybės atgavimo vandenvaloje atliktos pertvarkos davė gerų rezultatų. Tuo pačiu, apsaugojome ir tam tikrus gamtos išteklius, būtent žuvininkystę, nes šioje srityje buvo daug sureguliuota ir daug padaryta. Tai yra patys ryškiausi pasiekimai aplinkosaugoje.

– Prezidente, minite, kad pastaruosius kelis dešimtmečius neišvengiamai šiek tiek atitrūkote nuo aplinkosaugos. O kokias didžiausias ekologines grėsmes matėte aktyviai dirbdamas JAV federalinėje tarnyboje?

– Jeigu tuo metu nebūtume atkreipę dėmesio į ekologines problemas, galiausiai Žemėje būtų susidariusi tragiška padėtis. Tačiau šiandien tokios galimybės nematau, nes per tą penkiasdešimt metų pasaulyje buvo pripažintas pavojus aplinkosaugos srityje ir dedamos didelės pastangos jas spręsti.

Dalyvaujant Sovietų Sąjungos ir Amerikos bendradarbiavime aplinkosaugos srityje aukščiausiame lygyje, mačiau, kad, nors ir primityviai, buvo pradėta imtis tam tikrų priemonių Tarybų Sąjungoje, tas pats buvo ir Lietuvoje. Nors ir lėtai, bet visą laiką buvo žengiama į priekį, pripažinus faktą, kad reikia ką nors daryti. Taip mes išvengėme gamtos katastrofos Lietuvoje, visada laikydami galvą iškėlę virš vandens.

– Užsiminėte apie galimą tragišką padėtį, jei nieko nebūtų buvę imtasi mažinant vandens ir aplinkos taršą. Būtume išprovokavę ekologinę katastrofą?

– Be jokios abejonės. Būtume atsidūrę tokioje padėtyje, kurioje kelio atgal nebūtų buvę. Būtume pasiekę visišką degradaciją gamtos srityje ir man sunku net įsivaizduoti, kaip tą gamtos balansą būtų reikėję atstatyti. Gal ir būtume atstatę, o ir gal dar ir šiandien būtume bandę jį atstatyti. Džiaugiuosi, kad laiku buvo susigriebta ir, manau, jog ne iki galo, bet ši kova yra laimėta.

– Tris savo gyvenimo dešimtmečius paskyrėte aplinkosaugai, vėliau grįžote į Lietuvą ir dvi kadencijas jai vadovavote. Kaip šiandien vertinate savo pasiekimus?

– Žinoma, pirmiausia galiu kalbėti apie karjerą gamtos apsaugos srityje, nes turbūt šioje srityje palikau didžiausią įnašą, daugiausia laiko praleidau. Nepriimkite to kaip pasididžiavimo, bet pavyko nemažai pasiekti pačiame aukščiausiame lygyje net tik savo aplinkoje, bet ir tarptautiniu mastu. Žinau, kad šioje srityje esu pripažintas. Iki šios dienos girdžiu komplimentus. Kartais net nejauku ir nepatogu jų klausyti.

Esu patenkintas tuo, kad su pasididžiavimu kiekvienam žmogui galiu pažiūrėti į akis ir drąsiai pasakyti, kad šioje srityje atidaviau viską, ką galėjau geriausio ir džiaugiuosi matomais rezultatais.

Manau, kad kiekvienas žmogus turi suprasti aplinkosaugos svarbą, nes tai yra vienintelis kelias, kuriuo turime eiti. Tas kelias turi prasidėti šeimoje ir tęstis visą gyvenimą, tapdamas dalimi kiekvienos asmenybės. Asmenybės, kuri taip elgiasi natūraliai, suprasdama, kad priešingu atveju ji naikina pačio žmogaus asmenybę ir gyvenimo gerovės lygį. Kai visi tai suprasime, problemos savaime spręsis. Nereikės įspėti, nereikės skirti baudų nei pramonininkams, nei paprastiems žmonėms.

Mano giliu įsitikinimu, švietimas ir supratimas yra atsakymas į visas žmonijos problemas. Norėčiau, kad gamtosaugos sritis grįžtų į Lietuvos švietimo sistemą, kad šis klausimas vėl atsidurtų žiniasklaidoje. Ekologinėje srityje, su dideliu skausmu širdyje tą sakau, pas mus vis tik yra žemas lygis ir aš tikiu, kad su jaunąja karta tas keisis į gerąją pusę.




Aplinka

nuotrauka
2022-08-12 06:30
Aplinkos ministerija vakar, rugpjūčio 11 d., susitiko su savivaldybių atstovais, architektais, universitetų kraštovaizdžio ir želdynų specialistais, kad aptartų viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusią Viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką.
nuotrauka
2022-08-04 11:16
Vasara – ne tik atostogų, bet ir remonto, savo aplinkos puoselėjimo ir tvarkymo metas. Aplinkos apsaugos institutas dalijasi patarimais, kaip efektyviai susitvarkyti sandėliukus, garažus, rūsius ir ką daryti su po remonto likusiais nebereikalingais daiktais.
nuotrauka
2022-08-04 09:32
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslini...
nuotrauka
2022-07-27 13:31
Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
nuotrauka
2022-07-27 08:29
Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Primename, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įs...
nuotrauka
2022-07-26 11:04
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos užsakymu buvo atliktas planinis patikrinimas bendrovės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ekspertai 2022 birželio 22 d. pavojingų atliekų deginimo jėgainėje vykdė išmetamų teršalų matavimus.
nuotrauka
2022-07-25 14:42
Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirt...
nuotrauka
2022-07-22 13:30
Uosto direkcijoje kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis aptartos diegiamos ir planuojamos aplinkosaugos priemonės, būtinos technologijos, kad uoste vykdoma veikla darytų kuo mažesnę poveikį aplinkai.
nuotrauka
2022-07-20 09:26
Nors sostinės atliekų tvarkymo taisyklės draudžia palikti bet kokias atliekas prie konteinerių, per 2021 m. atliekų konteinerių aikštelėse vilniečiai paliko net 1516 tonų atliekų. „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) sudarė pačių netvarkingiausių sostinės aikštelių dvidešimtuką pagal ...
nuotrauka
2022-07-19 16:55
Siekdamos informuoti plačiąją visuomenę apie teisę dalyvauti kuriant viešųjų erdvių želdynus, projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvės kartu su Aplinkos ministerija paruošė dvilapį, kuriame supaprastintai pateikė Želdyno įstatymo suteikiamas teises gyventojams. Taip skatinama piliečius pasinaudoti savo teis...
nuotrauka
2022-07-19 09:47
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/...
nuotrauka
2022-07-14 15:34
Aplinkos apsaugos agentūroje įsteigtas naujas Aplinkos būklės analitikos centras – nepriklausomas Lietuvos aplinkos analitikos padalinys, kuris vertins šalyje taikomų ir planuojamų politikos priemonių poveikį aplinkai pagal išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), oro ir vandens teršalų k...
nuotrauka
2022-07-13 13:57
Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir senų medžių tvarkymo rekomendacijas.
nuotrauka
2022-06-30 08:34
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo patikrinimą dėl Kauno mieste galimai vykdomų aplinkosaugos pažeidimų.
nuotrauka
2022-06-23 10:44
Nenuostabu, kad Lietuvos didmiesčių gyventojams vis dar trūksta automobilių stovėjimo vietų tiek miestuose, tiek prie namų. Tačiau apklausa parodė, kad įsigydami nuosava būstą tautiečiai daugiau dėmesio skiria žaliosioms erdvėms, kurias mielai iškeistų į papildomas automobilių stovėjimo vietas.
nuotrauka
2022-06-06 11:53
Betono gaminių paviršiuje susidarantis kalcio karbonatas retai kurį klientą pradžiugina, nors ir yra visiškai natūralus gaminių procesas. Kaip, kodėl susidaro kalkių dėmės, ar įmanoma to išvengti, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresniąja mok...
nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-12 13:39
Ketvirtadienį, gegužės 12 d., Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą.
nuotrauka
2022-05-12 13:29
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
nuotrauka
2022-05-11 14:40
Gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, jau gali pradėti jų įteisinimo procedūras.

Statybunaujienos.lt » Aplinka